TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusai Baltijos AE pristatys... Antarktidai

2011 06 20 0:00
Sankt Peterburge skambėjo kvietimas Lietuvai organizuoti viešuosius svarstymus, kuriuose Rusija esą atvirai pristatytų būsimą elektrinę.
Arvydo Jockaus nuotrauka

Vos 10 km atstumu nuo sienos su Lietuvos Respublika prie Nemuno statomą Baltijos atominę elektrinę rusai giria kaip puikų komercinį projektą ir "stebisi", kad lietuviai apie jį nenori nė girdėti.

Birželio 14-15 dienomis Sankt Peterburge surengtame tarptautiniame seminare "Baltijos AE: atitikimas šiuolaikiniams saugumo reikalavimams", kuriame dalyvavo branduolinės energetikos specialistai ir valdžios atstovai iš 17 valstybių, Rusijos specialistai tikino, kad statoma atominė elektrinė (AE) Kaliningrado srityje atitiks aukščiausius saugumo reikalavimus.

Šiam seminarui vadovavęs Suomijos radiacinės ir branduolinės saugos vadovas Jukka Laaksonenas viešai ragino lietuvius nekaitinti politinių aistrų ir Kaliningrado jėgainę vertinti kaip verslo projektą, kuris neva nebus konkurentas būsimai Lietuvos atominei jėgainei. Esą Baltijos valstybių regione per artimiausią dešimtmetį numatytas didelis elektros energijos deficitas ir savo pagamintos elektros energijos vartotoją ras abi elektrinės. Suomis teigė esąs ramus dėl rusų ir lietuvių kompetencijos branduolinės energetikos srityje. Didesnį nerimą jam esą kelia tokios patirties neturinčių Lenkijos ir Baltarusijos planai statyti atomines jėgaines.

Pusę elektros sau, pusę - eksportui

Baltijos AE su įrengtąja 2400 MV galia Kaliningrado srities rytinėje dalyje prie Nemuno statoma 10 km atstumu nuo sienos su Lietuvos Respublika.

Pagal rusų skaičiavimus, vieno 1200 MV projektinės galios pagamintą elektros energiją suvartos pati sritis, o antrasis turėtų dirbti išimtinai eksportui. Planuojama, kad pirmasis blokas pradės veikti 2016-aisiais, antrasis - 2018 metais.

Rusija AE statybos būtinumą grindžia tuo, kad elektros energija į sritį patenka tranzitu per Lietuvą iš Baltarusijos arba per Latviją ir Lietuvą, o tai brangiai kainuoja.

Rusijos valstybinio koncerno "Rosatom" programų direktorius Sergejus Bojarkinas teigė, kad Baltijos šalys yra apsisprendusios sinchonizuotomis jungtimis prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) energetikos sistemos. "Tokiu atveju Kaliningradas taip pat turėtų jungtis prie Europos elektros jungčių, kad neatsidurtų energetinėje blokadoje. Tačiau tam trukdytų techninės kliūtys, nes Kaliningrado srityje egzistuoja energijos deficitas. Kad turėtume galimybę jungtis prie ES elektros tinklų, turėjome subalansuoti savo generaciją", - sakė S.Bojarkinas.

Būsimosios Baltijos AE gaminamos elektros energijos perteklių rusai ketina realizuoti regione. Esą, Europos energetikų skaičiavimais, 2015-2016 metais, kai pradės veikti jėgainė, Kaliningrado kaimynystėje labai trūks elektros energijos. S.Bojarkino pristatytais duomenimis, Lenkijoje elektros energijos deficitas sudarys 2 TWh, Vokietijoje - 7 TWh, Lietuvoje 9 TWh (teravatvalandė (TWh) - energijos matavimo vienetas, lygus milijardui kilovatvalandžių).

"Manome, kad mūsų stotis galėtų kompensuoti būsimąjį energijos deficitą regione, - kalbėjo S.Bojarkinas. - O turėdami omenyje Vokietijos priimtus sprendimus uždaryti savus atominius pajėgumus vertiname, kad deficitas bus dvigubai didesnis. Baltijos AE du blokai, Visagino ir Baltarusijos jėgainės, kai bus paleistos, ras savo pagamintos elektros energijos vartotoją. Mes šiek tiek lenkiame kolegas lietuvius ir baltarusius, tačiau nemanome, kad esame jiems konkurentai."

Laukia Lietuvos kvietimo

Rusija tvirtina, kad ji nėra saistoma tarptautinės Espoo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste reikalavimų. Pagal juos galutiniai sprendimai dėl AE statybos aikštelės turėtų būti priimami ir realūs darbai pradedami tik suderinus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą su šalimis kaimynėmis. Pagal šią koncepciją (ją yra ratifikavusi Lietuva) AE statanti šalis turi pateikti išsamią informaciją ir iš esmės atsakyti į visus gretimos valstybės klausimus, organizuoti dvišales konsultacijas ir viešuosius svarstymus gretimoje šalyje.

Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos "Rosatom" generalinio direktoriaus pavaduotojas Kirilas Komarovas Sankt Peterburge tvirtino, kad tarptautinės Espoo konvencijos nepasirašiusi Rusija neva neprivalo laikytis jos reikalavimų - organizuoti dvišalių konsultacijų ir viešųjų svarstymų Lietuvoje.

"Tačiau suprasdami Baltijos AE svarbą ir tai, kad ji statoma Kaliningrado srityje, turinčioje daug kaimynų, iš esmės šios koncepcijos nuostatas vykdome savanoriškai", - teigė K.Komarovas.

Seminaro metu jis įteikė Baltijos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertimą į lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos konsului Sankt Peterburge Ričardui Degučiui. Tokį reikalavimą esą anksčiau buvo pateikusi mūsų krašto Užsienio reikalų ministerija (URM).

Oficialų PAV dėl Baltijos AE Rusija Lietuvos URM įteikė 2009 metų pabaigoje. "Po to Lietuvos pusė keletą kartų pateikė mums klausimų. Mes į juos atsakėme ir, beje, atsižvelgdami į pateiktus klausimus koregavome poveikio aplinkai vertinimą. Iš viso gavome tris paketus klausimų. Pastarąjį kartą - prieš du mėnesius, atsakymus Rusijos URM oficialia nota pateikė prieš mėnesį", - tikino "Rosatom" programų direktorius S.Bojarkinas.

Stebisi lietuvių užsispyrimu

Sankt Peterburge skambėjo kvietimas Lietuvai organizuoti viešuosius svarstymus, kuriuose Rusija esą atvirai pristatytų būsimą elektrinę. "Tokie svarstymai vyko Kaliningrado srities Nemano rajone, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, netrukus vyks ir Estijoje. Esame pasirengę tokius viešus svarstymus surengti Lietuvoje, kai tik gausime oficialų kvietimą bei siūlymą, kur ir kada tokie svarstymai galėtų būti surengti", - tikino už tarptautinius ryšius "Rosatom" koncerne atsakingas K.Komarovas.

Jis teigė, kad Lenkijoje per viešus svarstymus dėl Baltijos AE jam susidaręs įspūdis, jog lenkai palankiai vertina Rusijos projektą ir juos patenkino pateikti atsakymai. "Be to, visada kvietėme Lenkijos valdžią ir Lenkijos kompanijas dalyvauti projekte. Tarp užsienio investuotojų į šį objektą matome ir Lenkiją", - teigė K.Komarovas.

Seminare Sankt Peterburge iš tribūnos ne kartą skambėjo teiginys, kad Lietuva Baltijos AE atžvilgiu nusiteikusi labai priešiškai, o mūsų politikai šį projektą vertina itin neigiamai. Beje, rusai tuo labai stebisi ir, atrodo, nuoširdžiai nesupranta, kodėl lietuviai nesidžiaugia savo krašto pašonėje statoma atomine elektrine.

Komentarą šia tema pateikė ir K.Komarovas. "Bet kurį verslo projektą galima politizuoti, ginčus kaitinti iki virimo temperatūros. Tačiau tikrai esame pasirengę būti atviri ir suteikti bet kokią informaciją visiems, kurie Lietuvoje dėl šio projekto sunerimę", - kalbėjo vienas "Rosatom" vadovų. Kita vertus, K.Komarovas pripažino, kad jeigu Lietuva vis dėlto atsisakytų surengti viešuosius svarstymus, "Rosatom" padėties nedramatizuotų. "Pagal Espoo konvenciją valstybė, kuri siunčia kaimynams pasiūlymą apsvarstyti projektą, turi teisę viešuosius svarstymus surengti bet kur: savo krašte ar trečiojoje šalyje. Esame pasirengę dialogui su visais suinteresuotais specialistais bet kurioje pasaulio valstybėje. Antarktidoje tai Antarktidoje", - improvizuotoje spaudos konferencijoje ironizavo K.Komarovas.

Į Sankt Peterburgą atvykusi prof. Kazimiera Prunskienė, Rusijoje prisistatanti kaip pirmoji Lietuvos premjerė ir Tarptautinės ekonomistų sąjungos viceprezidentė, reiškė paramą Rusijos projektui. Profesorė LŽ dėstė, kad Lietuvai esą reikėtų susitaikyti su faktu, jog AE Kaliningrado srityje akivaizdžiai statoma ir bus pastatyta anksčiau nei Lietuvoje. "Tai nereiškia, kad turime stabdyti savo projektus, tačiau galėtume atsiliepti į kvietimą prisidėti ir prie Baltijos ES", - teigė ji.

Beje, ne vienas seminaro Sankt Peterburge dalyvis rusas bandė iškvosti Lietuvos žurnalistus, ar K.Prunskienė mūsų krašte yra įtakinga politikė.

Kad nedideliame Baltijos valstybių regione nebus per daug atominių jėgainių, jeigu savo branduolinius planus įgyvendins ir Rusija, ir Lietuva, ir Baltarusija, o galbūt ir Lenkija, teigė tikįs ir K.Komarovas: "Kiekvienas investuotojas, įdėdamas didžiulius pinigus į tokio masto projektą kaip atominė jėgainė, vadovaujasi savo prognozėmis, taip pat galimybėmis realizuoti pagamintą elektros energiją. Pirminiai Baltijos AE aikštelės statybos darbai vykdomi jau antri metai. Negaliu pasakyti, kokiais sumetimais vadovaujasi kitų atominių jėgainių planuotojai, tačiau mūsų projektas ekonomiškai pagrįstas. Elektros energijos regionui trūksta jau dabar. Rinkoje vietos užteks visiems."

Rusija skelbia, kad per visą šios valstybės atominės energijos istoriją Baltijos AE Kaliningrado srityje bus pirmoji, kurios statyboje dalyvaus privatūs užsienio investuotojai. Jiems numatyta skirti 49 proc. AE akcijų. Galimi investuotojai kol kas neskelbiami. "Šiuo metu ruošiame visus reikalingus dokumentus, įskaitant bankų analizę, techninę ekspertizę. Juos tikimės parengti per šią vasarą ir manome, kad šių metų pabaigoje investuotojai bus aiškesni", - teigė K.Komarovas.

"Rosatom" generalinio direktoriaus pavaduotojas prasitarė, kad deramasi su daugybe galimų partnerių - kompanijų, kurios suinteresuotos šiuo projektu, tačiau griežtai atsisakė įvardyti net šalis, kuriose šios kompanijos registruotos.

Šaltas suomiškas požiūris

Nedramatizuoti padėties dėl būsimos rusų elektrinės prie Baltijos jūros ragino seminarą Sankt Peterburge vedęs Suomijos Radiacijos ir branduolinio saugumo centro generalinis direktorius J.Laaksonenas. Jis teigė esąs susirūpinęs, kad Baltijos AE statyba kelia politines aistras.

"Žinome, kad Lietuva nori būti energetiškai nepriklausoma ir statyti savo branduolinę jėgainę. Kita vertus, beveik milijonui Kaliningrado srities gyventojų taip pat reikalinga elektros energija. Todėl viliuosi, kad visos problemos bus sprendžiamos be perdėtų emocijų. Jei Lietuva pasistatys savo elektrinę, o aš tuo neabejoju, elektros energijos pertekliaus regione vis tiek nebus. Taip pat yra planų Baltijos AE tinklais prijungti prie Lenkijos ir Vokietijos. Tai, be abejo, sukurs galimybę ir Rusiją integruoti į Europos elektros tinklų sistemą. Todėl, užuot konkuravę, abu projektai galėtų lygiateisiškai bendradarbiauti", - siūlė vyriausiasis Suomijos pareigūnas, atsakingas už radiaciją ir branduolinį saugumą.

K.Laaksoneno nuomone, kiekviena šalis turi teisę statyti atomines jėgaines, bet joms tenka ir atsakomybė dėl šių saugumo. Suomis priminė, jog Tarptautinė atominės energijos agentūra (IAEA) pasisako už tai, kad ypač griežtai būtų prižiūrimos šalys, kurios yra branduolinės energetikos naujokės.

"Kaliningrade bus panaudota turtinga Rusijos atominės energetikos patirtis ir infrastruktūra, todėl projektas nekelia didelių rūpesčių. Lietuva per pastaruosius metus taip pat išmoko prisiimti atsakomybę už branduolinę saugą. Man didesnį susirūpinimą kelia kitos regiono šalys, konkrečiai - Lenkija ir Baltarusija, kurios tokios patirties neturi. Šių valstybių politiniai lyderiai turi suprasti, kokią atsakomybę prisiima pradėdami statyti atomines elektrines", - po konferencijos Sankt Peterburge žurnalistams komentavo Suomijos branduolinio saugumo centro vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"