TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusijai nemokėsime nė rublio

2015 05 23 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Rusija nepajėgi sutrukdyti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims atsijungti nuo sovietmečiu sukurtos ir dabar Maskvos valdomos energetikos sistemos, kurioje iki šiol dirba trys Baltijos valstybės.

Sklandantys gandai, kad reikėtų prašyti didžiosios kaimynės leidimo atsijungti nuo Rytų energetikos sistemos ar kad turėsime Rusijai mokėti didžiules pinigines baudas arba kompensacijas, neturi jokio pagrindo. Tuo „Lietuvos žinias“ tikino ir Energetikos ministerija, ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius “Litgrid“.

Gąsdina kas netingi

Dėl planuojamo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklo (KET) ir energetikos sistemos sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais net tarp energetikų sklinda daug nepagrįstų gandų.

Kad tokių žinių netrūksta, patvirtino į LŽ redakciją šią savaitę paskambinęs ir „energetiku“ prisistatęs vyras. „Ar žinote, kiek mums kainuos atsijungti nuo dabartinio energetikos žiedo? Yra pasirašyta sutartis, pagal kurią turėsime mokėti Rusijai didžiules baudas. Dar neaišku, ar mums iš viso leis atjungti linijas“, - gąsdino „specialistas“ ir pasiūlė pasidomėti, ką Rytų kaimynei „iš tikrųjų yra įsipareigojusi" Lietuva.

Daivis Virbickas.

Pasidomėti, kokios yra Lietuvos pasitraukimo iš Rusijos IPS/UPS sistemos ir atsijungimo nuo vadinamojo BRELL energetikos žiedo, kuris jungia Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, pagrindinės sąlygos, LŽ paskatino pastaruoju metu viešojoje erdvėje suintensyvėję „analitikų“ perspėjimai, kad dėl Baltijos šalių ketinimų integruotis į KET Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis – strateginė Rusijos teritorija tarp Lenkijos ir Lietuvos, kurioje dislokuotas Rusijos Baltijos laivynas – gali likti be elektros, o tai esą dar padidintų įtampą palaikant santykius su Rusija.

Netrūksta „ekspertų“, kurie mano, jog elektra gali įžiebti politinį konfliktą, analogišką Rusijos ir Ukrainos nesutarimams dėl dujų, o politinės kliūtys Baltijos šalims visiškai pereiti prie KET esą gali pasirodyti neįveikiamos.

„Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas pripažino, kad ir jam yra tekę girdėti įvairių kalbų bei diskusijų, kaip Lietuva galėtų pakenkti Rusijai. „Tai tėra gandai, kuriuos kažkas sąmoningai ar nesąmoningai skleidžia. Kol bus sudėliotas aiškus veiksmų planas, visos diskusijos apie neva milijonines investicijas, kurių prireiks kitoje sienos pusėje, tėra tuščios šnekos“, - tikino jis.

Baudos ir sankcijos nenumatytos

Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas LŽ informavo, kad šiuo metu sąlygos, kuriomis Lietuva ir kitos Baltijos šalys atsijungtų nuo BRELL žiedo, nežinomos. „Jos bus žinomos pasibaigus deryboms su visomis suinteresuotomis šalimis“, - teigiama redakcijai atsiųstame Energetikos ministerijos (EM) atsakyme.

Šiuo metu nuo sovietmečio laikų sistemoje veikiančių 5 valstybių energetikos sistemų operatorių darbą, anot EM, reglamentuoja vienintelis, 2001 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos įmonių pasirašytas susitarimas dėl operatyvinio darbo organizavimo atliekant koordinuotus sistemos valdymo veiksmus. „Šis susitarimas nenumato kokių nors baudų ar kitų sankcijų. Jame numatyta, kad susitarimas gali būti nutrauktas apie tai įspėjus kitas sutarties šalis prieš šešis mėnesius“, - teigiama EM rašte.

Rusija norėtų, kad Baltijos šalys įsipareigotų apie atsijungimą nuo BRELL žiedo pranešti gerokai anksčiau. Apie tai 2013 metų balandį pareiškė tuometis Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Jo žodžiais, Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių susitarimas dėl elektros energetikos sistemų sinchronizavimo turėjo būti parengtas tų metų vasarą ir šiuo dokumentu šalys esą turėjo įsipareigoti prieš 10 metų pranešti apie numatytą pasitraukimą iš bendros elektros energetikos sistemos.

M. Dubausko teigimu, EM apie tokio dokumento rengimą nieko nežino, ir jis pasiūlė komentarų kreiptis į pareiškimo autorių.

2011 metais pasirašytas susitarimas, pasak EM, apima operatyvinių veiksmų planavimo ir koordinuoto valdymo žingsnius bei procedūras tarp 5 įmonių, atsakingų už atitinkamų elektros sistemų valdymą, ir detaliai reglamentuoja įmonių sistemos operatyvinio planavimo funkcijos specialistų (dispečerių) veiksmus. Jų tikslas – koordinuoti veiksmus taip, kad toje pačioje sinchroninėje zonoje veikiantys elektros sistemos dalyviai darniai veiktų ir nesukeltų avarijos. „BRELL susitarime jokių baudų ar sankcijų nėra numatyta“, - pabrėžė EM.

D. Virbickas teigė taip pat nežinantis jokių kitų susitarimų tarp Baltijos valstybių ar Europos Sąjungos ir Rusijos, kurie reglamentuotų darbą BRELL ar atsijungimo nuo šio žiedo sąlygas. „2011 metų susitarime nėra nė žodžio apie kokias nors baudas“, - tikino jis.

Užtruks daugiau kaip 10 metų

Pasak EM, Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų perorientavimo nuo IPS/UPS sistemos į KET galimybės nuo 1998 metų buvo nagrinėtos šešiose studijose. Preliminarūs šio kompleksinio projekto, apimančio teisinius, politinius, inžinerinius ir technologinius klausimus, vertinimai svyruoja nuo 435 mln. iki 1 mlrd. eurų.

2014 metų gruodžio 5 dieną Baltijos ministrų tarybos susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame numatyta Baltijos šalių sinchronizavimo su KET data – 2025 metai.

D. Virbicko teigimu, Baltijos valstybėms prie KET prijungti reikėtų pastatyti antrąją „LitPol link“ elektros jungtį bei du srovės keitiklius jungtyse su Rusija ir Baltarusija.

„Negalime prisijungti prie KET būdami Rusijos sinchroninės zonos dalimi. Todėl pirmiausia reikėtų nuo jos atsiskirti – nebūtinai nukerpant laidus“, - sakė jis.

Tam užtektų pastatyti srovės keitiklius (koks dabar tiesiant liniją į Lenkiją statomas Alytuje) ties Narva Estijoje ir prie Rėzeknės Latvijoje bei atskirti elektros linijas Estijoje su Rusija ir Lietuvoje ties Visaginu ir Vilniumi su Baltarusija.

Dėl antros elektros jungties su Lenkija šiuo metu dar tik diskutuojama. Gerokai didesnis finansinis krūvis šiuo atveju tektų mūsų kaimynams, nes Lenkijoje jungtis būtų beveik dvigubai ilgesnė nei Lietuvoje ir eitų per saugomą „Natura 2000“ teritoriją su daug ežerų. Šios antros linijos statyba užtruktų apie 10 metų, tačiau kol kas nėra numatyti net jos finansavimo šaltiniai.

Nepatikima ir rizikinga

Baltijos šalys dabar veikia IPS/UPS sistemoje, kurią valdo Rusija. Ši sistema veikia didžiulėje geografinėje teritorijoje, padalytoje į keletą mažesnių grupių. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos kartu su Baltarusijos ir Centrinės bei Šiaurės Vakarų Rusijos teritorija veikia vadinamajame BRELL žiede.

Veikimas Rusijos valdomos sistemos žiede Lietuvai kelia vis didesnę riziką. Šios sistemos tinklo ir elektrinių infrastruktūra pasenusi, sistemos darbo patikimumui palaikyti bei avarijoms išvengti būtina rengti energetikos sistemos atnaujinimo planus, tačiau tokia informacija Lietuvai neprieinama.

Be to, Lietuva jau dabar įgyvendina vakarietiškus saugumo reikalavimus. „Įsivaizduokime, kad mes išblizginsime savo energetikos sistemą pagal europietišką tinklo kodeksą, o Rusijos tinklai liks surūdiję, mūsų darbas bus perniek. Sistemoje viskas susiję: jeigu vienas surūdijęs galas nugriūva, neveikia ir kitas, esantis nublizingtas“, - aiškino „Litgrid“ vadovas.

Ar Rusija galėtų blokuoti ar kitaip trukdyti Baltijos šalims atsijungti nuo BRELL? „Atsijungimo procesas turės būti derinamas su Rusija, bet ar galėtų Rusija techninėmis priemonėmis blokuoti? Neįsivaizduoju?“ - prisipažino D. Virbickas.

„Litgrid“ vadovas teigė, kad Baltijos šalys teoriškai dabar galėtų dirbti izoliuotai tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos tinklo, tačiau tai būtų nepatikima ir rizikinga joms pačioms ir brangiai kainuotų. „Jeigu Rusijoje praūžtų uraganas ir išvartytų linijas, mes jau dabar pasirengę dirbti izoliuotai, bet tai būtų avarinis režimas“, - dėstė jis.

„Praradusi“ Baltijos šalis, Rusija taip pat nenukentėtų. „Retorinis klausimas, ar Rusijai kiltų problemų. Kaip energetikas galiu pasakyti, kad pasikeistų darbas ir kad nieko nėra neįmanomo. Būtų kitaip. Be to, mes juk turime teisę pasirinkti, kokias linijas statyti ir kur link jas tiesti. Nemanau, kad mūsų pasirinkimas yra kenkimas“, - svarstė D. Virbickas.

Kaip dėl menamos Kaliningrado izoliacijos? Energetikos ministerija LŽ teigė, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai perorientuojant savo elektros sistemas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklu, Kaliningrado sritis ir toliau dirbtų sujungta su Lietuvos energetikos sistema, tik dirbtų asinchroniškai. Tai yra nei Lietuvos sistema nepriklausytų nuo Kaliningrado tinkluose vykstančių procesų, nei Kaliningrado sistema nepriklausytų nuo KET (kartu ir Lietuvoje) priimamų sprendimų.

Europos energetikos tinklai

Europoje veikia penkios energetikos sistemos: Didžiosios Britanijos (UK), Airijos (IRL), KET, Šiaurės šalių (NORDIC) ir buvusios SSRS teritorijos (IPS/UPS). Santrumpa IPS/UPS – tai angliškų žodžių (Interconnected Power System/Unified Power System - vieninga energetikos sistema) abreviatūra.

Kontinentinės Europos tinklas įkurtas 1951 metais Austrijai, Belgijai, Prancūzijai, Vakarų Vokietijai, Italijai, Liuksemburgui, Nyderlandams ir Šveicarijai sutarus sujungti savo elektros energetikos sistemas į vieną sinchroniškai dirbančią zoną. Tinklas baigtas kurti 1958 metais.

1987 metais prie KET prisijungė Portugalija, Ispanija, tuometinė Jugoslavija, Graikija ir Albanija. 1995 metais nuo IPS/UPS sistemos atskilo ir prie KET prisijungė Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, 2004 metais – Rumunija ir Bulgarija, 2013 metais po 14 metų trukusio proceso prie KET prisijungė Turkija.

Šaltinis: „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"