TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rūpestį verslui kelia dujų kainos

2011 02 10 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Verslininkas Bronislovas Lubys prognozuoja, kad rusiškų dujų kainos kils, kol Lietuva neapsispręs dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

"Už tūkstantį kubinių metrų dujų ant Lietuvos-Baltarusijos sienos "Lietuvos dujos", nepatvirtintais duomenimis, moka 356 JAV dolerius, "Achema" - 352 dolerius, "Latvijas gaze" - 303 JAV dolerius. Skirtumas tarp "Lietuvos dujų" ir "Latvijas gaze" yra 140,45 lito už tūkstantį kubinių metrų. Lietuva pernai sunaudojo apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Vadinasi, šiemet 421,35 mln. litų Lietuva už dujas permokės, jeigu niekas nepasikeis", - vakar surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo koncerno "Achemos grupė" prezidentas dr. B.Lubys.

Žaliavų kaina žlugdo gamybą

Verslininkas prognozavo, kad dujų kainos šiemet ir toliau "brutaliai kils". B.Lubys pateikė tarptautinių finansų institucijų prognozes, kurios remiasi mazuto ir dyzelino ateities sandorių kainomis, ir teigia, jog nuo dabartinio 361 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų kaina šiemet antrąjį 2011 metų ketvirtį padidės iki 400 JAV dolerių, o ketvirtojo ketvirčio pabaigoje gali pasiekti 432 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Lietuva už tą patį kiekį dujų koncernui "Gazprom" nuolat moka maždaug 100 JAV dolerių daugiau nei Vokietijos vartotojai.

B.Lubio teigimu, jeigu dujų kainos kils pagal tokį scenarijų, bendrovė "Achema" vėliausiai birželio mėnesio pradžioje vėl bus stabdoma, kaip ir pernai. Mat dujų kaina sudaro net 78 proc. žaliavų sąnaudų šiai trąšų įmonei gaminant produkciją. Taigi brangstant dujoms trąšų gamyba tampa nuostolinga.

Sprendimai būtini

Verslininkas sakė pritariantis, kad rengiami įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) vadinamojo trečiojo energetinio paketo principai yra "100 procentų teisingi ir yra būtini". Kitas klausimas, pasak B.Lubio, yra Lietuvos Vyriausybės pasirinkta veiksmų taktika, kuri kelia nemažai abejonių.

Jo žodžiais, koncernas "Achemos grupė" neatsisako ketinimų dalyvauti rengiamame suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projekte ir aktyviai dalyvauja pasirengimo procese. "Esame pasiūlę naują projektą - siūlome rinktis ekonomiškesnį ir paprastesnį terminalą, kuris galėtų priimti iki 2 mlrd. kubinių metrų dujų per metus", - kalbėjo koncerno prezidentas ir teigė pats asmeniškai pateikęs tokį pasiūlymą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

B.Lubys tvirtino, kad kartu su partneriais, pavyzdžiui, Kataro įmonėmis, jo vadovaujama verslo grupė galėtų pastatyti terminalą be ES finansavimo. Kaip žinoma, ES ketina finansuoti tik vieną suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione ir dėl šio finansavimo intensyviai konkuruoja ne tik Latvija ir Lietuva, bet tokių siekių girdima ir iš Lenkijos. Galutinis sprendimas, kur bus statomas ES pinigais remiamas dujų terminalas, turi būti paskelbtas kovą.

B.Lubys pabrėžė, kad suskystintų dujų importo terminalas reikalingas ne kokiam nors vienam verslui, o visai Lietuvai. Nors į jį atgabenamų dujų kaina nebūtų maža, bet jis suteiktų galimybę naudotis įvairių tiekėjų paslaugomis, sukurti konkurencingas sąlygas, ypač kuo greičiau pastačius kitą alternatyvą - dujų jungtį su Lenkija.

Dėl VIAP mokesčio bylinėsis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas B.Lubys vakar pranešė, kad keturios pramonės įmonės ruošiasi bylinėtis su Energetikos ministerija dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. "Eisime juridiniu keliu. Tikrai įrodysime, kad VIAP lėšų naudojimas yra neteisėtas ir neteisingas. Tai nekeliantis abejonių klausimas", - spaudos konferencijoje tvirtino B.Lubys. Jis atsisakė nurodyti įmones, kurios ruošiasi bylinėtis su Energetikos ministerija.

Kaip jau rašė LŽ, nuo šių metų pradžios VIAP mokestis bendrajame elektros tarife padidėjo iki 6,01 cento už kilovatvalandę. Energetikos ministrui nusprendus, elektrines pasistačiusioms pramonės įmonėms tenka mokėti šį mokestį ir už tas elektros energijos kilovatvalandes, kurias jos sunaudoja savo reikmėms. "Jeigu užsiaugintumėte savo darže bulvių ir morkų, bet neparduotumėte, o patys suvalgytumėte ir tada sužinotumėte, kad teks už tai, ką suvalgėte, bet nepardavėte, sumokėti mokestį - tai būtų tas pats, kas yra VIAP", - aiškino B.Lubys.

Milijonus litų šio mokesčio už savo reikmėms pasigaminamą elektrą tenka mokėti įmonėms "Orlen Lietuva", "Achema", "Lifosa" ir kitoms, o "Putokšnis" netrukus ketino pradėti statyti savo elektrinę, bet žada projektą įšaldyti. "Achema" šiemet vasarą baigs antrosios kogeneracinės elektrinės statybą, į kurią investavo 102 mln. litų. "Pastatysime, paleisime ir vėl sustabdysime, nes pirkti importinę elektrą iš tinklo yra pigiau", - aiškino B.Lubys. Jis piktinosi, kad valdžios veiksmai lemia elektros importo didėjimą ir trukdo generacijos plėtrai. Didžioji dalis elektros dabar importuojama iš Rusijos.

Didžioji dalis iš VIAP surenkamų pinigų skiriama Lietuvos elektrinei Elektrėnuose - 348 mln. litų. Iš viso šįmet ketinama surinkti 613 mln. litų VIAP mokesčio. Pramonininkai mano, kad iš vienų vartotojų lėšas renkant, o kitus jais remiant, pažeidžiami ES ir Lietuvos norminiai aktai, sąžiningos konkurencijos reikalavimai.

Faktai

"Achemos grupės" neaudituotas grynasis pelnas pernai, palyginti su 2009-aisiais, išaugo 4,4 karto, iki 87,5 mln. litų, o pajamos siekė 2,721 mlrd. litų. "Achemos grupės" pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai, palyginti su ankstesniais metais, augo 4,5 procento. Tokie preliminarūs 2010 metų "Achemos grupės" rezultatai buvo paskelbti vakar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"