TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusijos uostai konkuruoja tarpusavyje

2012 07 23 9:11
LŽ archyvo nuotrauka/Rusų uostas Baltijoje Ust Luga šiemet įšoko į didžiausių Rusijos uostų penketuką.

Informacija apie NATO generolo vizitą mūsų šalyje ir planus didinti nekarinių krovinių iš Afganistano srautą per Klaipėdos uostą sulaukė reakcijos - tuo susidomėjo Rusijos transportininkai.

Pirmasis šių metų pusmetis išryškino ekonominius skirtumus tarp Rusijos uostų Baltijoje. Atmetus siauros specializacijos, vamzdžiu su naftos gamyklomis sujungtą, rusų Primorsko uostą, kitų lyginamoji krovos statistika signalizuoja, kad į viršų braunasi naujas lyderis. Rusijos langą į Vakarus, Sankt Peterburgo uostą, artimiausiais metais   nukonkuruos Ust Luga, kuri šiemet įšoko į didžiausių Rusijos uostų penketuką.

Naujas Baltijos lyderis

Kompanijos Ust Luga naujienų svetainėje skelbiama, kad šiemet per pusmetį padvigubinęs apyvartą iki 18,9 mln. tonų naujausias Rusijos uostas prie Baltijos pakilo iškart į ketvirtąją poziciją po Novorosijsko (81,6 mln. tonų, +7 proc.), Primorsko (38,5 mln. tonų, +1,3 proc.) ir Sankt Peterburgo (27,7 mln. tonų, -2,5 proc.).

Tolimųjų Rytų uostas Vostočnas, krovą padidinęs dešimtadaliu, iki 9,9 mln. tonų, buvo nustumtas į penktąją vietą.

Kaliningrado uosto apyvarta, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos paskelbtais duomenimis, šiemet sumažėjo beveik 13 proc., iki 6,3 mln. tonų. Kaip ne kartą ir anksčiau, susirūpinta, kaip apkrauti šį uostą Baltarusijos kroviniais, kurių daug gabenama per Klaipėdos uostą. Vėl pasirašyti dvišaliai politiniai susitarimai dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

Ust Lugos uostas, kaip nurodoma pranešime, išaugo dėl pernai gruodį ir šiemet kovą atidarytų konteinerių bei naftos terminalų. Šiuo metu veikia 11 krovos kompleksų. Daugiausia per pusmetį krauta naftos produktų (5,9 mln. tonų) ir anglių (7,3 mln. tonų). Planuojama, kad iki metų pabaigos šio uosto apyvarta sieks 44 mln. tonų. Todėl pasivyti Sankt Peterburgą, kurio 2011 metų rezultatas priartėjo prie 60 mln. tonų ribos, o šiemet rodikliai vargu ar bus geresni, ilgai netruks.

Žinant, kad artimaisiais metais Ust Luga atidarys dar keletą krovos kompleksų ir projektinį pajėgumą didins iki 180 mln. tonų krovinių per metus, Rusijos valdžios šiam uostui klijuojama "rusiško Roterdamo" etiketė neatrodo per daug įžūli. Nors iki Roterdamo lygio Ust Lugai - labai toli. Pernai šio didžiausio Europos uosto apyvarta viršijo 434 mln. tonų, o šiuo metu uostas sparčiai stato terminalus  Masvalakte 2 jūrų komplekso teritorijose.

Norėtų perimti tranzitą

Naujo Ust Lugos uosto patrauklumas investuotojams ir jo sėkminga veikla nieko džiuginančio nesuteikia greta esantiems Rusijos uostams. Jis atitraukia dėmesį nuo Sankt Peterburgo, Visocko ir Kaliningrado, todėl Rusijos žiniasklaidoje nuolat pasigirsta nuomonių apie stiprėjančią tarpusavio konkurenciją. Pastebima, kad mėginimai perimti tranzitinius krovinius iš Baltijos valstybių uostų nėra sėkmingi, nes juose labiau suderinta uostų ir sausumos transporto veikla, daugiau saugumo ir mažiau korupcijos.

Bet užteko birželį Lietuvoje apsilankyti JAV kariuomenės gabenimo pajėgų TRANSCOM vadovui generolui Williamui Fraseriui, kuris atvyko pasižiūrėti į Klaipėdą, kaip tvarkomi Aljanso kroviniai, išvežami iš Afganistano, ir pažadėjo konteinerių kiekį didinti, ir Rusija išreiškė norą imtis tokios pat veiklos.

Agentūra "Port news" pranešė su nuoroda į Rusijos televizijos kanalo interviu su Rusijos geležinkelių vadovu Vladimiru Jakuninu, kad šis pakvietė atverti Rusijos uostus NATO kroviniams. Rusijos vyriausybė birželio 29 dieną leido naudoti Tarptautinėms pagalbos Afganistanui pajėgoms ne tik oro erdvę, bet ir sausumos teritoriją kombinuotam vežimui per Uljanovsko oro uostą. "Mes jau esame įsitraukę į šį procesą. Toks buvo vyriausybės sprendimas, ir geležinkeliai jau naudojami vežant nekarinius krovinius iš Afganistano ir į Afganistaną. Tikslinga tam pritaikyti ir uostų infrastruktūrą", - sakė V.Jakuninas. Anot jo, Rusijos transportininkai iš to turi daug naudos, nemažai užsidirba. "Tai kodėl mūsų vyriausybei kartu su amerikiečiais neaptarti galimybės aktyviau naudoti mūsų infrastruktūrą, kaip geležinkelio, taip ir uostų?" - duodamas interviu televizijai svarstė įtakingas valdininkas.

Toks siekis dar kartą atskleidžia, kad gana sėkminga Latvijos ir Lietuvos uostų veikla ir per juos gabenamas NATO tranzitas rytiniam kaimynui yra tarsi pėdos nuospauda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"