TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusijos dūris verslui - ne mirtinas

2014 08 08 6:00
Lietuvos krovinių gabenimo verslui Rusijos rinka po paskelbto maisto produktų embargo prisiveria, bet neužsidaro.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pramonė ir krovinių vežėjai dėl Rusijos paskelbto maisto ir žemės ūkio produkcijos embargo nukentės ne taip dramatiškai, kaip kai kas piešia viešojoje erdvėje. Maisto produktai sudaro kone trečdalį viso krovinių kiekio, gabenamo į Rusiją. Taigi sustabdžius jų importą į šią šalį, transporto ir logistikos įmonės pajus netekusios dalies pajamų, o pramonė jau persiorientuoja į kitas rinkas.

Ir ekonomistai, ir verslas tvirtina, kad Rusijos embargas Europos Sąjungos šalių maisto produktams – tikrai ne mirtinas dūris Lietuvos krovinių gabenimo sektoriui bei maisto pramonei.

Užuojautos neprašo

2,7 mlrd. litų – maždaug tiek pajamų krovinių vežėjai ir ekspeditoriai gavo iš Rusijos užpernai. Pernai ir šiemet skaičiai buvo panašūs.

Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos "Lineka" atstovas Darius Brekys LŽ teigė, kad mūsų šalies logistikos įmonės nepanikuoja dėl Rusijos paskelbto prekių embargo, nes išgyveno bei pasisėmė patirties per 1998 metais prasidėjusią Rusijos krizę ir dar sunkesnį 2008-2011 metų pasaulio ekonomikos nuosmukį. "Atsakymą daugelis mūsų asociacijai priklausančių įmonių jau turi, be abejo, kiekvienos atsakas bus savitas", - tvirtino LŽ pašnekovas.

Pasak "Linekos" atstovo, krovinių ekspedijavimo praktikai būna labai atsargūs prognozuodami galimas krizes. "Rugpjūtis visada buvo ir bus vienas labiausiai pasyvių mėnesių krovinių gabenimo rinkoje. Priežastis - atostogų metas kai kuriose ES šalyse", - teigė D. Brekys ir leido suprasti, jog galimas krovinių srauto sumažėjimas šį mėnesį tarp Rusijos ir Lietuvos gali būti nulemtas sezono faktoriaus, o ne rusų blokados.

"Linekos" atstovas sakė kalbėjęs su nedidelių asociacijai priklausančių įmonių, dirbančių Beniliukso rinkoje, vadovais, klausė, kokios nuotaikos įmonėse, ar smarkiai nerimaujama dėl galimo Rusijos sankcijų poveikio. A. Brekio teigimu, jie atsakė, jog įmonės turi tiek užsakymų, kad nebespėja visų jų atlikti per darbo valandas, tad įmonių vadovai "apie Rusiją iš viso negalvoja". Šiuo metu, pavyzdžiui, jaučiama labai didelė krovinių pasiūla iš Italijos.

"Linekos" atstovo teigimu, tarp asociacijos narių yra tik į Rusijos rinką orientuotų logistikos įmonių - ir labai didelių, ir mažesnių. "Šios įmonės tikrai jaudinasi ne be reikalo. Tačiau su NVS rinkomis dirbantys jų vadovai pasižymi ypač dideliu rinkodaros lankstumu, matė jau ne vieną tikrą krizę. Matau, kaip viešojoje erdvėje daug kas bando “užjausti” transporto įmones, bet palikime joms pačioms jų rūpesčius, nes visiškai neabejoju jų vadovų verslumo sugebėjimais", - tikino D. Brekys.

Dar mažiau, pasak "Linekos" atstovo, "įsitempusios" yra su partneriais Azijoje dirbančios krovinių vežimo kompanijos. "Šiuo metu Vidurinės Azijos regionas sėkmingai panaudoja milžiniškas investicijas, dėl to sparčiai auga vietos ūkis, kartu - ir logistikos sektorius", - pažymėjo LŽ pašnekovas.

D. Brekio teigimu, rusai krovinių gabenimo kryptis bando keisti jau ne pirmą kartą. "Darau išvadą, kad esant globaliai ekonomikai ramių ir pastovių laikų jau niekad nebebus. Pokyčiai vyksta tose pasaulio vietose, kuriose kyla neramumų. Akimirksniu pasikeičia ir krovinių gabenimo būdai, ir trajektorijos. Kažkas nukenčia, o kitos šalys pasipelno. Pasaulyje vyksta nuolatinės permainos. Privalome joms būti pasirengę ir mes", - sakė "Linekos" atstovas.

Kita vertus, D. Brekys neabejoja, kad nepaskelbtame ekonominiame kare tarp Vakarų ir Rusijos bus aukų. "Kol kas tikrasis karas vyksta Ukrainoje, o pas mus prasideda ekonominis. Aišku, aukų bus. Šioje plotmėje reikėtų tikėtis ir džiaugtis, kad realybė apsiribos tik finansinėmis netektimis, o ne prarastomis tautiečių gyvybėmis", - sakė LŽ pašnekovas.

Užgrūdintas sektorius

Valdemaras Katkus, ekonomistas, svarstė, kad Lietuvos krovinių vežėjai – gerai užgrūdinti. Rusija ne pirmą kartą skelbia sankcijas ir labiausiai nuo šios šalies politinių sprendimų yra kentėjęs būtent krovinių gabenimo sektorius.

„Vežėjų padėtis kurį laiką bus sunkesnė nei pieno, mėsos gamintojų ar daržovių augintojų. Mat dalis autotransporto įmonių į Rusiją prekes gabena ES reikalavimų neatitinkančiais vilkikais - jie atitinka tik Rusijos standartus. Taigi šiems vežėjams persiorientuoti į ES rinkas bus sunkiau“, – LŽ minėjo V. Katkus.

Esą įmonės, kurios taupė ir neinvestavo į automobilių parką, gali nukentėti labiau. „Maisto pramonė lankstesnė, jų technologijos atitinka ES standartus, taigi jiems tikrai lengviau keisti kryptį. Nors atviras klausimas - kas praras daugiau“, – pridūrė ekonomistas.

Kita problema, ekonomisto požiūriu, - bankų pozicija: nemažai transporto bendrovių iš bankų yra pasiėmusios paskolas, taigi sutrikus eksportui kai kurios gali susidurti su nepalankia bankų pozicija dėl sumažėjusių pajamų.

Tačiau jis tiki, kad laikui bėgant reikalai turėtų tvarkytis. V. Katkus priminė, kad kaip ir pieno ar mėsos perdirbėjai, transportininkai taip pat turi atsarginį planą. Esą nemažai vežėjų savo bendroves yra registravę pačioje Rusijoje, dalis – Kaliningrade. „Tai, matyt, protingiausia išeitis, jei, žinoma, iš Rusijos neužgrius kitos sankcijos“, – pridūrė ekonomistas.

Prisitaikys ne vienodai

Kitas nepriklausomas ekonomistas, Rimantas Rudzkis, teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kam vis dėlto bus sunkiau – maisto pramonei ar krovinių vežėjams. „Žinoma, vežėjų apyvarta Rusijoje didesnė, bet dabar pagrindinis klausimas: kam pavyks geriau prisitaikyti ir greitai rasti naujų rinkų“, – LŽ kalbėjo R. Rudzkis.

Kaip jau rašė LŽ, pieno perdirbėjų pajamos Rusijos rinkoje pastaruosius metus mažėja, jie aktyviai dirba kitose rinkose - Balkanuose, Pietų Europos šalyse, atranda trečiųjų šalių rinkas - Aziją, Artimuosius Rytus, JAV, Kanadą. Mėsininkai, kurių produktų eksportas į Rusiją sudaro gan didelę dalį, – ne tokie optimistai. Jau nuo sausio į Rusiją buvo draudžiama įvežti kiaulieną, ten buvo vežama jautiena, paukštiena. Dabar ieškoma alternatyvių rinkų.

"Rusija visada buvo rizikinga, tad verslas neabejotinai turi alternatyvų – juk vežėjai per pastaruosius kelerius metus kentėjo ne sykį, bet vis tiek skaičiavo pelną, - priminė ekonomistė Rūta Medaiskytė. - Padėties dramatizuoti nereikėtų. Visi viską žinojo ir, manau, tam ruošėsi.“ Ji tikino, kad "nekalbame apie sustojusią ekonomiką - tik apie mažesnį pelną".

***

Tautvydas Barštys, „Kauno grūdų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas:

- Neabejoju, kad Rusijos paskelbtas embargas bus labai skausmingas. Šioje šalyje „Kauno grūdai“ turi pašarų gamybos padalinių, bet jiems kol kas, rodos, negresia likti be darbo, nes grūdai ir jų produktai tarp draudžiamų įvežti į Rusiją prekių neminimi. Tačiau paukštienai kelias uždaromas. Didelę dalį Lietuvoje užaugintų paukščių veždavome kaip žaliavą į Rusijos maisto pramonės įmones. Kitą žaliavos dalį jos įsiveždavo daugiausia iš kitų ES valstybių. Šių įmonių vadovai irgi kraipo galvas, išgirdę naujieną apie ES ir JAV maisto produktų importo į Rusiją embargą. Mūsų santykiai su rusais susiklostė puikūs. Jiems mes artimesni negu kitų ES valstybių verslininkai, mums netrukdo ir kalbos barjeras. Kol kas nežinia, kuo viskas baigsis, juolab kad santykius reikia nuolat puoselėti.

Uždarius eksporto kelius į Rusiją, teks ieškoti kitų rinkų. Tai nebus lengva, nes ir kitos ES valstybės didžiąją eksporto dalį orientuodavo į Rusiją, kuri iki šiol buvo kaip kiauras maišas – kiek veši, tiek paims. Dabar visos ES valstybės stengsis kuo daugiau parduoti vietos rinkoje, todėl įkišti nosį į jų rinkas mums bus sunkiai įmanoma. Tenka ieškoti atokesnių rinkų. Bandomosios paukštienos siuntos jau išvežtos į Vietnamą, Kiniją, kai kurias kitas Pietryčių Azijos valstybes. Reikės bandyti suaktyvinti šias kryptis, tačiau tai kainuos nemenkų papildomų logistikos sąnaudų.

***

Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių gruopės valdybos pirmininkas:

- Turime Rusijoje žuvių produktų gamybos įmonę. Rusijos paskelbtas embargas mums bus skaudus, nes žaliavą gamyklai – šviežių žuvų baltymus surimį – iki šiol vežėmės daugiausia iš ES valstybių bei Norvegijos, JAV, Kanados, Azijos, Pietų Amerikos. Pati Rusija surimio gamyklų neturi. Taigi teks persiorientuoti ir vežtis žaliavą iš tų šalių, iš kurių nedraudžiama. Tokių alternatyvų tikrai yra, bet staiga kitur nusipirkti tiek žaliavos, kiek mums reikia, nebus paprasta. Teks bent porą mėnesių dirbti mažesniu pajėgumu, kadangi žaliava užsakoma iš anksto, o ją gabenti laivais užtrunka iki pusantro mėnesio. Žaliavą visame pasaulyje perkame patys, be tarpininkų.

Kita vertus, nebus leidžiama į Rusiją įvežti ir produkcijos iš Lietuvos, todėl siekiant nemažinti gamybos masto ir išsaugoti darbo vietas čia teks ieškotis kitų eksporto rinkų. Gal rasime jų Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, Azijoje. Bet ir kiti dabar stengsis gretimose rinkose parduoti kuo daugiau. Į trečiąsias šalis produkciją vežame ir dabar, bet per vienus metus ar juolab per dieną eksporto į tas rinkas nepadidinsi: produktui ateiti į rinką reikia 4–5 metų. Tai darome ir dabar. Šiandien „Viči“ prekių ženklu pažymėta produkcija vežama į 56 valstybes.

Apie maisto prekių įvežimo į Rusiją draudimą buvo galima numanyti, bet kad į sąrašą pateks ir žaliavos, kažin ar kas galėjo tikėtis. Didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos išvežama į Vidurio ir Vakarų Europą. Natūralu, kad visi nori eksportuoti, o ne importuoti. Bet reikia ne verkšlenti, o spręsti problemas.

***

Faktai

Lietuva į Rusiją šiemet per penkis šių metų mėnesius išvežė maisto ir žemės ūkio produkcijos už 1,963 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas sudarė 22,4 proc. - 440,413 mln. litų.

Augalinės kilmės produkcijos į Rusiją eksportuota už 1,157 mlrd. litų. Lietuviškų prekių dalis - 1,8 proc., 21,42 mln. litų. Didžiausią šių prekių dalį sudarė daržovės - 504,4 mln. litų (lietuviškos kilmės - 5,32 mln. litų, arba 1,1 proc.) - ir vaisiai - 452 mln. litų (1,2 mln. litų, arba 0,3 proc.).

Gyvūnų bei gyvūninės kilmės produktų sausį-gegužę išvežta už 355,99 mln. litų (lietuviškos kilmės - už 299 mln. litų, arba 84 proc.), iš jų daugiausia - pieno produktų ir kiaušinių - už 262,2 mln. litų (233,4 mln. litų, arba 89 proc.).

Paruoštų maisto produktų bei gėrimų ir tabako išgabenta už 443 mln. litų (119,6 mln. litų, arba 27 proc.). Iš jų nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų - už 269,7 mln. litų (17,8 proc., arba 48,1 mln. litų).

Bendras Lietuvos eksportas į Rusiją šiemet siekė 6,426 mlrd. litų ir sudarė 19,9 proc. viso eksporto.

Lietuviškos kilmės produkcijos išgabenta už 884,542 mln. litų - 13,8 proc. į Rusiją išvežamų prekių vertės.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"