TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusija laimėjo atomines varžybas

2015 09 29 6:00
Atravo AE vizualizacija. Baltarusijos AE statybos direkcijos nuotrauka

Pasiekusi savo geopolitinius tikslus, Rusija iš dviejų Lietuvos pašonėje statytų atominių elektrinių pasirinko užbaigti vieną. Baltarusiai ketina jau šių metų pabaigoje į Astravo atominės jėgainės aikštelę atsigabenti Rusijoje pagamintą pirmojo bloko reaktorių, o jį paleisti planuoja 2018 metais. Ši pigiausiai pasaulyje pastatyta atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus, rusų atomininkų tikinimu, turėtų dirbti 60-80 metų.

Kitos Lietuvos pašonėje dygusios Baltijos atominės elektrinės (AE) projektas Kaliningrado srityje sustabdytas praėjus pusmečiui nuo mūsų šalyje surengto referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje, po jo Visagino AE projektas pakibo ore.

„Kadangi Rusijos Federacija šiuo metu pinigų daug neturi, iš dviejų projektų apsisprendė statyti vieną“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas. Jis mano, kad kurdama dirbtines lenktynes Rusija eskalavo Lietuvos gyventojų baimę ir abejones bei sukūrė dirbtinę konkurenciją Lietuvos atominei jėgainei.

Baltijos AE aikštelėje šalia Sovietsko Rusija paklojo pamatus ir komunikacijas, aptvėrė teritoriją bei pastatė administracijos pastatą./Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Pigiausia pasaulyje AE

Nepaisant to, kad Baltarusijos padaryti pažeidimai yra pripažinti tarptautiniu lygiu, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, AE projektas Astravo rajone įgyvendinamas labai skubiai. Licencija statyti pirmąjį AE bloką išduota 2013 metų rugsėjo 13 dieną - anksčiau negu Baltarusijos prezidentas pasirašė dekretą, leidžiantį pradėti pagrindinį AE statybų etapą. Leidimas antrojo bloko statybos darbams išduotas 2014 metų gruodžio 30 dieną. Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė LŽ teigė, kad licencijos Astravo AE išduodamos ir darbai vykdomi nepabaigus tokiam objektui būtino tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo ir nesuderinus jo su kaimynų valstybėmis - pirmiausia su Lietuva, nes įvykus didesnio masto incidentui jo poveikis mūsų šaliai būtų didžiausias.

„Ypatingą nerimą kelia Baltarusijos pareiškimai, kad jos AE bus pigiausiai pastatyta AE pasaulyje. Žinant, kad branduolinės saugos sprendimai ir technologijos kainuoja brangiai, kyla klausimas, kieno sąskaita Baltarusija taupo statydama savo pirmąją AE“, - LŽ sakė G. Grigaitytė.

2014 metų birželį Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (Espoo konvencija) Ministrų konferencija Ženevoje pripažino, jog Baltarusija AE projektą plėtoja pažeisdama konvencijos nuostatas. URM informavo, kad šiuo metu statomi pagrindiniai Astravo AE pirmojo ir antrojo blokų pastatai (reaktoriaus, turbinų), pagalbiniai statiniai, toliau statomas AE darbuotojų miestelis.

Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad iki 2015 metų pabaigos pirmasis AE blokas bus baigtas statyti 40 proc. ir iš gamyklos Volgodonske (Rusija) bus atgabentas pirmojo bloko reaktorius. Baltarusija tvirtina, kad statybos vyksta pagal numatytą grafiką. Tikimasi, kad pirmasis AE blokas bus pradėtas eksploatuoti 2018 metais, o antrasis - 2020 metais.

Pirmoji Baltarusijos AE statoma ne tik pagal Rusijos parengtą projektą, bet ir už Rusijos pinigus. Baltarusija ir Rusija yra pasirašiusios tarpvalstybinį susitarimą suteikti Baltarusijai 10 mlrd. JAV dolerių Rusijos valstybinį eksporto kreditą. Paskolą Baltarusija išmokės per 25 metus.

Praėjus maždaug pusmečiui po Lietuvos referendumo Rusija paskelbė, kad Baltijos AE statybos Kaliningrado srityje stabdomos./„Rosatom“ nuotrauka

Kaliningrade statybos sustojo

Kito Rusijos atominio objekto Lietuvos pašonėje likimas – ne toks aiškus. Kol Lietuvoje vyko karštos diskusijos dėl Visagino AE, Rusija itin aktyviai skleidė informaciją apie Baltijos AE statybas Kaliningrado srityje. 2012 metų spalio 14 dieną vykusiame patariamajame referendume 62,7 proc. dalyvavusiųjų Lietuvos piliečių pasisakė prieš Visagino AE statybas.

Praėjus maždaug pusmečiui po šio referendumo Rusija paskelbė, kad Baltijos AE statybos Kaliningrado srityje stabdomos. Tai 2013 metų liepą patvirtino projekto rangovas. „Projektas laikinai sustabdytas, kad galėtume priimti sprendimą, išsamiau įvertinti padėtį ir parengti planus bei sprendimus dėl būsimos reaktorių linijos plėtros šioje elektrinėje. Tariamės dėl galimybės įrengti mažesnio pajėgumo reaktorius, kad elektrinė derėtų su Kaliningrado regiono energetikos sistema“, - teigė Baltijos AE statybos generalinės rangovės NIAEP vadovas Valerijus Limarenka. Jis sakė, kad vietoj dviejų 1200 megavatų reaktorių svarstoma galimybė įrengti aštuonis mažesnius.

Valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka jau anksčiau buvo nurodęs keletui projektavimo institutų ir atominės energetikos įmonei „Rosenergoatom“ įvertinti galimybę Baltijos AE įrengti nedidelio ir vidutinio pajėgumo reaktorius.

Nors Baltijos AE statybos sustojo, Rusija nesiliovė tvirtinti, kad projektas bus plėtojamas toliau. „Rosenergoatom“ generalinis direktorius Jevgenijus Romanovas 2013 metų liepą teigė, neva Rusija statys mažesnę, vien srities poreikiams tinkamą AE. Vis dėlto oficialios informacijos apie tai, kad AE projektas Kaliningrado srityje būtų sustabdytas ar nutrauktas, Lietuva iš Rusijos nėra gavusi. „Apie priimtus sprendimus „Rosatom“ žadėjo informuoti Lietuvą, tačiau kol kas tokios informacijos negauta“, - LŽ teigė G. Grigaitytė.

AE statybos Astrave/Direkcijos nuotrauka

Tikslus patvirtino sutapimai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas ekspertas Romas Švedas, kuris 2009-2011 metais ėjo energetikos viceministro pareigas, LŽ teigė manantis, kad jo spėjimai dėl Kaliningrado AE su kaupu pasitvirtino. „Tuo metu pateikiau argumentų, kad šis projektas, kuriame sunku įžvelgti verslo modelį, ekonominiu ir technologiniu požiūriu nelengvai įgyvendinamas. Kaliningradas turi tik vieną jungtį su Lietuva, o jungtys su Lenkija ir kitomis šalimis nesuplanuotos. Kaliningrado elektros gamyba yra daugiau negu pakankama. O planuojama pastatyti jėgainė - beveik 3 kartus didesnė už srities poreikį. Klausimas, kur būtų panaudojama joje pagaminta elektra. Tokių klausimų kilo labai daug ir nė į vieną iš jų negavome atsakymų. Neišvengiamai piršosi išvada, kad tai politiniais, o ne ekonominiais argumentais grįstas projektas“, - sakė R. Švedas.

Rusijos veiksmai Kaliningrade vyko paraleliai su Lietuvos projektu. Rusija kūrė dirbtines lenktynes - kas pirmas pastatys AE. Viešojoje erdvėje mirgėjo antraštės, ar reikia regione trijų atominių elektrinių. „Didžioji kaimynė ne tiek reklamavo savo projektą, kiek eskalavo viešąją erdvę“, - pridūrė jis.

R. Švedas mano, kad Rusijai iš dalies pavyko. „Didžiausias rusų laimėjimas, kad susvyravo Lietuvos žmonių nuomonė apie naujosios AE projektą. Nors branduolinę energetiką gyventojai vertino palankiai, išoriniai veiksniai, tokie kaip AE projektų Kaliningrade ir Baltarusijoje perdėtas viešinimas, eskaluojamos Fukušimos ir Černobylio tragedijų temos (referendumo išvakarėse Mokslų akademijoje pristatyta knyga apie Černobylį) lašas po lašo žmonių nuomonę pakeitė“, - dėstė ekspertas.

Grėsmė Lietuvos sostinei

R. Švedo nuomone, Rusijos Federacija iš dviejų projektų apsisprendė statyti vieną. „Baltarusijoje darbai vyksta intensyviai. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsakmiai nurodo laikytis darbų grafiko“, - sakė jis.

Baltarusijos projektas, jo nuomone, ekonomiškai labiau pagrįstas negu Kaliningrado. Mat Baltarusijos pramonei reikia daug elektros energijos, o šalies elektros gamyba pasenusi ir neefektyvi. „Kita vertus, šis projektas taip pat prisidėjo prie dirbtinės konkurencijos ir baimės atmosferos kūrimo Lietuvoje“, - tvirtino Švedas.

Vis dėlto kaimynai labiausiai susirūpinę dėl to, kad tai pirmasis branduolinis projektas - Baltarusija neturi tokios patirties plėtoti atominę energetiką kaip Lietuva, kurioje veikė Ignalinos AE, o jos veiklą prižiūrėjo Atominės saugos inspekcija.

„Baltarusijoje AE priežiūrą vykdo ne atominės energetikos specialistai, o Minsko pareigūnai, kuriuos savo ruožtu komandiniais metodais kontroliuoja prezidento rūmai. Kyla rūpestis, kad nebūtų paminti branduolinės saugos reikalavimai. Juk iš baimės ir nenorėdami atsilikti nuo grafiko mūsų kaimynai gali AE pastatyti bet kaip. Posovietinėje erdvėje posakis „norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada“, vis dar aktualus“, - nuogąstavo R. Švedas.

Jam didžiausią nerimą kelia Baltarusijos AE vietos parinkimas. „Nie po sosiedski tak“ (kaimynai taip nesielgia - aut.) - rusišką posakį priminė jis.

„Baltarusija - didelė šalis ir galėjo statyti AE daugelyje vietų. Tačiau pasirinko tokią, kad mūsų sostinė pakliūva į vieną iš poveikio zonų. Astravo AE nelaimės atveju tektų evakuoti Vilnių. Klausimas, ar Baltarusija ir A. Lukašenka norėtų, kad būtų evakuotos ir Lietuvos vyriausybinės institucijos. Vien šiais sumetimais buvo galima pasirinkti kitą vietą išlaikant gerus kaimyniškus santykius. Toks akivaizdus kaimynės Lietuvos interesų ignoravimas yra netinkamas. Baltarusijai nederėjo taip daryti. Tačiau, kai Lietuva, vadovaudamasi tarptautinėmis konvencijomis bandė klausti, kodėl būtent šita vieta šalia mūsų sostinės pasirinkta AE, aiškaus atsakymo nesulaukta. Tai absoliutus Lietuvos interesų ignoravimas. Kita vertus, iš Lietuvos gal buvo per mažai iniciatyvos, manyta, kad Baltarusija jėgainės nepastatys“, - sakė ekspertas.

VISAGINO AE PROJEKTAS

Lietuvos naujos atominės elektrinės Visagino AE projektas kol kas nėra galutinai palaidotas. Šiuo metu su regioniniais partneriais (Latvijos ir Estijos vyriausybėmis bei susijusiomis energetikos įmonėmis) ir strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „Hitachi“ yra tęsiamos diskusijos dėl tolesnės projekto plėtros.

„Yra gauti pasiūlymai iš strateginio investuotojo dėl projekto finansavimo sąlygų pagerinimo. Toliau yra tariamasi su regioniniais partneriais dėl būtinų sąlygų, kurios leistų užtikrinti didesnį projekto ekonominį patrauklumą. Naujos branduolinės elektrinės projektas reguliariai yra aptariamas Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete“, - LŽ teigė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Taip pat tęsiami naujos branduolinės elektrinės projekto plėtros darbai: 2014 metais Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija suderino naujos branduolinės elektrinės statybos vietos saugos vertinimo ataskaitą. 2015 metais buvo patvirtintas Specialusis susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems kroviniams vežti naujos branduolinės elektrinės statybai, planas.

Šaltinis: EM

LIETUVOS KELIAMI KLAUSIMAI BALTARUSIJAI

* Kokiais kriterijais vadovaujantis priimtas sprendimas AE statybai pasirinkti aikštelę Astravo rajone?

* Kokie seisminiai tyrimai buvo atlikti, siekiant įsitikinti Astravo aikštelės tinkamumu AE statybai (atsižvelgiant į tai, kad XX a. pradžioje toje vietovėje įvyko 2,5 balų žemės drebėjimas?

* Kokios priemonės numatytos siekiant išvengti Neries upės taršos?

* Kokios priemonės numatytos galimam poveikiui Lietuvos gamtai ir gyventojams sumažinti (esant normalioms AE eksploatavimo sąlygoms ir incidentų atveju)?

* Kodėl nebuvo atsižvelgta į atstumą nuo aikštelės Astravo r. iki Lietuvos sostinės Vilniaus?

* Kokiomis priemonėmis planuojama stiprinti branduolinę saugą prižiūrinčią instituciją („Gosatomnadzor“)?

* Kada Baltarusija planuoja atlikti „stress-testus“ pagal ES metodologiją ir pasikviesti TATENA specializuotą aikštelių vertinimo misiją?

* Kaip bus tvarkomas panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyvios atliekos?

* Ar buvo įvertintas galimas sunkaus komercinio lėktuvo kritimo poveikis AE darbui?

* Kaip kontroliuojama AE statybos darbų kokybė?

Šaltinis: URM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"