TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusai prakalbo apie grūdų tranzitą

2010 02 15 0:00
Rusai prieš 8 metus ketino krauti grūdus per KLASCO, bet pažadų netesėjo, o terminalo prireikė tik Lietuvos eksportuotojams.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Geras pernykštis derlius Rusijos krovinių eksportuotojams priminė netesėtus pažadus per Klaipėdos uostą gabenti milijonus tonų grūdų. Tačiau šįkart jų ketinimai vertinami atsargiai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad sausio mėnesį buvo laiko įvertinti, kaip 2009 metais pasikeitė ir išsigrynino tradicinių Rytų Baltijos uostų (be Rusijos Primorsko naftos uosto) paslaugų rinka. Tai padeda pasitikrinti, ar Klaipėdos uoste investicijos planuojamos tinkama linkme.

Šiemet sausį, palyginti su praėjusių metų pradžia, krovinių padaugėjo 14 proc., o tai nuteikia optimistiškai, kad šiais metais uostas gali grįžti į rekordinį 2008-ųjų apyvartos lygį.

Konkurencingumą išlaikė

Sudarytoje matricoje, kuri apima 2002-2009 metų laikotarpį, matomos kintančios krovinių tendencijos ir Klaipėdos uosto konkurencingumas. Duomenys rodo, kad net 2009-aisiais, kai bendra krovinių apyvarta smuko, Klaipėdos uosto dalis pagal konteinerių, naftos produktų ir grūdų kiekį padidėjo (atitinkamai užima 13,6 proc., 12,1 proc., 30,5 proc. rinkos), o stabili išliko trąšų, ro-ro krovinių ir šaldytų produktų dalis (44 proc., 41 proc., 9,8 proc.).

"Labai sėkmingai konkuruojame ir mūsų rinkos dalis didėja. Pernai nedaug kas pasikeitė. Pavyzdžiui, cukraus krovos mastas regione mažėjo, o Klaipėdos uoste rinkos dalis didėjo. Kadangi cukrus nėra perspektyvus krovinys, jo krova nereikalauja plėsti techninio pajėgumo. Mūsų uoste į stabilių krovinių skiltį "perbėgo" šaldyti produktai. Mažėjant jų Klaipėda sugebėjo nusigriebti didesnį kąsnį. Tai rodo, kad žengtas kokybinis žingsnis buvo platesnis nei konkurentų. O krovinių, kurių kiekis regione išaugo, apyvarta Klaipėdos uoste taip pat didėjo. Kad išsaugotume gerą 2010 metų startą, uosto operatoriams rodome, kur nukreipti investicijas. Kelerius metus perspektyva nesikeičia. Tai - grūdai, naftos produktai, konteineriai", - dėstė A.Drungilas.

Pasak jo, uosto naudotojų investicinės programos atspindi tinkamai pasirinktą kryptį. Neseniai buvo atidarytas antras konteinerių terminalas, grūdinių kultūrų terminalas veikia Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO), nedidelį kiekį žemės ūkio produktų priima bendrovės "Vakarų krova", "Bega". KLASCO, atsižvelgdama į klientų poreikius, ketina plėsti grūdų terminalą. Tačiau fizinių galimybių statyti dar vieną naftos terminalą nėra. "Matydama siaurąją Klaipėdos uosto vietą Vyriausybė anksčiau svarstė nulinės krantinės panaudojimo galimybes. Dabar, vasario mėnesį, numatome paskelbti šiaurinio uosto, "Baltmax" laivų krantinės, projektinių pasiūlymų studijos konkursą. Be naujos naftos krantinės neišsiversime", - įsitikinęs A.Drungilas.

Atsigręžė į Klaipėdą

Klaipėdos uosto ekonomiką lemia Lietuvos kroviniai, tarp jų - žemės ūkio produktų eksportas. Pastaruosius kelerius metus per Klaipėdą į kitas rinkas išgabenama apie pusantro milijono tonų maistinių grūdų, techninių rapsų, o pašarams gaminti importuojami sojų rupiniai ir kitos kultūros. Pernai bendra tokių krovinių apyvarta sudarė 1,8 mln. tonų.

Kaip teigė KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas, Rusija geležinkelių bendrovėms, tarp jų ir Lietuvos, yra pateikusi siūlymą per Baltijos uostus išvežti 10 mln. tonų grūdų. "Žinoma, pirmiausia reikia atsižvelgti į geležinkelių pralaidumo galimybes. Kalbėjausi su bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovu Stasiu Dailydka. Vagonų trūkumo problema, kilusi pernai rugsėjo mėnesį, atrodo, jau išspręsta. Bet jis teisus sakydamas, kad Klaipėdos uostas, net jei ir dirbtų kaip laikrodis, nepajėgus perkrauti 10 mln. tonų grūdų", - pabrėžė E.Gentvilas.

A.Drungilas abejoja, ar Rusija tikrai tiek gabentų per Klaipėdą. Statyti naujų terminalų, jo manymu, tikrai reikia, bet plėsti pajėgumą iki tokio masto, tikintis tranzitinių grūdų, būtų rizika. "Vienas dalykas - paklausti, ar paimsite, ar ne, kitas - pastatyti terminalą. Tai kainuoja pinigus, investicija turi būti efektyvi. Reikalingos šimtaprocentinės garantijos. Kitam kroviniui specializuoto grūdų terminalo nepritaikysi", - atkreipė dėmesį į technologines ypatybes A.Drungilas.

Kartą jau siūlė

Lietuvių nepasitikėjimą Rusijos krovinių siuntėjų pasiūlymais kelia rinką reguliuojanti ekonominė Rusijos politika ir nacionalinių uostų protekcionizmas. Ketinimai gabenti per Klaipėdą vienokius ar kitokius krovinius (metalus, trąšas, grūdus) nuolat lieka neįgyvendinti.

Priminsime, kad beveik prieš dešimtmetį Rusijos pasiūlymą krauti grūdus buvo gavusi KLASCO. Kompanijos vadovybės nusivylimas netesėtais pažadais praėjo tik tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir sustiprėję žemdirbiai pradėjo eksportuoti lietuviškus grūdus.

Tąkart trąšoms projektuotas kupolinių sandėlių terminalas rusams prašant buvo pritaikytas grūdams. Jo technologinis pralaidumas - 2 mln. tonų per metus. Tačiau pastaruoju metu, atsiradus grūdų rūšių įvairovei, kilo poreikis statyti keletą talpyklų - silosų.

Rusija dabar išties turi perteklinių grūdų ir nori juos parduoti. Tai visų pirma pradėta daryti tradiciniu maršrutu per Juodosios jūros uostus - Novorosijską ir Tuapsę. Pastarasis, statytas penkerius metus ir kainavęs 1,8 mlrd. rublių (apie 150 mln. litų), oficialiai atidarytas vasario pradžioje. Jo pajėgumas - 2,4 mln. tonų per metus. Vienu metu uosto sandėliuose telpa iki 102 tūkst. tonų grūdų, prie krantinės galima krauti 50 tūkst. tonų talpos laivus.

Rusijos informacijos šaltiniai skelbia, kad 2009 metais šalyje buvo prikulta 97 mln. tonų grūdų, iš jų vidaus vartojimui gali prireikti iki 79 mln. tonų, o 20 mln. tonų ketinama parduoti. Tačiau, kaip pažymi analitikai, grūdų paklausa pasaulyje smunka, konkurencija tarp pardavėjų stiprėja. Vien Ukraina jų eksportuoja 35 mln. tonų. O Rusijos grūdų savikaina nemenka, labiausiai - dėl didelių geležinkelių tarifų. Esą į laivą pakrauta tona grūdų kainuoja 5250 rublių (apie 500 litų), o kur dar pirkimo, atgabenimo į uostą ir krovos išlaidos.

Rusijos pirmasis vicepremjeras Viktoras Zubkovas per susitikimą su žurnalistais pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai vyriausybė priėmė sprendimą subsidijuoti naujų grūdų perdirbimo gamyklų, elevatorių ir uosto terminalų statybas bei išplėsti jau veikiančius objektus. Tačiau iš Tuapsės terminalo statybos tempo galima spręsti, kad Rusijos pasirengimas tenkinti grūdų eksporto poreikius gali trukti apie penkerius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"