TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusija neužblokuos sinchronizacijos su Europa

2016 02 26 6:00
Švedijos konsultacinės bendrovės „Gothia Power“ vertinimu, realus perėjimas iš vienos sistemos į kitą gali įvykti 2025 metais. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas neįžvelgia pavojaus, kad Baltarusija ir Rusija galėtų techniškai sutrukdyti Lietuvos strateginiam tikslui – pasirengti elektros energetikos sistemos sinchroniniam darbui su žemyninės Europos tinklais. Pasak jo, Baltijos valstybių elektros sistemų prijungimas prie Europos tėra laiko klausimas.

Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius teigė, kad EK aktyviai ieško, kaip tinkamiausiai ir ekonomiškai perspektyviu būdu panaikinti Baltijos valstybių priklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sistemų. Kartu komisaras pripažino, kad į šias paieškas turėtų būti įtrauktos ir Lietuvos kaimynės Rytuose.

Spręs Baltijos valstybės ir ES

„Kadangi desinchronizavimas paveiktų šalis kaimynes, ypač Rusiją (įskaitant Kaliningradą) ir Baltarusiją, šios šalys turėtų dalyvauti šiame procese, kai bus pasiektas galutinis susitarimas dėl tinkamiausio sprendimo“, – teigė komisaras.

„Lietuvos žinios“ klausė D. Virbicko, ar toks komisaro pareiškimas reiškia, kad Baltarusija ir Rusija galėtų techninėmis priemonėmis blokuoti Lietuvos energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų. Kokiu mastu Baltijos valstybių prisijungimas prie Europos priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos „geranoriškumo“?

„M. Šefčovičius yra Europos Komisijos atstovas. O Lietuva, atrodo, dar prieš ketverius metus „suteikė“ Komisijai mandatą kalbėti Europos, Rusijos ir Baltarusijos energetikos klausimais šiame regione. Tad natūralu, kad komisaras apie tai kalba“, – spėjo D. Virbickas.

„Litgrid“ vadovas pripažino, kad pokyčiai Baltijos regiono energetikos sektoriuje turės įtakos kaimynams, nes Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos dabar veikia viename žiede su Rusija ir Baltarusija. „Natūraliai užprogramuota diskusija“, – sakė jis.

Vis dėlto D. Virbickas abejojo, ar Rytų kaimynėms, to panorėjus, pavyktų užblokuoti Baltijos valstybių energetikos sistemų prijungimo prie Europos tinklų projektą. „Kiekvienos valstybės suvereni teisė plėtoti savo tinklą, kaip jai geriau. Tik laiko klausimas, kada tas sinchronizacijos projektas bus įgyvendintas“, – sakė jis.

Daivis Virbickas: „Sinchronizacijai reikalingi ir tarptautiniai susitarimai, ir vidiniai tinklo plėtros projektai, o kai kuriuos įgyvendinti pradėsime jau šiemet.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

D. Virbickas priminė, kad 2013 metais Baltijos šalys atliko galimybių studiją dėl Baltijos šalių ir žemyninės Europos elektros energetikos sistemų sujungimo. Studijos konsultanto Švedijos konsultacinės bendrovės „Gothia Power“ vertinimu, realus perėjimas iš vienos sistemos į kitą gali įvykti 2025 metais. „2020 metus vadiname optimistiniu scenarijumi, o realistiniu, jeigu viskas gerai klosis, – 2025-uosius. Žinoma, galėtų viskas ir greičiau vykti, tačiau procesas sudėtingas“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.

Energetikos ministras Rokas Masiulis anksčiau yra teigęs, kad derybas su Rusija ir Baltarusija dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasitraukimo iš vadinamojo BRELL elektros žiedo ir energetikos sistemos sinchronizavimo su žemynine Europa trys Baltijos valstybės pradės tik tada, kai kartu su Lenkija ir EK apsispręs dėl techninių projekto sąlygų.

„Pirmiausia mes keturiese su Komisija turime nustatyti, kaip bus statoma ta jungtis, rasti techninius sprendimus, kaip išspręsti Karaliaučiaus klausimą, ir tik tada su Rusija ir Baltarusija pradėti derybas“, – praėjusių metų spalio mėnesį Lietuvos energetikos konferencijoje Vilniuje sakė R. Masiulis.

Lenkija nerodo entuziazmo

Baltijos šalims sinchronizuojantis su Vakaru Europos žemyniniais tinklais Lenkija yra labai svarbi partnerė. Baltijos šalių elektros tikslus siekiant sinchronizuoti su žemynine Europa, pirmiausiai reikia politiškai susitarti su Lenkija. Tačiau kol kas neaišku, kada tai galėtų įvykti, mat naujai Lenkijos Vyriausybei reikia laiko susipažinti su informacija.

Vis dėlto ministras R. Masiulis anksčiau yra pripažinęs, kad mūsų pietų kaimynė nerodo didelio intereso dalyvauti sinchronizacijos projekte, tačiau esą labai palaiko jį politiškai. Briuselyje, pasak ministro, taip pat jaučiamas stiprus palaikymas projektui.

D. Virbickas šią savaitę teigė, kad priešiškumo iš Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus Baltijos šalių sinchronizacijos projektui nejaučia. Lenkijos atstovai esą tik kelia techninius klausimus, o tai yra įprasta, mat panašiai bendrauta ir plėtojant „LitPol Link“ jungties pirmąją dalį.

„Iš kolegų lenkų girdime tik techninio pobūdžio klausimus: kur bus klojama trasa, kokios jos galimybės, kaip derės su ES teritorijų apsaugos programa „Natura 2000“, kokia gyventojų nuomonė. Tai diskutuojama ir sprendžiama, bet, pažvelgus į istoriją, tokie patys klausimai svarstyti ir statant „LitPol Link 1“. Turbūt šių klausimų sprendimas užtruks“, – sakė D. Virbickas.

Galimybės atsijungti nuo BRELL atsirastų tik pastačius antrąją „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, o to padaryti nepavyks anksčiau nei po penkerių metų.

„Sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais yra sudėtingas kompleksinis projektas, apimantis daugybę techninių, inžinerinių ir informacinių technologijų sprendimų, o atskiri darbai turi būti suplanuoti ir netrukus pradėti vykdyti atsižvelgiant į jų trukmę, apimtį ir investicijas. Sinchronizacijai reikalingi ir tarptautiniai susitarimai, ir vidiniai tinklo plėtros projektai, o kai kuriuos įgyvendinti pradėsime jau šiemet“, – sakė D. Virbickas.

Iki šių metų vidurio EK dar turi pateikti savo vertinimą dėl Estijos siūlymo sinchronizuotis ne per Lenkiją, o jūriniu kabeliu – su Skandinavija. Tiesa, daugelio specialistų vertinimu, tai būtų gerokai brangesnis ir rizikingesnis projektas, o pati sinchronizacija dėl to užtruktų.

Sąskaitą išrašys Putinas?

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje ažiotažą sukėlė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas amerikiečių CBS televizijai, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL kainuos milijardus tiek Rusijai, tiek ES. Rusijos vadovas įvardijo ir 2,5 mlrd. eurų sumą – nuostolius, kuriuos esą dėl to patirs Maskva, nes Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklų sinchronizavimas izoliuos kai kurias Rusijos sritis.

Lietuvos viešojoje erdvėje po V. Putino pareiškimo prabilta, kad sąskaita už atsijungimą nuo Rusijos tinklo gali būti grindžiama vadinamąja BRELL sutartimi, kurią 2001 metais Vilniuje pasirašė į energetikos žiedą susijungusios Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva. Šia sutartimi šalys įsipareigojo suderinti priemones, kurios eliminuotų galimus nuostolius kitoms šalims, jeigu viena iš šalių atsisakytų dalyvauti susitarime.

Lietuvos politikai pripažino, kad BRELL sutartis yra techninė, tačiau įsivėlė į diskusijas, ar Rusija gali ateityje ją naudoti kaip spaudimo priemonę Baltijos šalims traukiantis iš Rusijos energijos sistemos bei skaičiuoti, kokios sumos V. Putinas galėtų reikalauti iš ES ir Baltijos šalių. Sutartį kaip Lietuvos atstovas pasirašęs tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas Dangiras Mikalajūnas savo ruožtu tvirtino, kad Rusijos išlaidos neturėtų daryti jokios įtakos Lietuvai.

Pradeda naujus darbus

Nors galutinių politinių susitarimų nėra, „Litgrid“ šią savaitę paskelbė iš anksto pradedanti darbus, būtinus Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais. Sinchronizacija yra įvardijama kaip svarbiausias uždavinys tarp „Litgrid“ stebėtojų tarybos patvirtintų įmonės strateginių tikslų iki 2018 metų.

Vienas tokių projektų – Ignalinos atominės elektrinės (AE) transformatorių pastotės rekonstrukcija. Šios pastotės eksploatacija pradėta 1981 metais, tai vienas didžiausių elektros perdavimo mazgų Rytų Lietuvoje. Uždarius Ignalinos AE iš didžiulio elektros gamintojo ji virto vienu didžiausių elektros vartotoju dėl joje esančio branduolinio kuro ir būsimųjų branduolinio kuro saugyklų. Per rekonstrukciją bus keičiami visi pasenę pastotės įrenginiai, permontuojamos iš Latvijos ir iš Baltarusijos ateinančių tarptautinių elektros linijų prijungimo vietos.

Planuojama, kad Ignalinos AE transformatorių pastotės rekonstrukcija truks iki 2020 metų pabaigos, kai ji bus visiškai paruošta sistemos sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais.

„Litgrid“ taip pat planuoja nutiesti naują 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo liniją nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus, kur augantis elektros vartojimas sudaro trečdalį visos Lietuvos elektros galios poreikio. Sostinė dabar elektra aprūpinama per aukštos įtampos elektros linijas, ateinančias iš Lietuvos elektrinės ir Baltarusijos. Rengiantis sinchronizuotis su Vakarų Europos tinklais taip pat bus stiprinama Vilniaus transformatorių pastotė.

Anot D. Virbicko, jei būtų apsispręsta dėl AE statybos Lietuvoje, nauja 330 kV elektros perdavimo linija nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės iki Visagino taptų AE įjungimo į tinklą technine sąlyga. „Šis projektas jau keleri metai įtrauktas į „Litgrid“ strateginius planus. Tačiau sprendimas dėl šios investicijos bus priimamas tik tada, kai bus aiškiai apsispręsta dėl naujos atominės elektrinės statybos, o kol kas lėšos šiam projektui neskiriamos“, – sakė D. Virbickas.

TECHNINIAI IR POLITINIAI DARBAI

*Elektros jungtis „LitPol Link 1“ 2015 metų pabaigoje sujungė Lietuvos ir Lenkijos sistemas.

*Baltijos valstybėms siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europos elektros tinklais būtina pastatyti „LitPol Link 2“, srovės keitiklius jungtyse su Rusija ir Baltarusija.

*Vienas iš baigiamųjų pasiruošimo etapų – Baltijos šalių elektros sistemų darbas izoliuotu režimu ir nenaudojamų elektros perdavimo linijų į Rusiją ir Baltarusiją atjungimas.

*Baltijos šalių sinchronizavimui būtinas politinis susitarimas su regioniniais partneriais Latvija, Estija ir Lenkija bei ES susitarimas su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių desinchronizavimo nuo IPS/UPS sistemos.

*Integravus Baltijos šalių ir žemynines Europos elektros sistemas, Kaliningrado sistema dirbs asinchroniškai, ne izoliuotai.

*Kaliningrado elektros sistema išlaikys status quo, Europos ir Kaliningrado elektros sistemos viena nuo kitos nepriklausys.

Šaltinis: „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"