TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusijos ekonomika dugno dar nepasiekė

2015 04 15 10:31
AFP/Scanpix nuotrauka

Jau daugiau nei tris mėnesius Rusijos ekonomika patiria gilią recesiją – apie nuosmukio gylį galime spręsti ir iš lietuviško eksporto į Rusiją susitraukimo. Nors nesitikima, kad Rusijai pavyks iš recesijos išlipti dar šiais metais, tačiau nuosmukio dugnas turėtų būti pasiektas antrąjį šių metų ketvirtį.

Traukiasi vartojimas ir investicijos

Nors paskelbus paskutinio 2014 metų ketvirčio duomenis paaiškėjo, kad Rusijos BVP augo 0,4 proc., tai nereiškia, kad Rusijai pavyksta atlaikyti skaudžiausias naftos kainos kritimo ir Vakarų sankcijų sukeltos ekonominės krizės pasekmes. Paskutiniais 2014 metų mėnesiais Rusijos ekonomiką į priekį stūmė labai spartus vartojimas, kurį nulėmė karštligiškas rusų noras atsikratyti akyse nuvertėjančių rublių.

Naujausi 2015 metų duomenys rodo labai liūdną Rusijos ekonomikos padėtį – sausį ir vasarį investicijos traukėsi atitinkamai 12 ir 13,5 proc., mažmeninės prekybos apimtys traukėsi 4,2 ir 7,5 proc. Vidutinei pirmojo ketvirčio infliacijai siekiant 16,9 proc., natūralu, kad gyventojų realiosios pajamos traukiasi septynmyliais žingsniais – vasarį vidutinio atlyginimo susitraukimas paspartėjo iki 9,9 proc.

Politizuoti centrinio banko sprendimai

Nors oficialus Rusijos infliacijos tikslas yra 5 proc., o reali infliacija tolygiai didėja nuo praėjusių metų vidurio ir oficialų centrinio banko tikslą jau viršija daugiau nei tris kartus, Rusijos centrinis bankas nesibaimina kelti bazinės palūkanų normos. Metų pradžioje po griežtos Vladimiro Putino kritikos pakeitus už pinigų politiką atsakingą aukščiausią pareigūną Rusijos centriniame banke, šis nuo metų pradžios palūkanų normą jau sumažino du kartus – iš viso nuo 17 iki 14 proc.

Akivaizdu, kad pagrindinė motyvacija mažinti palūkanų normą buvo ne siekis suvaldyti infliaciją, bet sustabdyti gėdingą rublio smukimą. Ir tai buvo daroma visomis įmanomomis priemonėmis – ne tik keliant palūkanų normą, bet ir leidžiant valstybės sukauptas užsienio valiutos atsargas bei verčiant dideles korporacijas iškeisti sukauptas lėšas užsienio valiuta į rublius.

Padės sustiprėjęs rublis

Tiesa, tokie centrinio banko veiksmai, bent jau kol kas, leido rublio kursui atsitiesti. Vertinant visas kylančių rinkų valiutas, Rusijos rublis yra geriausią rezultatą 2015 metais rodanti valiuta. Nors kitos kylančių rinkų valiutos dolerio atžvilgiu pinga, rublis nuo metų pradžios jau spėjo pabrangti 7 proc.

Rublio stiprėjimą pirmiausia nulėmė naftos kainos stabilizacija. Tačiau atsižvelgiant į labai sparčią infliaciją Rusijoje, niūrias augimo prognozes bei Rusijos centrinio banko norą kuo greičiau mažinti bazinę palūkanų normą, artimiausiais mėnesiais tikėtina ir vėl sulaukti rublio kurso smuktelėjimo.

Kita vertus, naftos kaina išlieka pagrindiniu veiksniu, veikiančiu rublio svyravimus, o nuo rublio kurso tiesiogiai priklauso ir visos ekonomikos sveikata. Tad jei naftos kaina pamažu augs, tai stiprins ir rublį, o tai savo ruožtu amortizuos ekonominio nuosmukio Rusijoje pasekmes.

Aktualiausia Lietuvai – eksportas

Apie krizės Rusijoje gylį galima spręsti ir iš didžiulio importo apimčių susitraukimo. Sausį ir vasarį prekių importas traukėsi net labiau nei per 2009 metų krizę – iš viso 38 proc. Beveik tiek pat, tai yra 35 proc., traukėsi ir Lietuvos prekių eksportas į Rusiją.

Manome, kad antroje metų pusėje Rusijos ekonomikos nuosmukiui pradėjus lėtėti, Lietuvos eksporto susitraukimo tempas taip pat apmažės. Tačiau tai nepadės išvengti maždaug 30 proc. prekių eksporto ir 25 proc. prekių ir paslaugų eksporto į Rusiją susitraukimo šiais metais.

Ilgai trukęs ir daug lengvų pajamų atnešęs Lietuvos gamintojų ir prekybininkų plėtros etapas Rusijoje užsibaigė. O ar situacijai stabilizavusis ir vėl lipsime ant to paties grėblio, priklausys jau tik nuo mūsų.

Autorius yra „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"