TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusija nesustabdė Lietuvos eksporto augimo

2016 02 10 19:07
LŽ archyvo nuotrauka

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys bei JAV.

Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę. Stojusi Rusijos ekonomika bei galiojęs embargas maisto produktams daugiausiai galvos skausmo kėlė Lietuvos pieno ir mėsos gamintojams bei didmenininkams, reeksportuojantiems įvairius vakarietiškus produktus į Rusiją. Pieno produktų eksportas po embargo traukėsi 25 proc. – panašiai tiek, kiek produkcijos prieš embargą keliaudavo į Rusiją. Prastesnius rezultatus nulėmė ne tik Rusijos rinkos uždarymas, tačiau ir daugelyje kitų ES šalių susiformavęs pieno produkcijos perviršis. Tai sunkino galimybes Rusijoje nerealizuotą produkciją nukreipti kitų ES šalių kryptimi. Kita vertus, galima pasidžiaugti didėjusiais pieno produktų srautais į JAV – eksportas į šią šalį praėjusiais metais augo beveik tris kartus.

Tuo tarpu mėsos produktų gamintojai apskritai nepatyrė eksporto susitraukimo. Po embargo jų eksportas net išaugo 1 proc., nepaisant to, kad prieš embargą Rusijai taip pat atiteko reikšminga eksporto dalis, siekusi maždaug 20–30 proc. Pagrindiniais sėkmės faktoriais mėsos perdirbėjams tapo nesiblaškymas ir susikoncentravimas į talpias ES rinkas: Lenkiją, Nyderlandus, Italiją, kitas euro zonos šalis.

Kiek sunkiau persiorientuoti sekėsi Lietuvos reeksportuotojams, kurių pardavimai užsienyje praėjusiais metais krito 10 proc. Tačiau ir šiems poveikis galėjo būti didesnis, jei ne sėkmingos pastangos aktyviau prekiauti su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, Lenkija, Latvija bei Estija.

Atmetus Rusijos rinką ir naftos produktus, vietinės kilmės produkcija praėjusiais metais iš viso augo 5,8 proc. Rinkos, į kurias eksportas augo labiausiai, buvo ES šalys (+7,6 proc.), Šiaurės Europos šalys (+6,1 proc.), JAV (+32,6 proc.). Kitaip tariant, talpios ir vis didesnį ekonominį aktyvumą demonstruojančios Vakarų ir Šiaurės Europos bei JAV ekonomikos tampa realia alternatyva Rusijai. Po drastiško eksporto kritimo į Rusiją, ši šalis jau nebepatenka į svarbiausių Lietuvos vietinės kilmės eksporto rinkų dešimtuką. Net ir atmetus naftos produktus, Rusijai 2015 m. teko tik 2,7 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto. Iki minimumo susitraukusi Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos rinkos turėtų leisti lietuviškos kilmės prekių eksportui 2016 m. augti maždaug 5 proc.

Komentaro autorius – „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"