TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rugsėjis uostui buvo dosnus

2014 10 04 6:00
Mažesnis naftos produktų srautas Klaipėdos uostui neleidžia dar labiau didinti krovos rodiklių. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Geopolitinė įtampa regione Klaipėdos uosto apyvartos nenusmukdė – per 9 mėnesius krauta 26,4 mln. tonų krovinių, 5,2 proc. daugiau nei pernai. Ekonominio augimo perspektyvų ieškoma naujose rinkose.

Klaipėdos uoste gaivinamos viltys atverti kelią Kazachstano kroviniams ir paskatinti kaimynų eksportą. Į Baltarusijos transporto forumą vykstanti Susisiekimo ministerijos ir klaipėdiečių delegacija iš Minsko planuoja skristi į Astaną, kur numatyti naujojo Lietuvos ambasadoriaus Kazachstane Vytauto Naudužo organizuoti susitikimai su šios šalies atstovais. Jau ir anksčiau ne kartą kazachams siūlyta per mūsų uostą gabenti metalų rūdas, naftos produktus, grūdus. Bet dėl didelių Rusijos geležinkelių tarifų iki šiol Klaipėdą pasiekia tik pavienės krovinių siuntos.

Rugsėjis – rekordinis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Arvydas Vaitkus nurodo, kad siekti naujo metų apyvartos rekordo ir perkopti 2011 metų 36,6 mln. tonų aukštumą trukdo 1,4 mln. tonų nusekusi, 9 mėnesių duomenimis, naftos produktų krova. Rygos uoste matomas šio segmento apyvartos prieaugis, o pas mus, pasak A. Vaitkaus, kai prieš trejetą metų bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su kompanija „Litasco“, naftos produktų iš Baltarusijos mažėja.

Nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto įtakos mūsų uostą apsaugo kitos 3 strateginių krovinių rūšys: trąšos, konteineriai ir grūdai. Per 9 mėnesius šiemet, palyginti su praėjusiais metais, Klaipėdos uosto apyvarta padidėjo 5,2 proc., iki 26,4 mln. tonų. Daugiau krauta: skystųjų ir biriųjų trąšų – per 9 mln. tonų (+41 proc.), krovinių konteineriuose – 4, 1 mln. tonų (+22 proc.), grūdų – 1,5 mln. tonų (+11,7 proc.), metalų rūdos - 874 tūkst. tonų (+38 proc.).

Praėjusį mėnesį buvo pasiektas didžiausias visų rugsėjų krovos rezultatas. KVJUD rinkodaros ir administracijos vadovas Artūras Drungilas jį vadina įspūdingu. Apyvarta pasiekė 3,1 mln. tonų, o tai beveik 15 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai: trąšų krauta 974 tūkst. tonų, grūdų – 514 tūkst. tonų, krovinių konteineriuose – 490 tūkst. tonų, arba 38 748 sąlyginiai vienetai – TEU.

Iš viso šiemet per 9 mėnesius uoste krauta dešimtadaliu daugiau konteinerių – 329 521 TEU. Tuo pat metu Būtingės terminalo apyvarta buvo 24 proc. mažesnė nei pernai – perpilta 5,2 mln. tonų naftos.

Dujos išplės veiklą

KVJUD vadovai pažymi, kad tradicinių krovinių apyvartos didėjimą nulems naujų rinkų paieškos, nes geopolitinė įtampa apsunkina nusistovėjusių srautų prognozes. Tačiau žvelgiant į Baltarusiją matomos dar neišsemtos galimybės, kurios, A. Vaitkaus manymu, galėtų būti paremtos bendru kapitalu. „Birių krovinių terminalas – puikiausias tokios veiklos pavyzdys. Per kelerius metus nedidelę teritoriją ir 4 krantines turinti įmonė uoste tapo kompanija numeris 2“, - pabrėžė A. Vaitkus. Sėkmingo eksporto jis palinkėjo ir kitai baltarusiško kapitalo įmonei „Glasbel“, veikiančiai laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Ji įsitvirtina pasaulio rinkose ir pradėjo vežti produkciją konteineriuose per Klaipėdos uostą.

Neabejojama, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kurio statyba oficialiai baigta penktadienį, o veikla prasidės gruodį, per kelerius metus uosto krovos kartelę kilstels 2 mln. tonų aukščiau. „Visame regione didžiulis susidomėjimas SGD terminalais, verslo įmonės įžvelgia naujų veiklų. Mūsų terminalas atsiranda pačiu laiku ir toje vietoje, kur reikia, nes artimiausias dujų skirstymo mazgas yra Zebriugė Belgijoje. Tad ir Klaipėdos terminalo perspektyva – dujomis aprūpinti ne tik vietos vartotojus, bet ir užpildyti laivus“, - kalbėjo A. Drungilas.

A. Vaitkus žvelgia dar plačiau ir tikisi, kad terminalas taps regioninis, dujas iš talpyklos perpylinės į mažus laivus, o tai duotų dvigubą naudą uostui, renkančiam mokesčius už įplaukimus. Jau dabar atvyksta verslo delegacijų pasiteirauti apie Klaipėdos SGD terminalo plėtrą, todėl uosto vadovas planuoja, kad kada nors, nutiesus kriogeninį vamzdį iš terminalo į krantą, dujomis gali būti pildomi specialūs konteineriai. Užsienyje jau kuris laikas taikomas toks dujų tiekimo būdas į atokesnes teritorijas. Taip sutaupoma lėšų dujotiekio infrastruktūrai.

Parengti planą, kaip išplėsti SGD terminalą ir naujiems uosto verslams supilti naują 46 hektarų teritoriją prie Kiaulės Nugaros salos, numatoma ateinančiais metais, SGD terminalui pradėjus tiekti dujas į šalies dujų tinklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"