TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusai lieka ištikimi Lietuvos pajūriui

2010 08 21 0:00
Iš Vakarų Europos šalių atvykę poilsiautojai žavisi mūsų paplūdimiais, o Nidoje nemažėja vadinamųjų nostalgijos turistų iš Vokietijos, kurių šaknys Mažojoje Lietuvoje ar Karaliaučiaus krašte.
Nuotraukos: ©"Lietuvos žinios"

Neringos ir Palangos turizmo verslo atstovus šiemet maloniai nustebino turistų iš Rusijos gausa. Nors šią vasarą ir nebeliko tiesioginio skrydžio iš Maskvos į Palangą, rusai liko ištikimi Lietuvos pajūriui.

Turistų neatbaido net staiga atvėsę orai. "Paskambinkite į bet kurį Palangos viešbutį ir paklauskite, ar yra laisvų kambarių. Esu įsitikinusi, kad atsakymas bus neigiamas arba jums pasiūlys pačius brangiausius apartamentus", - sakė Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Alla Valužienė.

Palangos TIC duomenimis, poilsį Palangoje renkasi 60 pasaulio šalių piliečiai. Tačiau, be tradiciškai aktyvių svečių iš Rusijos, Vokietijos ir Latvijos, šiemet pastebimai padaugėjo atvykstančiųjų iš Lenkijos, Baltarusijos bei Estijos.

"Teigiamą įtaką turistų srautams daro ir tiesioginiai skrydžiai iš Oslo. Iš Norvegijos sostinės į Lietuvos pajūrį atskrenda poilsiautojų iš Skandinavijos šalių", - sakė A.Valužienė.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas turistų iš kitų Europos šalių pagausėjimą sieją su žiemą surengtomis tarptautinėmis šventėmis. "Praėjusią žiemą ir pavasarį Palangoje suorganizuotos tarptautinės šventės Baltijos šalių Kalėdų alėja, Baltijos šalių Velykų margučių alėja, Baltarusių ir Rusijos dienos Palangoje tapo tuo postūmiu, kad šių šalių piliečiai į mūsų pajūrį atvyko ir vasarą", - konstatavo verslininkas. Jo teigimu, šią vasarą į Palangą atvyko 50 proc. daugiau užsieniečių nei ankstesniais metais. "Ar tai turės įtakos pajamoms, galėsime pasakyti rugsėjo pabaigoje", - atsargiai prognozavo verslininkas.

Vieni dosniausių klientų

Turizmo verslo atstovai pastebėjo, kad šiemet atgaivos Palangoje ieškojo kaitros ir smogo kamuojamos Maskvos gyventojai. Jų neišbaidė net šią savaitę atvėsę orai, jie Rusijos sostinės gyventojams buvo vėsaus ir tyro oro gurkšnis.

Į Palangą atvykstantys poilsiautojai iš Rusijos yra pasiturintys. Čia jie daug išleidžia pramogoms, maistui, renkasi viešbučius, kurie siūlo daugiau paslaugų. Jie pamėgę "Palangos Vėtros" ir "Palangos" viešbučius, kur gyvena po kelias savaites ar net mėnesį, mokėdami po 300 ar dar daugiau litų už parą. Todėl palangiškiai apgailestavo, kad didžioji dalis tokių mokių klientų nusėda Jūrmaloje, mat iš Maskvos į Baltijos pajūrį jie atskrenda per Rygą. Džiugu, kad kai kurie jų išsinuomotais automobiliais sugeba atvažiuoti ir iki Palangos.

Iš Vakarų Europos šalių atvykę poilsiautojai vokiečiai, ispanai ar skandinavai, verslininkų manymu, yra taupūs. O poilsį Palangoje renkasi vien dėl to, kad ne visi jų gali sau leisti atostogas brangesniuose Europos kurortuose.

"Jie labai žavisi mūsų paplūdimiais, džiaugiasi, kad jie neapstatyti, o smėlis švarus. Tai, ką patys lietuviai keikia, užsieniečiams šiame kurorte kaip tik patinka. Net ir kalbėdami apie triukšmingąją J.Basanavičiaus gatvę užsieniečiai negaili jai pagyrų", - sakė A.Valužienė.

Dažnas užsienietis neįsivaizduoja savo poilsio be dviračio. Vokiečiai yra vieni tokių, jie nesiskiria su dviračiais. Paprastai šios šalies piliečiai dviračiais keliauja po visas tris Baltijos šalis. Kelionę jie pradeda nuo Klaipėdos, į ją atplaukia keltais. O Nidoje ar Palangoje vokiečiai pabūna maždaug 2-3 dienas. "Galime tik pavydėti jiems sveikatos ir ištvermės", - stebėjosi A.Valužienė.

Nidoje aktyviausi vokiečiai

Nidos verslininkai taip pat pastebėjo, kad šiemet dviračiais keliaujantys turistai labai aktyvūs. Paprastai tai Skandinavijos šalių ar Vokietijos piliečiai. Jie Nidoje praleidžia vieną dvi dienas ir vyksta toliau į Klaipėdą ar persikelia laivu per Kuršių marias į Ventę, Mingę ir ten tęsia kelionę po Šilutės kraštą. "Nemažėja vadinamųjų nostalgijos turistų iš Vokietijos, kurių šaknys Mažojoje Lietuvoje ar Karaliaučiaus krašte. Neseniai Nidoje viešėjo grupelė vokiečių, atvažiavusių per Rytprūsius, dabartines Lenkijos ir Kaliningrado srities teritorijas. Čia jie pernakvojo ir išvyko į Klaipėdą, iš ten keltu grįžo atgal į Vokietiją", - sakė Nidos verslininkė Irma Baltrušaitienė.

Pasak Nidos turistų informavimo centro (TIC) specialistės Žanetos Čižiūnienės, dviračiais atvažiavę užsieniečiai yra vieni dažniausių centro lankytojų. "Jie teiraujasi ir nakvynės, ir prašo informacijos apie lankytinas vietas. Labai populiarios išvykos laivais po Kuršių marias į Mingės kaimą, Ventės ragą, Nemuno deltą", - aiškino Ž.Čižiūnienė.

Turizmo verslo atstovai pastebėjo, kad nuo smogo bėgantys maskviečiai labai džiaugiasi gaiviu Kuršių nerijos oru ir unikalia gamta. "Išvažiuodami jie nuolat pabrėžia, kad mes turėtume būti labai laimingi gyvendami tokiame rojaus kampelyje. Patys to jau nė nepastebime", - juokėsi Nidos kempingo administratorė Gitana Šestakovienė.

Ji prisiminė, kad šiemet Nidoje viešėjo ir vienas kinas iš Honkongo, į Kuršių neriją išsinuomotu automobiliu atvykęs iš Rygos. "Jis buvo turbūt egzotiškiausios šalies atstovas. Nei amerikiečiai, nei kanadiečiai mūsų nebestebina", - sakė G.Šestakovienė.

Paprastai užsieniečiai Nidoje niekuo nesiskundžia. Tačiau šiemet nemažai poilsiautojų Nidos paplūdimyje pasigedo gultų, o daugelis dviračiais atvažiavusių turistų - skalbyklos.

Mažiau valgo

Neringiškiai pastebėjo, kad pasikeitė ir kiti poilsiautojų įpročiai. Poilsiaujantieji Kuršių nerijos gyvenvietėse kavinėse valgo mažiau arba renkasi pigesnius patiekalus. "Šiemet viešojo maitinimo įstaigų klientai išleidžia 10-15 litų mažiau nei ankstesniais metais. Poilsiautojai arba mažiau valgo, arba valgo parduotuvėse pirktą ir pačių gamintą maistą", - teigė I.Baltrušaitienė.

Jos manymu, šiemet labai pelningai dirbo tik apgyvendinimo paslaugas teikusios įmonės ir pavieniai asmenys. O kavinėms ir restoranams vasara nebuvo labai sėkminga. "Tai galima sieti ir su poilsiautojų taupumu, ir su prekybos centro Nidoje veikla. Viena vertus, tokios parduotuvės mums seniai reikėjo, kita vertus, čia įsigiję maisto produktų ar pusfabrikačių poilsiautojai atsisako pietų kavinėse", - pastebėjo I.Baltrušaitienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"