TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ruduo Lietuvoje prasidėjo elektros kainų šuoliu

2013 10 09 11:04
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugsėjį vidutinės elektros energijos kainos Lietuvos ir Latvijos biržose augo daugiau nei penktadaliu – 20,8 proc., skaičiuoja elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Kaina pasiekė 21,4 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Praėjusį mėnesį vidutinės elektros energijos kainos augo visame Baltijos jūros regione.

Estijoje elektros energijos kaina pakilo 8,5 proc. iki 16,49 ct/kWh, o Suomijoje – 9,9 proc. iki 16,39 ct/kWh. Šias kainas lyginant su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, jos Lietuvoje šoktelėjo 44,8 proc., Latvijoje – 39,2 proc., Estijoje – 12,4 proc., Suomijoje – 16,4 proc.

„Rugsėjį vidutinę elektros energijos kainą dažniausiai, ypač didžiausio vartojimo valandomis, formavo brangi vietinė gamyba. Kol energijos perdavimo galimybės tarp Estijos ir Latvijos nėra pakankamos, tiek Latvija, tiek Lietuva yra atskirtos nuo pigesnės elektros alternatyvų. Spalį planuojami tarpvalstybiniai perdavimo linijų remonto darbai lems, kad ir šį mėnesį vidutinė elektros energijos kaina turėtų išlikti panašiame lygyje“, – tvirtina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Jo teigimu, situacija turėtų pasikeisti prasidėjus šildymo sezonui. „Tuomet regione pradeda veikti kogeneracinės elektrinės, kurios padidina pasiūlą. Paprastai tai padeda sumažinti elektros energijos kainą rinkoje“, – aiškina „Enefit“ vadovas.

Rugsėjo pabaigoje Estijoje vykusiame Energetikos forume teigta, kad ateityje kainų skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos gali augti dar labiau. „Šiuo metu elektros energijos perdavimo kaina tarp Estijos ir Latvijos yra nefiksuojama. Tai reiškia, kad ji kasdien kinta, tiekėjai negali prognozuoti galutinės kilovatvalandės savikainos ir rizikuoja dirbti nuostolingai. „Eesti Energia“ nebesudaro naujų sutarčių fiksuotomis kainomis Lietuvoje ir Latvijoje, kol ši problema nebus išspręsta, ir tuo gali pasinaudoti nesąžiningi tiekėjai“, – sako „Eesti Energia“ elektros produktų pardavimo departamento direktorius Karlas Aganas.

Joms įtaką daro ir žaliavų, taršos leidimų ir net oro sąlygų pokyčiai. Praėjusį mėnesį vidutinėms elektros energijos kainoms įtaką darė mažėjanti žaliavinės naftos kaina. Ji per mėnesį susitraukė 4,9 proc. iki 108,4 JAV dolerių už barelį. Kainų kritimas prasidėjo pasirodžius pirmiems ženklams apie JAV vyriausybės darbo sustabdymą – taip rinkos reagavo į galimą naftos paklausos sumažėjimą.

Europoje vėl augo taršos leidimų kainos. Per mėnesį jos ūgtelėjo 10 proc. iki 17,4 lito už toną. Akmens anglies kainos rugsėjį išliko panašios – sumažėjo 0,75 proc. iki 83,4 JAV dolerių už toną.

Dėl neišsipildžiusių oro prognozių vandens lygis Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose išliko 8-10 proc. mažesnis nei vidutinis daugiametis. Rugsėjį jis siekė 74-75 proc. Jei sausi orai nusistovės ilgesniam laikui, gali pasikartoti panaši situacija kaip 2003 metais. Tuomet vandens lygis krito dvylika savaičių iš eilės ir elektros kainos smarkiai išaugo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"