TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rūpinimasis smulkiaisiais - popieriuje

2010 12 15 0:00
Smulkusis ir vidutinis verslas yra pagrindinis Klaipėdos miesto ekonomikos augimo variklis.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sprendžiant pagal statistiką, Klaipėdos mokesčių surinkimo ir nedarbo rodikliai yra geresni nei kitur šalyje, tačiau vietos gyventojai ragina miesto valdžią labiau vertinti smulkiąsias ir vidutines įmones - biudžeto ir šeimų maitintojas.

Didelis nedarbas ir emigracija - tai varganos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) padėties išraiška. Vien pramonės eksportas valstybės ant kojų nepakels. Tokią nuomonę uostamiestyje Verslo diena pavadintoje konferencijoje vieningai reiškė jos dalyviai.

Tačiau jų požiūriai į šalies ekonomikos pagrindo stiprinimo būdus nesutapo. Pasak verslo teoretikų, SVV būtina remti lengvatomis. O patys veikiančių įmonių atstovai mano, kad "mažasis neturėtų lįsti valstybei į akis ir nieko iš jos nesitikėti", jeigu valstybė jam netrukdys.

Nauja iniciatyva

Smulkusis ir vidutinis verslas yra pagrindinis Klaipėdos miesto, taip pat ir visos Lietuvos, ekonomikos augimo variklis. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos (KADA) duomenimis, 2009 metų sausio mėnesį SVV įmonės (iki 250 žmonių) sudarė 99,6 proc. visų apskrities įmonių, jose dirbo 81,7 proc. visų darbuotojų. Šiemet iš 5034 Klaipėdos mieste veikiančių įmonių daugiau kaip penktadalis yra individualios. Pagal verslo liudijimus dirba dar beveik 6000 žmonių.

Krizės laikotarpiu SVV paslaugų ir prekių pardavimas nuo 4,8 mlrd. litų smuko maždaug 400 mln. litų, bet jų indėlis padidėjo nuo ketvirtadalio iki pusės visų įmonių uždirbamų pajamų.

Mokesčių, kurių iš SVV Klaipėdoje 2008 metais gauta beveik 400 mln. litų, šiemet bus surinkta perpus mažiau. Tačiau kitų mokesčių mokėtojų pardavimui ir mokesčiams sumažėjus dar labiau, SVV įmokų dalis biudžete išliko panaši - tesmuko nuo 32,6 proc. užpernai iki 32 proc. šiemet (9 mėnesių duomenys).

KADA su partneriais pateikė uostamiesčio savivaldybei konkrečius pasiūlymus: organizuoti verslo konferencijas pagal ūkio šakas, Klaipėdos verslo dieną rengti kasmet, įsteigti SVV tarybą, sukurti interneto svetainę "verslo vartai", įvairiomis priemonėmis ugdyti verslumą mokyklose ir kt.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius žadėjo pasiūlymus aptarti, tačiau pareiškė, kad, jo nuomone, savivaldybės parama verslui yra pakankama, atsižvelgiant į finansinę padėtį. KADA vadovas Aras Mileška teigė priešingai: miesto biudžete 2010 metais verslui skatinti numatyta 4,5 mln. litų, o panaudota 15 kartų mažiau.

Ministerija siuva mundurą

Ūkio ministerija (ŪM) rengia pasiūlymus Vyriausybei jau 2011 metais pagerinti SVV aplinką. Dauguma Verslo dienos dalyvių šias pastangas įvertino skeptiškai dėl lėto valdžios veiksmų tempo. ŪM Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė klaipėdiškiams teigė, kad jos komanda kitąmet Vyriausybei pateiks visos Lietuvos apibendrintus verslo rūpesčius ir pasiūlys priemonių, kaip juos palengvinti. Atlikta reprezentatyvi 2003 asmenų apklausa, surinktos ekonomikos ir finansų ekspertų nuomonės, gautas visų asocijuotų verslo struktūrų palaikymas, netgi įsigyta mokslinė disertacija iš Prahos, kaip apskaičiuoti vadinamąjį Lafero efektą - mokesčių ribą, kai verslas traukiasi į šešėlį.

Pagrįsti lengvatų poreikį esą padėjo oficialaus darbo neturinčių darbingų krašto gyventojų pajamų struktūros bei realios darbinės elgsenos tyrimo - iš ko žmonės gyvena, kodėl nelegalizuoja gaunamų pajamų ir nenori pradėti verslo - rezultatai.

Tarp priemonių, kuriomis žmonės esą bus skatinami pradėti verslą ir gauti didesnį atlygį, - siūlymas supaprastinti individualių įmonių apmokestinimą, leisti įsidarbinti įmonės savininkui, pakelti PVM mokėjimo kartelę, įteisinti šeimos įmonės bei mažosios įmonės (ribotos atsakomybės) formą, sukurti mokesčių apskaičiavimo elektroninę programą ir kt. Ž.Glaveckaitė entuziastingai tikino, kad pasiūlytos priemonės bus kaip ledlaužis, nes jau ir šiemet ledai neva pajudėję. Pasak jos, antai renginys "Versli Lietuva", kurioje verslininkai dalijosi patyrimo istorijomis, sulaukęs didžiulės sėkmės, todėl kitais metais jis persikels į regionus. Tikimasi, kad seminarai pritrauks 20 tūkst. jaunų žmonių, norinčių ar planuojančių pradėti verslą. Klaipėdos apskrityje toks renginys vyks Palangoje. Išlaidas, išskyrus patalpų nuomą, padengs Ūkio ministerija.

Klaipėdiečių abejones, ar ministerijos, valdininkės žodžiais tariant, "siuvamą mundurą" bus kam nešioti ir kaip atrodys galutinis jo variantas, sustiprino faktas, kad 2009-2010 metais Vyriausybei buvo pateikti 143 Saulėtekio komisijos pasiūlymai dėl verslo aplinkos gerinimo, bet tik 59 iš jų įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"