TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusai už Latviją moka negailėdami pinigų

2011 08 08 0:00
Latvijoje nusistovėję neregėti karščiai neatgrasė rusų turistų, mėgstančių vėsų Baltijos pajūrį.
LŽ archyvo nuotrauka

Latvijos pajūris tarp rusų toks populiarus, kad liepą jie jau buvo užsakę visas poilsio vietas visam rugpjūčiui, pranešė laikraštis "Biznes&Baltija". Rusijos turizmo paslaugų operatorių asociacija skelbia, kad net Latvijoje nusistovėję neregėti karščiai neatgrasė rusų, mėgstančių vėsų Baltijos pajūrį.

Žvaigždžių trauka

"Jūrmalos poilsio vietas užsakovai išgraibstė dar žiemą, kai tik buvo galima pradėti jas užsakyti šiai vasarai. Dabar daugelis atvykstančių į šio miesto renginius turistų apsistoja Rygoje - joje apgyvendinimo vietų yra daugiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, viešbučių svečių, skaičiuojant ne tik atvykusiuosius iš Rusijos, padaugėjo rekordiškai: "Neiburgs" - 225 proc., "Riga" - 54 proc., "Bergs" - 51 proc., "Avalon" - 39 procentais.

Tokį ažiotažą pirmiausia sukelia Latvijoje rengiami kasmečiai rusų muzikos atlikėjų ir humoro festivaliai "Novaja volna" ir "KVN". Jie traukte traukia rusus, norinčius pamatyti jų garbinamas scenos žvaigždes. Kai vyksta šie renginiai, užsisakyti nakvynę Jūrmaloje bemaž neįmanoma. Taip skelbia portalas Autorus.ru, o šis remiasi Rusijos turizmo įmonių, gabenančių turistus į Latviją, atstovais. Šie tvirtina, kad šiemet 10 metų jubiliejų šventęs jaunųjų atlikėjų festivalis "Novaja volna" pritraukė į Jūrmalą gausybę turistų.

Miela senutė Ryga

Kai nevyksta festivaliai, rusai mielai lankosi Rygoje. 400 eurų vienam žmogui kainuojanti trijų dienų arba savaitgalio iškyla į Latvijos sostinę labai populiari tarp Rusijos gyventojų. Be to, rusai visada mielai užsuka į Rygą pakeliui į kitus miestus ir šalis. Pavyzdžiui, atvykę į Rygą Rusijos turistai iš šio uosto jūrų keltu plaukia į Stokholmą, o paskui tuo pačiu laivu grįžta į Latvijos sostinę ir jos neskuba palikti. Kita vertus, rusai Latviją, Lietuvą ir Estiją vis dar "natūraliai" laiko vientisu regionu.

Šią vasarą poilsis Latvijoje pabrango vidutiniškai 10-15 procentų. Turizmo agentūros pasakoja, kad nepaisant to, jog kasmet tenka kelti kainas, turistų šia kryptimi netrūksta, ypač greitai išperkamos kelionės lėktuvu, o traukinio bilietų į Rygą galima gauti visada.

Anot turizmo agentūrų atstovų, vasarą Rusijos geležinkelių tarifai padidėja beveik 30 proc. ir 16 valandų trunkanti kelionė į Rygą tampa brangesnė negu pusantros valandos skrydis lėktuvu. Vienos pusės traukinio bilietas iš Maskvos į Rygą kainuoja apie 6 tūkst. rublių (105 latai, apie 514 litų).

Vis dėlto Rusijos turizmo verslo atstovai pirmiausia nurodo, kad, norint pritraukt į Latviją dar daugiau rusų turistų, būtina suprastinti vizų išdavimo tvarką. Nors Rusijos turizmo įmonių asociacija pripažįsta, kad Latvijos vizų išdavimo procedūra "viena iš pačių nesudėtingiausių", tačiau priimti ir įvertinti dokumentus esą reikėtų gerokai sparčiau.

Jūrmaloje - butų stygius

Populiariame Latvijos pajūryje, pirmiausia Jūrmaloje, dėl tokios rusų meilės sparčiai auga ir butų kainos, rašo laikraštis "Dienas Bizness". Netgi manoma, kad kainų karštligė Jūrmaloje stiprinama tyčia, mat esą tik ketvirtadalis parengtų parduoti butų šiuo metu "išmesta" į rinką. Teigiama, kad likę butai parengti parduoti, bet nesiūlomi pirkėjams, neva dirbtinai audrinant rinką ir keliant kainas. Per metus vidutinė butų kaina Jūrmaloje išaugo apie 20-30 procentų. Nekilnojamojo turto kainų kilimo šiame kurorte priežastis ta, kad būsto paklausa Jūrmaloje gerokai viršija butų Rygos centre ir senamiestyje paklausą. Nekilnojamasis turtas Jūrmaloje daugiausia domina užsienio piliečius, pirmiausia - NVS šalių. Rinkos tyrimo, atlikto nekilnojamojo turto agentūros "Colliers International", duomenimis, liepos mėnesį iš įgyvendintų naujų projektų pirkėjams Jūrmaloje pasiūlyti tik 52 butai, nors iš viso buvo parengta parduoti 140. Kiti dėl įvairių priežasčių kol kas neparduodami.

Per pastaruosius 3 metus Jūrmaloje beveik nebuvo įgyvendinta jokių naujų būsto projektų. O kelių baigtų namų butai dar nesiūlomi parduoti, neva sprendžiami finansavimo ir statybos įteisinimo klausimai.

"Būsto trūkumas pakrantės zonoje Jūrmalos centre, tikėtina, išliks ir toliau. Statybos šioje vietoje tempą lemia riboti žemės sklypų ištekliai. Bet ilgainiui būsto pasiūla galėtų gerokai padidėti, nes kai kurie investuotojai planuoja artimiausioje ateityje Jūrmaloje pastatyti daugiabučių gyvenamųjų namų - tai patenkintų klientų poreikius", - teigė tyrimų agentūros "Colliers International" partneris Denisas Kairansas.

Būsto kainos - "specialiai" užsieniečiams

Dabar Jūrmalos centre įgyvendinami 2 projektai, vyksta pradinis statybos etapas. Iš statomų 37 butų 15 jau rezervuoti arba parduoti. Toliau nuo centro vyksta dar 3 objektų pradinis statybos etapas. Iš 89 juose suplanuotų įrengti butų maždaug trečdalis jau rezervuota arba parduota.

Butų naujuose pastatuose Jūrmalos centre kainos birželio mėnesį svyravo tarp 3500 ir 9000 eurų už kvadratinį metrą, toliau nuo pakrantės esančių butų kvadratinis metras kainavo 1350-2900 eurų.

Palyginti su 2010 metais, butų netoli jūros kranto kainos padidėjo 20-30 procentų.

Išskirtinių objektų Jūrmalos centre, kur būstas kainuoja nuo 4500 iki 9000 eurų už kvadratinį metrą, butai yra visiškai baigti statyti, su apdaila, įmontuota buitine technika ir puikiais baldais.

80 proc. naujų butų pardavimo sandorių vyksta antrinėje rinkoje. Čia visi butai parduodami visiškai įrengti, su buitine technika ir apstatyti baldais. Paklausiausi dviejų ar trijų miegamųjų 110-150 kvadratinių metrų apartamentai. Pirkėjai atkreipia dėmesį į buto išlaikymo, priežiūros išlaidas ir komunalinių paslaugų kainas. Bet pirmiausia jie renkasi būtent baigtus statyti, įteisintus ir baldais apstatytus butus, kad nereikėtų papildomai gaišti laiko ir leisti pinigų butui apstatyti, administraciniams bei statybų įteisinimo reikalams.

Didžiausias Latvijos pajūryje užregistruotų sandorių skaičius užfiksuotas vasario ir kovo mėnesiais. Manoma, tuo metu buvo užregistruoti sandoriai, dėl kurių buvo sutarta su užsienio investuotojais, atvykusiais į Latviją per Naujuosius metus. Mat užsienio investuotojai, ieškantys tinkamo buto, į Latviją iš Rusijos atvyksta 2-3 dienoms per Naujuosius metus ir stačiatikių Kalėdas.

Būstą perkančiam užsieniečiui prašymui paduoti, leidimui gyventi Latvijoje gauti, dokumentams pateikti Žemės registrui reikia 2-3 mėnesių. Atsižvelgiant į turistų antplūdį į Latvijos pajūrį šią vasarą, prognozuojama, kad rudenį bus baigta itin daug sandorių su nekilnojamuoju turtu.

Per liepos mėnesį Pilietybės ir migracijos tarnyba užregistravo rekordinį prašymų išduoti leidimus gyventi Latvijoje skaičių - 97. Iki šiol Latvija yra išdavusi leidimus gyventi Europos Sąjungos erdvėje iš viso 1075 žmonėms iš trečiųjų šalių, dauguma jų - iš NVS. Šie žmonės investavo Latvijoje 82,3 mln. latų (apie 400 mln. litų), iš jų beveik 60 mln. latų (apie 292 mln. litų) investuota į nekilnojamąjį turtą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"