TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rūpinimasis žiemkenčiais - gero derliaus pagrindas

2014 09 13 6:00
Tampa vis populiariau rudenį žieminius javus ir rapsus tręšti skystosiomis azoto, fosforo ir kalio trąšomis.  LŽ archyvo nuotrauka

Besibaigiantys javapjūtės rūpesčiai užleidžia laukus žieminių javų sėjai, kurios kokybė didele dalimi lems jau kitų metų žieminių kviečių, miežių, rugių ar kvietrugių derlių.

Nors rizikingesnis, tačiau gausesnis ir brangesnis derlius jau daug metų skatina žemdirbius plėsti žieminių javų pasėlių plotus. 2010-aisiais žieminiai javai derėjo 521 tūkst. ha plote, o 2013 metais jis jau buvo padidėjęs beveik ketvirtadaliu - iki 641 tūkst. hektarų. Be to, kasmet dar sėjama apie 100 tūkst. ha žieminių rapsų.

Vadinasi, žiemkenčių augintojai privalo suktis kur kas sparčiau, kad į kokybiškai įdirbtą ir patręštą dirvą optimaliu laiku pasėtų žieminius javus bei rapsus. Laiku pasėti žieminiai rapsai jau sudygo ir gražiai žaliuoja, o štai žieminių javų sėją rekomenduojama pradėti rugsėjo 10-ąją ir baigti rugsėjo 25 dieną. Anksčiausiai sėjamosios išvažiuoja į žieminių kvietrugių laukus, penktadieniu vėliau sėjami žieminiai rugiai, o sėja baigiama pasėjus žieminius kviečius.

Meteorologai žada rudens pradžiai artimus orus: bus ir saulės, ir lietaus, ir šilumos, ir vėsesnių ūkanotų dienų. Todėl tikėtina, kad žemdirbiams ir šiais metais nepavyks išvengti visų su žieminių javų sėja susijusių problemų. Taigi tam reikia rengtis.

Būtinos mineralinės medžiagos

Apsirūpinus kokybiškomis sėklomis, tinkamai paruošus jų guolį, laiku pasėjus labai svarbu aprūpinti augalus būtiniausiomis maisto medžiagomis, kad vos sudygę ir išleidę šakneles jie dirvoje rastų pakankamą kiekį lengvai prieinamų ir pasisavinamų mineralinių mitybos elementų. Žiemkenčių poreikis azotui, ypač sukultūrintose, organinių medžiagų turtingesnėse dirvose, nėra didelis, tačiau prieš sėją saikingai (iki 30 kg/ha) azotu patręšta žemė suaktyvina organinių medžiagų mineralizacijos procesus ir užtikrina augalų apsirūpinimą azotu rudens vegetacijos metu, jei sėja vėluoja arba vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos.

Tačiau nemanykime, kad azotas ar kitos mineralinės ir biologinės mitybos medžiagos yra panacėja nuo agrotechninių klaidų arba technologinių nusižengimų. Kita vertus, pernelyg gausus žiemkenčių tręšimas azotu rudenį didina žieminių javų ir rapsų peržėlimo pavojų, mažina augalų atsparumą žiemos išbandymams, sudaro palankesnes sąlygas ligoms pernelyg tankiuose pasėliuose plisti.

Dygstantys ir sudygę žieminiai javai bei rapsai itin jautrūs fosforo trūkumui, todėl svarbu užtikrinti, kad šio mitybos elemento augalams nestigtų per visą rudens vegetacijos periodą. Tyrimų rezultatai rodo, kad geras žiemkenčių aprūpinimas fosforu ir kaliu aktyvina fotosintezės ir medžiagų apykaitos procesus, skatina javų krūmijimąsi, didina angliavandenių kiekį augaluose bei jų atsparumą nepalankioms žiemojimo sąlygoms, aktyvina šaknų sistemos vystymąsi. Be to, ankstyvuoju augalų vystymosi laikotarpiu pasireiškusio fosforo trūkumo vėliau be neigiamų pasekmių derliui ir jo kokybei nekompensuos net ir gausus tręšimas fosforo trąšomis.

Tręšti rudenį - efektyviau

Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis žieminius javus fosforo ir kalio trąšomis efektyviausia tręšti prieš sėją. Atsižvelgiant į dirvožemio fosforingumą ir kalingumą, taip pat į tai, kokį derlių planuojama užauginti, į hektarą reikėtų įterpti vidutiniškai 60-90 kg fosforo ir 90–120 kg kalio, skaičiuojant pagal veikliąją medžiagą. Tyrimų rezultatai rodo, kad žieminių kviečių ir rapsų derliui rudeninis tręšimas fosforo ir kalio trąšomis yra efektyvesnis už pavasarinį.

Tręšiant rudenį, net ir fosforo bei kalio turtingą dirvą, grūdų ir sėklų derlius būna 3-5 proc. didesnis, nei tręšiant žemę pavasarį. Mažiau fosforo ir kalio turinčiame dirvožemyje rudeninis tręšimas daro dar didesnę teigiamą įtaką augalų derliui. Fosforo ir kalio trąšas žiemkenčiams rekomenduojama išberti prieš paskutinį dirvos dirbimą. Fosforo ir kalio turtingą žemę gana efektyvu tręšti ir prieš jos kultivavimą, ražienų skutimą ar net rudeninį arimą. Tačiau mažiau šių medžiagų turinčiose dirvose didžiausias fosforo ir kalio trąšų efektyvumas pasiekiamas išbėrus jas prieš sėją. Tręšti žiemkenčius po sėjos ar dar vėliau – augalams sudygus - neveiksminga.

Populiarėja skystosios trąšos

Vis dažniau žieminiai javai ir rapsai rudenį tręšiami skystosiomis azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Kaip rodo tyrimų rezultatai, žieminius kviečius prieš sėją tręšiant skystosiomis trąšomis LYDERIS 4-10-12 (600 l/ha) grūdų derlius būna 4-6 proc. didesnis, nei įterpiant į dirvą biriąsias NPK trąšas. Taip pat pastebėta, kad skystosios trąšos yra efektyvesnės, kai per žiemkenčių sėją vyrauja sausi orai, augalams dygti nepalankios sąlygos, kai sėja vėluoja.

Skystąsias azoto, fosforo ir kalio trąšas veiksminga išlaistyti tiek prieš sėją, tiek po jos ar ant sudygusių augalų, nes nereikia laiko ir drėgmės trąšų granulėms ištirpti. Todėl jei sėja vėluoja, patariama stengtis kuo greičiau pasėti, o pasėjus išlaistyti skystąsias NPK trąšas.

UAB „Agrochema“ siūlo žieminius javus ir rapsus rudenį tręšti skystosiomis azoto, fosforo ir kalio trąšomis LYDERIS 4-10-12 ir LYDERIS 6-20-5. Didesnis trąšų LYDERIS 6-20-5 efektyvumas pasiekiamas mažai fosforo turinčiose, tačiau kalio turtingose dirvose. Vidutinė trąšų norma - 300-600 litrų vienam hektarui. Fosforo ir kalio nestokojančiose dirvose rudenį žieminiams javams ir rapsams tręšti patariama naudoti ir skystąsias trąšas LYDERIS 9-9-9 trąšas. Į hektarą išlaistoma apie trečdalį (300 l) fosforo ir kalio trąšų normos. Likusi dalis paliekama pavasariui - patręšti augalus vegetacijai atsinaujinus, jeigu pasėliai sėkmingai peržiemos.

Skystosioms trąšoms išlaistyti prieš žiemkenčių sėją, po sėjos ar augalams sudygus naudotini čiurkšliniai purkštukai. Skiesti vandeniu šių trąšų nereikia. Jos laistomos neskiestos. Svarbu tinkamai sureguliuoti ir atsakingai paruošti purkštukus, nes nuo to priklauso tręšimo darbų kokybė ir trąšų paskleidimo tolygumas. Skystosiomis trąšomis nerekomenduojama tręšti dygstančių žiemkenčių, nes per didelė druskų koncentracija gali pažeisti augalus ir sumažinti pasėlių tankumą.

Tyrimų rezultatai ir žemdirbių patirtis rodo, kad beicu ir augimą skatinančiais mitybos elementų priedais kokybiškai apdorotos sėklos, ypač vyraujant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, padeda augalams geriau pasiruošti žiemos išbandymams. Trąšose LYDERIS MIKRO esantys cinkas, varis ir manganas žieminių javų vegetacijos pradžioje gerina apsirūpinimą maisto medžiagomis, spartina augalų augimą, šaknijimąsi, didina dygstančių augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms ir kenkėjams.

Grūdams beicuoti pasirinkta dezinfekuojamoji medžiaga derinama su 5–9 litrais trąšų LYDERIS MIKRO. Jei tirpalo per mažai, įpilama vandens. Efektyvu kartu naudoti UAB „Vitera Baltic“ preparatą King Seed (0,5–1 l/t sėklų). Jis sustiprina ir pagerina augalų augimą vegetacijos pradžioje. King Seed - tai kaliu, laisvosiomis amino rūgštimis, fitohormonais, polisacharidais ir jūros dumblių ekstraktu papildytos mikroelementinės trąšos. King Seed užtikrina tvirtą šaknų sistemos vystymąsi, gerą krūmijimąsi, augimą. Šiose trąšose esantys biostimuliatoriai aktyvina svarbiausius augalų gyvybinius procesus, stiprina natūralias apsaugines funkcijas, gebėjimą prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų.

Rūpestingieji biologiniai preparatai

Kaip pasėliai peržiemos, priklauso nuo augalų pasiruošimo žiemai, kiek jie sukaupę sausųjų medžiagų, angliavandenių, nuo kitų veiksnių. Intensyvios augalininkystės ūkiuose ypač daug dėmesio skiriama augalų tręšimui specialiais biologiniais preparatais, kurie padidina žiemkenčių gyvybingumą rudens vegetacijos periodu, padeda jiems vystytis, didina atsparumą ligoms, šalčiui. Tvirti augalai rudenį – gero derliaus pagrindas, tačiau svarbu, kad augalai biologinius preparatus gautų gana anksti, tik tada jie sukaups daugiau cukraus, bus atsparesni grybinėms ligoms, temperatūros svyravimams ir sėkmingiau peržiemos.

UAB „Vitera Baltic“ siūlomi biologiniai preparatai, naudojami augalų produktyvumui didinti, neatstoja trąšų ar pesticidų. Šiuos produktus naudojant kompleksiškai su trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis pagerinamas mitybos elementų pasisavinimas, nealinama dirva, optimizuojamas augalų produktyvumas.

Kad augalai gerai peržiemotų, jie rudeninės vegetacijos periodu turi spėti suformuoti pakankamo, geriausiai optimalaus, dydžio tiek antžeminę, tiek šaknų masę. Nepalankiomis vegetatyvinės masės formavimosi sąlygomis UAB „Vitera Baltic“ rekomenduoja per lapus įterpti efektyvų, lengvai pasisavinamų makro- ir mikroelementų bei biologinių komponentų derinį, kuris aprūpina augalus papildoma energija, pagreitina maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio, skatina šaknų sistemos darbą, subalansuoja javų krūmijimuisi ir angliavandeniams kaupti žiemai būtiną maisto medžiagų kiekį.

Didelį kiekį jūros dumblių ekstrakto ir maisto medžiagų turintis specialus produktas Fitomare, papildytas boru ir gamintojo "Atlantica Agricola" molibdenu, rekomenduojamas naudoti žieminiams javams purkšti per lapus rudens vegetacijos metu. Purškimo norma - 0,3–0,5 litro vienam hektarui. Jūros dumbliai reguliuoja augalo maisto medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, suteikia energijos. Jūros dumbliuose yra visų augalams reikalingų medžiagų.

Dar geresni rezultatai pasiekiami purškiant javus Fitomare kartu su trąšomis Atlante (0,3–0,5 l/ha), kurios turi laisvųjų amino rūgščių (prolino), vario, fosforo (fosfitų forma), kalio.

Atlante - skystosios trąšos. Jų maisto medžiagas šaknys ir lapai greitai absorbuoja, vyksta kompleksinė asimiliacija, skatinama Ca, B, Zn, Mo, K absorbcija ir prevencija nuo grybinių ligų. Trūkstant fosforo augalai lėčiau auga, jų ūgliai plonėja ir trumpėja, lapų galai parausta, vėliau paruduoja. Žinoma, kad daugelis augalų ankstyvuoju augimo laikotarpiu kenčia nuo vadinamojo slapto alkio fosforui. Svarbiausiais jų augimo etapais vieną du kartus patręšus trąšomis su fosfitais, gaunami puikūs rezultatai, nes fosfito jonas turi vienu deguonies atomu mažiau nei tradiciniai fosfatai. Todėl:

- fosfito fosforas sparčiau patenka į augalą;

- padidėja fosfito fosforo tirpumas, judrumas, taigi ir - veiksmingumas.

Fosfitai sustiprina augalų stiebus ir šaknis, užkerta kelią tipinėms ligoms bei mitybos elementų nepakankamumui, ypač pasitaikius labai drėgnam rudeniui.

Vėluoti nenaudinga

Žieminiams javams rudenį labai svarbus cinkas. Jo reikia baltymų sintezei, angliavandenių apykaitai. Šio elemento turi daugelis fermentų. Cinko pasisavinimas priklauso nuo dirvožemio rūgštumo. Neutraliose ir karbonatingose dirvose jis menkas, nes karbonatai sumažina cinko junginių tirpumą ir judrumą. Tokių dirvožemių viršutiniuose sluoksniuose, taip pat gausiai tręšiant fosforu, augalams sudėtingiau pasisavinti cinką, mat jis surišamas menkai tirpiais fosfatais. Norint patenkinti žieminių javų poreikį cinkui rekomenduojama, kai augalai jau turi 2–3 lapelius, naudoti amino rūgštis Protifert Zn (0,5–1 l/ha) kartu su Fitomare (0,3 l/ha) ir Atlante (0,3–0,5 l/ha).

Rapsams daugiau negu kitiems augalams rudenį reikia boro, sieros ir kitų mineralinių maisto medžiagų. Siekiant suaktyvinti žieminių rapsų augimą rudens vegetacijos periodu ir pagerinti jų pasirengimą žiemai, patariama augalus, kai jie turi 3-5 lapelius, papildomai per lapus pamaitinti UAB „Vitera Baltic“ platinamu produktu Faba Start (0,3-0,5 l/ha). Faba Start - tai kaliu ir molibdenu papildytos mikroelementinės trąšos su jūros dumblių ekstrakto biologiniais priedais. Geresnis efektas būna, kai Faba Start purškiamos kartu su skystosiomis trąšomis LYDERIS BOR (1-2 l/ha). Veiksminga trąšas LYDERIS BOR (1-2 l/ha) naudoti su fungicidu ir augimo reguliatoriumi Atlante (0,3–0,5 l/ha).

Papildomas žieminių javų ir rapsų purškimas mikroelementinėmis trąšomis ir biologiniais preparatais rudens vegetacijos metu atliekamas migliniais purkštukais (vienam hektarui - 200 l darbinio tirpalo). Kadangi žiemkenčių vegetacija vidutiniais metais baigiasi trečią spalio dekadą, papildomai tręšti per lapus reikėtų ne vėliau nei pirmą spalio dekadą, kitaip augalams gali neužtekti laiko pasisavinti maisto medžiagų. Tada nepasieksime maksimalaus jų efektyvumo.

Parengta bendradarbiaujant su UAB "Agrochema"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"