TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusija į kampą neįvarė

2014 12 12 6:00
Yra nemažai eksporto grupių, kurios sparčiai auga. Tarp tokių prekių – javai, plastiko gaminiai, baldai, trąšos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rusijos paskelbtas prekių embargas nepadarė didelės įtakos Lietuvos užsienio prekybai - jos mastas per metus mažai tepakito. Malonesnių pokyčių eksportuotojai tikisi nuo 2015 metų sausio, kai nacionalinė valiuta bus pakeista euru.

Statistikos departamento duomenimis, per 10 šių metų mėnesių Lietuvos eksportas buvo 0,3 proc. mažesnis negu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, importas – 0,8 proc. didesnis, tačiau bendras prekybos balansas sumažėjo tik 0,8 mlrd. litų – nuo minus 4,5 iki minus 5,3 mlrd. litų.

Vilija Tauraitė: „Paradoksalu, tačiau prekybos su Rusija reikšmė Lietuvai nuo embargo paskelbimo pradžios net didėjo, jei skaičiuosime ir reeksporto rodiklius."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rado kuo kompensuoti

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė LŽ teigė, jog Rusijos paskelbtas prekių embargas statistiškai didelio poveikio Lietuvos užsienio prekybai nepadarė. „Jau anksčiau skaičiavome, kad sankcijos apima apie 4 proc. viso Lietuvos eksporto. Tiek jis būtų sumažėjęs, jei nebūtų buvę rasta naujų maisto ir žemės ūkio prekių eksporto krypčių“, – kalbėjo analitikė. Ji atkreipė dėmesį į šių metų rudenį smarkiai pagyvėjusį pieno gaminių eksportą į Baltarusiją, iš kurios, tikėtina, lietuviški produktai pasiekia ir Rusiją. Pasak V. Tauraitės, maisto prekių eksportas į Baltarusiją kompensuoja maždaug 30 proc. netekčių dėl Rusijos sankcijų.

Analitikė pažymėjo, kad ir tie 4 proc. nėra labai reikšmingi Lietuvos užsienio prekybai, juolab prisiminus recesijos metus, kai eksportas buvo kritęs 30–40 procentų. Rusijos sankcijas tikrai skaudžiai išgyvena Lietuvos pienininkai ir daržovių augintojai.

Kita vertus, yra nemažai eksporto grupių, kurios sparčiai auga. Tarp tokių prekių – javai, plastiko gaminiai, baldai, trąšos. Nuo šių metų gegužės didėja mašinų ir įrenginių reeksportas į Rusiją daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos. „Kai kurio eksporto į Rusiją apimtis augo ir netekus galimybės įvežti į šią šalį lietuviškų maisto bei žemės ūkio produktų, – pabrėžė V. Tauraitė. – Paradoksalu, tačiau prekybos su Rusija reikšmė Lietuvai net didėjo, jei skaičiuosime ir reeksporto rodiklius. Rusija tebėra didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė, jai tenka 21,3 proc. Lietuvos eksporto struktūroje.“

Pasak analitikės, aiškios ir priežastys, dėl kurių smuko kai kurių produktų eksportas. Pavyzdžiui, rafinuotų naftos produktų į Vakarus išvežta mažiau dėl užtrukusių bendrovės „Orlen Lietuva“ problemų, o transporto priemonių į Rusiją ir kitas Muitų sąjungos nares - dėl šios sąjungos protekcionistinės politikos bei valiutų nuvertėjimo. Apskritai eksportą į Rusiją varžo besitraukianti šios valstybės ekonomika. Čia jau aiškiai matyti prasidedančios recesijos požymių: rublis nuvertėja, infliacija didėja, vartojimas mažėja.

Įspūdingas lietuviškos kilmės prekių eksportas rugsėjį demonstravo sparčiausią augimą nuo šių metų pradžios – tą mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, lietuviškų prekių eksportuota 14 proc. daugiau, o spalį – 5,6 proc. daugiau nei rugsėjį. Iš dalies tai galima aiškinti naujo derliaus grūdų pardavimu.

Euras didins konkurencingumą

V. Tauraitės nuomone, nuo kitų metų lietuviškos produkcijos eksportas į euro zonos valstybes, kurios ir dabar yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės, dar labiau pagyvės. Tiesa, pačiai eksporto geografijai euro įvedimas neturėtų daryti didelės įtakos, nes jau 2013 metais 61 proc. atsiskaitymų už eksportuojamas prekes buvo atliekama eurais. Tačiau nuo 2015-ųjų eksportuojančioms Lietuvos įmonėms neliks ne tik valiutos konvertavimo išlaidų, bet ir 40–50 kartų sumažės tarptautinių pavedimų kainos, mat jie taps vietiniai.

Dėl šių priežasčių ir taip konkurencingos lietuviškos prekės euro zonoje taps dar konkurencingesnės. Importą euras vargu ar skatins, nes Lietuvoje kainų lygis yra žemiausias, ir įvedus eurą jos bus dar lengviau palyginamos.

V. Tauraitė LŽ sakė nesitikinti spartaus prekybos su euro zonos valstybėmis pagyvėjimo, nes panašiais atvejais pokyčiai nebūna momentiniai, juolab kad kol kas nėra ženklų apie ryškesnį euro zonos šalių ekonomikos augimą. Pasikeitimai bus labiau matomi vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu.

Analitikė abejoja, ar Lietuvos užsienio prekybos balansas artimiausiu metu bus teigiamas, nes mūsų valstybė, neturėdama savo išteklių, turi importuoti daug žaliavų, taip pat tokių prekių kaip automobiliai, telefonai ir kitų, kurių pati negamina. Tiesa, praėjusių metų kovą ir birželį eksportas šiek tiek viršijo importą, tačiau tokios ekonomikos šalims kaip Lietuva, anot jos, tai netipiški atvejai. „Tenka susitaikyti su tuo, kad daugiau prekių importuosime negu eksportuosime. Svarbu, kad skirtumas nebūtų per didelis. Šiuo metu padėtis yra gera“, – konstatavo V. Tauraitė.

Lietuva - pasyviausia prekyboje su ES

Europos Sąjungai tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, tokius Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenis perdavė BNS.

Per tris šių metų ketvirčius ES teko 55 proc. viso Lietuvos eksporto ir 65 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 73 proc. ir 80 proc., Estijos - 72 proc. ir 83 procentus.

Latvijai teko 9 proc., Estijai - 4 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc., Estijai - 12 proc. viso Latvijos eksporto; Lietuvai - 5 proc., Latvijai - 11 proc. viso Estijos eksporto.

Importas iš Latvijos sudarė 7 proc., iš Estijos - 3 proc. viso Lietuvos importo; importas iš Lietuvos - 18 proc., iš Estijos - 8 proc. viso Latvijos importo; importas iš Lietuvos - 8 proc., iš Latvijos - 9 proc. viso Estijos importo.

Lietuvos eksportas per devynis šių metų mėnesius vertinimas 17,889 mlrd. eurų, Latvijos - 7,453 mlrd. eurų, Estijos - 8,945 mlrd. eurų, o importas - atitinkamai 19,281 mlrd., 9,268 mlrd. eurų ir 10,123 mlrd. eurų.

Lietuvos užsienio prekybos deficitas siekė 1,391 mlrd. eurų, Latvijos - 1,815 mlrd. eurų, Estijos - 1,178 mlrd. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"