TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusai gali užmiršti užsienio maisto produktus

2016 07 25 15:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Maskva, atsisakydama atnaujinti žemės ūkio produktų importą iš Turkijos, akivaizdžiai davė aiškų atsakymą naiviems europiečiams, dar tikintiems, kad panaikinus sankcijas Rusijai, ši atsakys tuo pačiu.

Taip rašo savo komentare „Deutsche Welle“ autorius Andrejus Gurkovas. Per pastarąjį mėnesį ne kartą šokiravo kruvini pranešimai iš įvairių pasaulio šalių, komentaras apie maisto produktų karą tarp Rusijos ir Vakarų gali atrodyti nesavalaikis, svarsto autorius. Vis dėlto sankcijų ir „kontrsankcijų“ problematika lieka aktuali. Juk 2014 metų rugpjūtį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas Vakarų šalių maisto produktų embargas, pirmiausia – iš ES, visuomenei buvo aiškinamas kaip būtina atsakomoji priemonė, kaip reakcija į Briuselio veiksmus.

Ne „kontrsankcijos“, o protekcionizmas

Dėl šios priežasties daug europiečių – ir fermeriai, ir politikai, ir paprasčiausi „geros valios žmonės“ – iki šiol nuoširdžiai tikėjo, kad užtektų Briuseliui tik panaikinti savo sankcijas, ir Maskva nedelsdama panaikins produktų embargą, kad Rusijos rinka vėl sulauktų graikiškų vaisių, prancūziško pieno, itališkų sūrių ir ispaniško kumpio. Todėl europiečiai periodiškai viena ar kita forma ragina savo vyriausybes nutraukti sankcijų karą.

Jie nesistengia išgirsti ekspertų perspėjimų, kad Kremlius iš tikrųjų siekia Briuselio vienašališko sprendimo panaikinti sankcijas, o savo paskelbto embargo nutraukti nė neketina. Juk iš tikrųjų tai ne atsakomoji priemonė, o įprasta protekcionistinė politika, pridengta „kontrsankcijos“ iškaba. Tokios politikos tikslas – Rusijos agrarinį sektorių apsaugoti nuo užsienio konkurencijos, šaliai tapus Pasaulinės prekybos organizacijos nare.

Ši politika pradėta aktyviai taikyti dar 2014 metų sausį, kai Rusija, išnaudodama kelis afrikinio kiaulių maro atvejus Lenkijoje ir Baltijos valstybėse, vienu mostu uždraudė kiaulienos importą iš visų 28 ES narių.

Ministras sąžiningai išklojo teisybę

Dabar pati Maskva kaip pavyzdį pateikė vaizdingą Turkijos pamoką visiems naiviems europiečiams. Praėjusią savaitę pabaigoje Rusijos žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas po Rusijos prezidento sušaukto pasitarimo ne mažiau kaip du kartus pateikė pagarsėjusį pareiškimą, kuris, tiesa, buvo mažai pastebimas tarp pranešimų iš Nicos, o po paros – iš Ankaros ir Stambulo. Ministras paskelbė štai ką: Rusijos vyriausybė neplanuoja artimiausiu metu panaikinti produktų importo iš Turkijos embargo.

Atrodytų, jog po Turkijos prezidento Redžepos Taipo Erdogano pareiškimo, Rusijoje suvokto kaip atsiprašymo dėl numušto bombonešio „SU-24“, šalių tarpusavio santykiai greitai pagerėjo. Vladimiras Putinas nusprendė atnaujinti dvišalį dalykinį bendradarbiavimą ir, rodėsi, jau planavo susitikimą su Turkijos kolega ir netgi atsisakė naudoti savo patį aštriausią ekonominį ginklą – panaikino draudimą Rusijos turistams skraidyti į Turkiją, netgi ignoruodamas dotuojamo Krymo interesus.

Bet štai daržovių ir vaisių importo klausimu Kremlius, kaip matyti, nesirengia daryti turkams jokių nuolaidų. Draugystė lieka draugyste, bet pomidorai – visai kas kita.

Be kita ko, A. Tkačiovas nė nepasistengė sudaryti įspūdžio, neva draudimas importuoti turkiškus maisto produktus buvęs kaip bausmė Ankarai už žuvusį Rusijos lėktuvo pilotą. Jis sąžiningai pasakė tikrą tiesą: embargas lieka, „nes dešimtys, šimtai žemės ūkio produkcijos gamintojų įvairiuose mūsų šalies kampeliuose patikėjo ir išgirdo vyriausybės signalą – Rusijos rinką prisotinti savos gamybos vaisiais“.

Norėtųsi tikėti, kad nors dabar Europos fermeriai ir jų interesus ginantys politikai supras: Maskva visaip sveikins jų sprendimą panaikinti ES sankcijas, bet savo paskelbto embargo nepanaikins. Taigi to nereikėtų tikėtis. O Rusijos vartotojams tektų nusiteikti, kad dar ilgai nematys turkiškų vaisių ir daržovių, europietiškų sūrių, kumpių ir kitokio užsienietiško maisto. Ir kad rusams dar ilgai teks permokėti už Rusijoje pagamintus žemės ūkio produktus, kadangi dėl konkurencijos ribojimų kainos nemažėjo ir kokybė negerėjo.

Parengė Kazimieras Šliužas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"