TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusai bando menkinti Baltijos uostus

2016 07 25 6:00

Klaipėdos uosto krovinių padidėjimas rusiškos informacijos kanaluose vadinamas laikinu, vertinamas skelbiant propagandą apie Rusijos tranzito galią, bet situacijos analizėje šaudoma tuščiais šoviniais.

Klaipėdos uostas praėjusį pusmetį pagal apyvartos prieaugį 5,7 proc., arba daugiau kaip milijonu tonų – iki 19,94 mln. tonų, buvo trečias visoje vakarinės Baltijos pakrantėje, po Rusijos Ust Lugos ir Primorsko uostų. Mūsų kaimynams ir konkurentams latviams bei estams sekėsi prasčiau.

Rusijos informacinių portalų apžvalgininkai, apibendrindami padėtį, demonstruoja piktdžiugą, kad Baltijos šalių uostai „ir toliau netenka rusiškų krovinių“, o Klaipėdos uostui neva sekasi tik laikinai, kol jis „išnaudoja Ukrainos krizę“.

Klaidinanti propaganda

Apie Baltijos šalis ir Rusijos Vakarų regioną informaciją skleidžiantis vienas naujienų portalas (panašių Kremliaus ruporų yra net keletas), šiomis dienomis kelia mintį, kad Baltijos šalims neva teks pamiršti apie ankstesnį krovinių mastą. Kritus Ventspilio, Rygos ir Talino uostų apyvartoms, esą „šventė vyksta tik lietuvių gatvėje“. Priežastis – Maskvai ir Minskui nepasiekiami Odesos ir Iljičiovsko uostai. Iš to esą išplaukia, kad didėja Klaipėdos reikšmė. Be to, „grietinėlę nusigriebia“ ir Latvija, nes kitu atveju krovinių netekimas jos uostams būtų labiau dramatiškas. „Štai ji, konkreti ekonominė Baltijos šalių nauda iš Ukrainos krizės“, – teigiama straipsnyje, skirtame pabrėžti, kad Lietuvos, o dar labiau – jos kaimynių, tranzito perspektyva neva nedžiugi.

Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia ką kita.

„Klaipėdos uoste tranzitas sudaro 40 proc. visų krovinių, tačiau rusiškų likę mažiau nei 5 proc., o Ukrainos tranzitas nesiekia vieno procento. Rusiškų krovinių mažėja nuo 2000 metų, tačiau vidutinis uosto krovos padidėjimas išsilaiko maždaug 7 proc. per metus, o tai rodo kitų krovinių atsvarą. Mūsų terminalai ir verslininkai sugebėjo persiorientuoti į kitas rinkas, bet Ukrainos tarp jų nėra. Todėl galima sakyti, kad Ukrainos krizė neturi jokios įtakos Klaipėdos uostui. Konteineris traukinys „Vikingas“, kaip ir anksčiau, gabena daugiausiai Baltarusijos krovinių“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Drungilas.

Jis sakė susitikime su Rusijos ambasadoriumi kalbėjęs, kad mūsų uostas pasirengęs priimti daugiau tranzitinių krovinių ir pajėgus juos perkrauti. Bet tai priklausys ne tik nuo Klaipėdos uosto, bet ir nuo ekonomikų augimo gretimose valstybėse, turinčiose daug daugiau vartotojų. O pagal paslaugų kokybę Klaipėdos uostas rinkoje – konkurencingas, pabrėžęs ambasadoriui A. Drungilas.

Apie tai, kad Rusija pajėgi reguliuoti eksportą, bet nepajėgi perimti importuojamų krovinių, neseniai užsiminė Rusijos energetikos ir finansų instituto analitikas Sergejus Agibalovas, konferencijoje Rygoje skaitęs pranešimą apie rusiškų krovinių tranzitą. Jo surinkti duomenys rodo, kad 2009–2015 metais eksporto dalis rusų uostuose didėjo nuo 59 proc. iki 69 proc., Baltijos uostai neteko 44 mln. tonų Rusijos krovinių. Tačiau importo dalis rusų uostuose nedidėja ir sudaro 27 proc. viso krovos kiekio. Nors pranešėjas dėstė apie galimybę Rusijos uostams perimti iš Baltijos šalių dar apie 20 mln. tonų krovinių, tačiau kitoje įžvalgoje nurodė, kad „pilnų piniginių metas baigėsi, žaliavų eksportuotojai ieškos aukštos paslaugų kokybės už žemą kainą“.

Kaliningradą pamiršo

Žvelgdami į Baltijos valstybių uostus, informacinių portalų autoriai neanalizuoja Kaliningrado rezultatų, kur, oficialiais Rusijos Baltijos uostų administracijos duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį krovos apyvarta sumenko 5 proc. – iki 6,1 mln. tonų. Čia mažėjo ne tik geležinkeliu per Lietuvą gabenamų piltinių ir verstinių krovinių, tokių kaip anglys, naftos ir maisto produktai, bet ketvirtadaliu mažėjo keltais tarp Ust Lugos, Zasnico ir Baltijsko gabenamų krovinių (-700 tūkst. tonų).

Mat tokiai linijai šiemet skirtas krovininis keltas „Baltijsk“ nuo kovo vidurio neplaukia, yra remontuojamas, kaip vietoj tvarkaraščio skelbia kompanija „Trans Exsim“, iki liepos pabaigos ar rugpjūčio pradžios.

Šio kelto reisai tarp Vokietijos ir Kaliningrado srities buvo nutraukti netrukus po to, kai Rusija ir Lenkija po įvykusio konflikto pagaliau susitarė dėl leidimų vežėjams vykti per savo šalių teritorijas ir šie pasuko į sausumos kelius. Prieš tai visą mėnesį sustabdytą prie Lenkijos sienos rusų mašinų srautą sėkmingai susiurbė Klaipėdos uostas, nes Kaliningradas nesugebėjo operatyviai spręsti šio uždavinio. Keliskart į Zasnicą iš Baltijsko organizavus kelto reisus, vietų užteko tik Kaliningrado vežėjams, iš kitų regionų atvykusiems vilkikams buvo atsakyta.

Vasario pradžioje, kai į Klaipėdos uosto ro-ro terminalus nusidriekė ilgos eilės mašinų su rusiškais numeriais, „Lietuvos žinios“ rašė, kad keltai iš Baltijsko į Vokietiją tuo metu iš viso neplaukė. Kaliningrado agentų ir ekspeditorių kompanijų asociacijos prezidentas portale logirus.ru padėtį kritikavo ir teigė, kad tai „eilinis smūgis Rusijos įvaizdžiui“.

Klaipėdos uostininkai sureagavo greitai ir sau palankiai. Nuo vasario 14 dienos keltų operatorė „DFDS Seaways“ sukeitė Švedijos ir Vokietijos linijomis plaukusius keltus, didesnio talpumo laivą „Athena Seaways“ skyrusi maršrutui į Kylį ir sutankinusi reiso grafiką. Po savaitės Klaipėdos gatvėse rusų vilkikų eilių nebeliko. Todėl vasario 25 dieną pradėjęs plaukti į Vokietiją rusų keltas savo vežėjų dėmesio nesulaukė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"