TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusija atvers Kaliningrado vandenis

2009 05 05 0:00
Maskvos leidimas Kaliningradui organizuoti pasienio kontrolę Kuršių mariose ir Nemune leis dar kartą siekti
ES finansavimo turizmo projektui "E-70".
LŽ archyvo nuotrauka

Ilgai stabdžiusi tarptautinį buriavimą ir vandens turizmą Kuršių mariose bei Nemune, Rusija pagaliau pralaužė savo pačios biurokratinę laivybos tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos užkardą.

Balandžio 29 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir Nemune ratifikavimo federalinį įstatymą. Taip pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. Minėtas įstatymas patvirtino 2007-ųjų gruodį pasirašyto dvišalio susitarimo dėl keleivių bei krovinių vežimo Kuršių mariomis ir Nemunu tvarką bei sąlygas.

Rusijos parlamento Žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) šį įstatymą priėmė balandžio 15-ąją, o Aukštieji parlamento rūmai (Federacijos Taryba) jį patvirtino balandžio 22 dieną.

Tąkart komentuodamas šį įvykį Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sakė, kad sutartis prisidės prie Lietuvos siekio skatinti abiejų šalių, ypač Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities, turizmą, ekonominius mainus ir žmonių ryšius, leis plėtoti draugiškus ir dalykiškus santykius su Rusijos Federacija.

Nidos postas parengtas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių viršininkas Giedrius Mišutis LŽ sakė, kad pakrančių apsaugos rinktinė jau senokai pasirengusi vykdyti kontrolės procedūras. "Rusijai pasirašius įstatymą dėl laivybos Kuršių mariose, atsiranda dar viena galimybė kirsti sieną. Nidos postas iki šiol neveikė. Jei, tarkim, rytoj prasidėtų tarptautinė laivyba, mes techniškai, personalo ir organizacine prasme, galėtume vykdyti dokumentų patikrą, sutikti ir išlydėti laivus. Tačiau kada pradės veikti Rybačio kontrolės postas Rusijos pusėje, dėl kurio ir strigo laivyba, mes nežinome. Kol kas keliaujant vidaus vandenimis jokių išimčių nenumatyta, veikia vizų režimas", - sakė pasienio atstovas.

Buriuotojai tikisi, kad nuo šiol pavyks išvengti tokių incidentų, kokių būta užpernai rugpjūtį, kai rusų pasieniečiams neįsileidus sportininkų jachtų teko trumpinti jubiliejinės Kuršių marių regatos etapą Klaipėda-Nida-Ventės ragas-Lesnojus-Poleskas-Nida. Nors Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija tąkart buvo išdavusi leidimą buriuotojams įplaukti į šios šalies teritorinius vandenis, iki galo nesuderino leidimo su pasienio apsaugos pareigūnais.

Dėl Rybačio kontrolės posto nebuvimo 2007 metais ne iki galo įgyvendintas Klaipėdos ir Neringos savivaldybių sumanytas ir pagal Europos Sąjungos (ES) Kaimynystės programą finansuotas pramoginės laivybos projektas "Marių turas". Turistinis maršrutas turėjo tęstis iki Rybačio, tačiau nutrūko prie Nidos. Bendrovė "Jukunda" specialiai šiam kruizui įsigijo 300 vietų keleivinį laivą "Macklenburg". "Marių turui" savivaldybė skyrė 200 tūkst. litų, o ES parama sudarė 370 tūkst. litų.

Europos vandens kelias "E-70"

Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas tikisi, kad Maskvos leidimas Kaliningradui organizuoti pasienio kontrolę Kuršių mariose ir Nemune leis dar kartą siekti ES finansavimo pernai atmestam vandens turizmo projektui "E-70".

"Klaipėdos savivaldybė teikia prioritetą vidaus vandenų turizmui, nors, kaip žinoma, dabar pasikeitę projektų finansavimo ištekliai. Šiemet į Lietuvą buvo atvykę Kaliningrado turizmo vadovai, o mes atsakomąjį vizitą planuojame gegužės mėnesį. Kaliningrade aptarsime visas kaimynystės idėjas, viena jų - trijų valstybių finansuojamas Europos vidaus vandenų kelias - Klaipėda-Roterdamas. Kaip tik dėl to, kad nepasirašyta sutartis dėl laivybos ir buvo neįmanoma praplaukti Kaliningrado srities, mūsų projektas 2008 metais negavo europinio finansavimo", - sakė R.Zulcas.

Jo teigimu, projektas "Regresinių teritorijų pietrytinės Baltijos jūros regione plėtra, gerinant tarptautinio vandens kelio E-70 infrastruktūrą" Lietuvoje svarbus ne tik uostamiesčiui, bet ir Klaipėdos bei Šilutės rajonams. Jo partneriai - Kaliningrado srities ir Lenkijos savivaldybės. Per pirmąjį etapą buvo numatyta skirti finansavimą Vilhelmo vandens kanalo laivybos galimybių studijai. Šis turistinis projektas susijęs su Klaipėdos trečiosios vandenvietės perspektyva. Jos iškeldinimas anuomet buvo įvertintas apie 50 mln. litų, o tokių pinigų savivaldybė neturi. Kitas projekto etapas - Danės tiltų remontas ar statyba rengiant upę laivybai. Trečia dalis - vandens kelio gilinimas.

Kaliningrado srityje projektas apima 4 vandens telkinius: Kaliningrado įlankos, Priegliaus ir Deimos upių bei Kuršių marių baseinus. Lenkijos teritorijoje kelias eina Vyslos upe.

Pasak R.Zulco, Kaliningradas pernai Klaipėdoje pristatė srities administracijos parengtą investicinį projektą "Labijaus vartai", kurį prieš tai rusai buvo nuvežę į Europos nekilnojamojo turto parodą Kanuose. Tačiau galimybe kurti jachtų uostą Kaliningrado srityje klaipėdiečiai nesusidomėjo.

Pagal ES pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirta 8 mln. eurų (27,5 mln. litų). Vykdant naująją programą, kuri apima laikotarpį iki 2013 metų, Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams numatoma skirti daugiau kaip 76 mln. eurų (per 263 mln. litų) paramos, du trečdaliai jos galėtų būti panaudoti kultūrinio turizmo reikmėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"