TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusams mielesni latvių bankai

2012 09 10 8:07
LŽ archyvo nuotrauka/Antrąjį šių metų ketvirtį Jūrmaloje apsilankė beveik 116 tūkst. poilsiautojų, maždaug 70 proc. jų - užsieniečiai.

Užsienio piliečių laikomi indėliai Latvijos bankuose sudaro apie pusę viso indėlių portfelio, Lietuvos komerciniuose bankuose ši dalis nesiekia 5 procentų. Ar tai rodo, kad Latvija tapo Baltijos šalių bankininkystės centru, o Lietuva - užkampiu?

Latviją užplūdo pinigai iš Rytų

Naujienų agentūra "Bloomberg" praneša, kad  Latvijos bankuose nerezidentų laikomi indėliai viršija visų laikų rekordus, mat turtuoliai iš buvusių sovietinių šalių skuba čia perkelti pinigus iš ant bankroto slenksčio atsidūrusio lengvatinių mokesčių rojumi laikomo Kipro.

Latvijos centrinio banko duomenimis, ne ES šalių piliečių indėliai pirmąjį šių metų pusmetį pašoko 1,2 mlrd. JAV dolerių, iki 10 mlrd. JAV dolerių. Nerezidentų laikomi indėliai Latvijos bankuose dabar sudaro apie pusę viso indėlių portfelio. Pagal šį rodiklį Latvija aplenkė net Šveicariją (joje šis rodiklis sudaro apie 43 proc.). Be to, pinigus į Latviją, kuri dar nuo sovietinių laikų buvo laikoma Baltijos šalių bankininkystės centru, buvusių Sovietų Sąjungos šalių piliečiai perkelia ir iš Rusijos. Apie tai rašo naujienų agentūra "Bloomberg".

Latvijoje šiuo metu yra daugiausia rusakalbių gyventojų tarp Baltijos šalių, o valstybinė bendrovė "AirBaltic" siūlo daug tiesioginių skrydžių į daugelį buvusių sovietinių respublikų sostinių, taip pat ir Maskvą.

"Latvijos bankai yra savotiška Šveicarijos valstija Baltijos šalyse.

Tai, be abejo, naudinga ekonomikai, tačiau kartu tai palanki terpė ateiti galbūt nelegaliems pinigams", - perspėjo Tomas Mayne'as, "Global Witness" analitikas.

Jūrmala ar "Akropolis"

Į LŽ klausimą, ar tokia didelė nerezidentų indėlių dalis gali turėti neigiamų pasekmių mūsų kaimynų finansų sistemai, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas atsakė, kad pinigai yra žaliava bankams, iš jos galima gaminti įvairią produkciją. Tačiau jis pripažino, kad nerezidentų indėliai yra susiję su galima likvidumo rizika ir ūkio kreditavimą geriausia vykdyti iš vietinių išteklių.

"Dauguma nerezidentų indėlių nėra naudojama kreditavimui. Tai yra daugiausia asmeninių finansų valdymo paslaugos, kurios teikiamos fiziniams asmenims, jiems patiems prisiimant investavimo riziką. Tokiu būdu eksportuojamos finansinės paslaugos, kurios Baltijos šalyse yra labai patrauklios ir konkurencingos, sukuriamos darbo vietos, gaunami papildomi mokesčiai į biudžetą, pagyvinama vietinė  prekių ir paslaugų paklausa", - svarstė S.Kropas.

Tačiau, jo nuomone, tokioms paslaugoms teikti turi būti ir renginių, dėl kurių verta atvykti į šalį. S.Kropas kaip pavyzdį minėjo šalia Rygos esantį Jūrmalos kurortą. "Jūrmalos muzikos festivalis kiekvieną vasarą populiarus ne tik dėl to, kad Jūrmaloje yra tinkama arena ir geras pliažas, bet ir dėl to, jog turtingi turistai bankuose gali sutvarkyti savo asmeninius finansų reikalus", - dėstė jis.

Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Jūrmaloje apsilankė beveik 116 tūkst. poilsiautojų, maždaug 70 proc. jų - užsieniečiai. Vidutiniškai jie čia praleidžia 3,5 paros.

"Lietuvoje nerezidentus labiausiai viliojame apsipirkti "Akropolyje", galėtume jiems dar pasiūlyti ir finansinių paslaugų. Kad tai yra stabilios pajamos, rodo Latvijos patirtis, kur dauguma bankų teikia tokias paslaugas. Per krizę tie bankai ne tik neturėjo nuostolio, bet jų pajamingumas netgi išaugo", - samprotavo komercinių bankų atstovas.

Lietuva nesaugo paslapčių?

S.Kropo nuomone, Lietuvoje taip pat jaučiamas nerezidentų aktyvumo padidėjimas. Tačiau nors deklaruojamas šūkis tapti regiono paslaugų centru, finansinių paslaugų srityje iš valdžios pusės nieko nedaroma, kad tokių paslaugų eksportas didėtų.

"Norint tai paskatinti reikėtų įvertinti visą kompleksą sąlygų, galbūt pasisamdant audito kompaniją, ir imtis aktyvių veiksmų keičiant aplinką. Ką galima ir būtina neatidėliotinai padaryti, - tai aiškiai reglamentuoti, kas sudaro banko paslaptį. Tada klientai jaustųsi saugūs ir būtų tikri, jog nepasikartos baltarusių disidento Beliavskio istorija, kai Lietuvos institucijos išsireikalavo ir perdavė be pakankamo teisinio pagrindo banko paslaptį sudarančius duomenis. Per praėjusius metus nuo įvykusio incidento nė kiek nepasistūmėta toje srityje, o įvairių panašių bandymų gauti bankų klientų sąskaitų duomenis nemažėja", - konstatavo S.Kropas.

Pavojinga finansų sistemai

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Povilas Gylys įtaria, kad Latvija bando tapti vadinamuoju mokesčių rojumi.

"Daugelyje Karibų jūros salų yra tokie mokesčių rojai, jie siejami su nelabai švarių pinigų saugojimu. Beje, ekonomistai mokslininkai ir politikai vis dažniau kalba, kad mokesčių rojų veiklą reikėtų riboti. Mokesčių rojuose laikomas didžiulis kiekis pinigų. Ką tai reiškia? Kad jie kažkaip guli, bet be priežiūros. Matyt, didelė jų dalis yra neteisėtai sukaupta, mokesčių vengimo ar mokestinių apgavysčių būdu. Tai viena pusė. Kita vertus, tokius pinigus priimanti šalis gauna tam tikros ekonominės naudos", - svarstė P.Gylys.

Profesorius teigė, kad prieš mėnesį oficialiai paskelbto ekspertų tyrimo duomenimis, mokesčių rojuose yra apie 21 trilijoną JAV dolerių. Tai yra maždaug trečdalis pasaulio bendrojo produkto. 2011 metais pasaulio bendrasis produktas sudarė apie 70 trilijonų JAV dolerių.

P.Gylys iš dalies sutinka su LBA prezidento prielaida, kad latviai galbūt geriau saugo banko paslaptį. "Anksčiau kai kuriose valstybėse tokia paslaptis būdavo absoliuti. Galėjai būti koks nors nacis ir saugiai padėti iš žydų prisiplėštą turtą Šveicarijos bankuose. Dabar jau sunku būtų tai daryti. Nors Šveicarija ir dabar yra vienas mokesčių rojų, Liuksemburgas bando žaisti šita korta. Ko gero, kai šalyje bankų paslaptys gerai saugomos, atsiranda motyvas laikyti pinigus, kurie nėra labai balti, klientai čia jaučiasi saugesni", - dėstė profesorius.

P.Gylio nuomone, toks būdas pritraukti pinigus iš šalies kenkia šalies tarptautinei reputacijai. Anot jo, su tuo kovoja Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, JAV ir kitų šalių vyriausybės, nes taip išplaunamos lėšos, kurios "pabėga" nuo mokesčių.

P.Gylys mano, kad maža nerezidentų dalis bendrame indėlių portfelyje nėra joks Lietuvos trūkumas. Juolab kad Lietuva vykdo tarptautinius susitarimus, kuriais įsipareigojo kovoti su pinigų plovimu.

Kai šalyje nerezidentų indėliai sudaro apie pusę visų indėlių, P.Gylio nuomone, nėra sveika valstybės ekonomikai. "Įsivaizduokite, kad jie visi staiga traukiasi ir persikelia į kitą - geresnį mokesčių rojų. Finansų sistemai tai sukeltų šoką", - įsitikinęs P.Gylys.

Skaičiai

Lietuvoje veikiančių bankų klientų nerezidentų laikomų indėlių dalis nuo visų indėlių 2012 metais nekito ir tesiekia 4,4 proc.

Iš viso Lietuvoje laikomų indėlių suma siekia 44,3 mlrd. litų.

Latvijoje nerezidentų dalis siekia apie pusę viso indėlių portfelio. Jame laikoma maždaug 27 mlrd. litų.

Šaltinis: Lietuvos bankas, Latvijos centrinis bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"