TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusišku GOST'u – prieš Europos direktyvą

2016 04 29 6:00
Dauguma Lietuvos apyvartoje esančių GOST standarto balionų yra neaiškios kilmės, nežinia kaip atsiradę, be nurodyto gamintojo, eksploatuojami dešimtis metų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje (ES) jau beveik šešetą metų vėluoja vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gabenamųjų slėginių dujų įrenginių, tačiau smulkieji dujų pardavėjai vis dar spaudžia Seimą ir Vyriausybę europinės direktyvos vykdymą nukelti nors trejetui metų, šalį paverčiant rusiško GOST standarto dujų balionų sąvartynu.

Ūkio ministras Evaldas Gustas dar 2015 metų balandžio 3 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo numatytam pereinamajam laikotarpiui pasibaigus panaikinamos Laikinosios taisyklės, numatančios leidimą naudoti GOST standarto besiūlius dujų balionus. Nuo šių metų liepos 1 dienos techninių dujų bendrovės jau negalės naudoti ES reikalavimų neatitinkančių slėginių dujinių įrenginių (dujų balionų), o nuo 2017 metų sausio tokie balionai, tarp kurių didžiausią dalį sudaro iš sovietinių laikų paveldėti dar 1947 metais pradėti gaminti GOST standarto balionai, turės būti pašalinti iš apyvartos Lietuvoje.

Europos direktyva 2010/35/RS buvo priimta 2010 metų birželio 16 dieną, o įsigalioti visose ES valstybėse turėjo nuo 2011 metų liepos. Direktyvos aiškinamajame rašte nurodoma, jog siekiant padidinti dujų balionų saugumą apyvartoje gali likti tik įrenginiai, atitinkantys ES apibrėžtus techninius ir saugos reikalavimus.

Estija direktyvą vykdo nuo 2013 metų, o Latvija – nuo 2015-ųjų.

Lietuvos ūkio ministro įsakymu laikinai padaryta išimtis GOST standarto suskystintų naftos dujų (propano butano) balionams. Latvija tokią išimtį irgi taiko.

Mindaugas Lužys: "Apie Europos direktyvą visi, kam aktualu, žinojo dar 2010 metų vasarą ir juolab 2011-ųjų liepą, kai ES dokumentas buvo perkeltas į Lietuvos teisę, taigi pereinamojo laikotarpio buvo užtektinai."LŽ archyvo nuotrauka

Dešimteriopas skirtumas

Techninių dujų bendrovės AGA vadovas Paulius Skamarakas „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad išimtį raudoniesiems naftos dujų balionams galima pagrįsti tuo, kad iš karto jų atsisakyti Lietuvoje būtų pernelyg sudėtinga, nes apyvartoje, įvairiais vertinimais, jų gali būti 250–400 tūkst., o techninių dujų balionų, dažomų kitomis spalvomis, tėra kelios dešimtys tūkstančių. Tačiau jų techniniai parametrai iš esmės nesiskiria.

Kita vertus, anot P. Skamarako, dešimteriopai skiriasi balionuose laikomų dujų slėgis. Pavyzdžiui, naftos dujų balionų bandomasis slėgis gali siekti iki 30 barų, o darbinis – iki 16 barų, techninių dujų – atitinkamai iki 300 ir 150 barų. Todėl ir išsiveržusios sprogios techninės dujos padaro daugiau nuostolių.

Paskelbus Europos direktyvos įsigaliojimo datą, visos trys Lietuvos techninių dujų gamintojos persiorientavo į griežtus europinius reikalavimus. Lietuvos techninių dujų pramonės asociacijos prezidentas Mindaugas Lužys pasakojo, kad techninių dujų bendrovės milijonus litų investavo į naujus dujų balionus, pertvarkė logistiką, modernizavo slėginių balionų pildymo įrenginius. Mat naujieji balionai yra talpesni, atlaiko didesnį slėgį negu senieji, pagaminti pagal pasenusį GOST standartą.

2008 ir 2011 metais Ūkio ministerijos įsakymais buvo sugriežtinti dujų balionų reikalavimai, tačiau ir tai dar neatitiko direktyvos nurodymų. Galų gale 2014 metų lapkritį paraginta Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerija 2015 metų balandį paskelbė įsakymą, kuris, panaikinus ankstesnius įsakymus, po ilgesnio nei metų pereinamojo laikotarpio turi įsigalioti nuo 2016 metų liepos 1 dienos.

Kliūtis išvakarėse

Iki įsakymo vykdymo likus 3 mėnesiams, techninių dujų perpardavinėtojos UAB „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų pirmininkus, ministrą pirmininką ir ūkio ministrą. Apeliuojant į ūkio ministro 2011 metų liepos 7 dienos įsakymu patvirtintą reglamentą, kuriuo tarsi savaime Europos direktyva perkeliama į Lietuvos Respublikos teisę, dėstoma: „Iš esmės šis reglamentas apskritai neturėtų būti taikomas Lietuvai, nes GOST tipo techninių dujų balionai nejuda Europos Sąjungoje, o yra išskirtinai naudojami vidaus rinkoje.“

Toliau tvirtinama, jog rusiško GOST standarto balionai esą buvo periodiškai bandomi ir tikrinami, todėl neva yra saugūs toliau eksploatuoti, o nuo 2016 metų liepos neva siūloma juos ir žmonių investicijas išmesti į metalo laužą. Mat dujų vartotojai 2005–2016 metais jau sumokėjo po 60 litų (17 eurų – aut.) už ES reikalavimus atitinkančių ventilių persukimą į rusiškus balionus, todėl nuo šių metų liepos kiekvienas dujų vartotojas (ūkininkas, autoservisas, kavinė, metalo apdirbimo įmonė, juvelyras) bus priverstas nuomotis naują dujų balioną, ir tai kainuos 4–5 eurus per mėnesį, arba nusipirkti naują, kainuosiantį 200–300 eurų.

„Manome, kad naujų balionų įvedimas be pereinamojo laikotarpio neatitinka protingumo principo, o finansinė našta, kuri guls ant vartotojų pečių, yra nepakeliama ir neadekvati šiandieninio smulkaus verslo ir ūkininkų finansinei padėčiai“, – baigiamas raštas ir raginama „atidėti naujų balionų įvedimą į rinką protingam terminui ir nustatyti adekvatų mechanizmą“.

Sprogęs balionas.LŽ archyvo nuotrauka

Dujininkai neigia

„Netiesą rašo „Jozitos“ vadovas, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo M. Lužys. – Apie direktyvą visi, kam aktualu, žinojo dar 2010 metų vasarą ir juolab 2011-ųjų liepą, kai ministras pasirašė įsakymą. Taigi, pereinamojo laikotarpio buvo užtektinai. Be to, visi mūsų asociacijos nariai pasirašė memorandumą, kuriuo nesąlygiškai įsipareigojo vykdyti ūkio ministro 2015 metų balandžio 3 dienos įsakymą. Šis dokumentas buvo publikuojamas Lietuvos respublikinėje žiniasklaidoje.“ Dienraštyje „Lietuvos žinios“ memorandumas buvo publikuojamas 2015 metų rugsėjo 29 dieną.

M. Lužys abejoja, kad net ir labai smulkiai įmonei, ūkininkui arba juvelyrui kelių eurų dydžio naujo dujų baliono nuomos mokestis būtų iš tiesų „nepakeliama našta“, kaip teigiama kreipimesi. AGA vadovas teigia, jog naujuosius dujų balionus bendrovė nuomoja už simbolinį 1 euro mokestį.

Tačiau vienos bendrovės kreipimosi užteko, kad Seimo komitetai imtųsi uoliai daryti išvadas. Jau po kelių dienų Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius bei Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į ūkio ministrą Evaldą Gustą ir prašė „pateikti nuomonę, ar ateityje bus galima naudoti tuos balionus, kurie jau turi ES standartus atitinkančius saugius ventilius ir yra periodiškai bandomi ir tikrinami, ar tokią tvarką galima būtų taikyti visiems eksploatacijoje esantiems GOST tipo balionams“.

Jau balandžio 1 dieną raštu Ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas atsakė (kalba netaisyta – red.): „Atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją manome, kad Įsakymu numatytos pereinamojo laikotarpio pabaigos datos yra svarstytinos, pasitarus su visomis suinteresuotomis institucijomis ir radus bendrą kompromisą, nukeliant Įsakymu numatytas pereinamojo laikotarpio pabaigos įsigaliojimo datas.“

Visų šalių suinteresuotus atstovus, tarp jų ir kreipimosi autorių Šilalės rajono UAB „Jozita“ vadovą J. Jokubauskį, Šilalės-Šilutės apygardoje į Seimą išrinktas Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis sukvietė į komiteto pasitarimą balandžio 6 dieną. Iš komiteto narių jame dalyvavo tik pirmininkas ir padėjėja.

„Pasitarime mūsų niekas neišklausė, taigi ir koks nors kompromisas niekam nerūpėjo“, – pasakojo posėdyje dalyvavęs P. Skamarakas. Asociacijos vadovas M. Lužys teigė, kad Ekonomikos komitetas, nors ir buvo paprašytas, asociacijai nepateikė nei posėdžio protokolo kopijos („matyt, niekas neprotokolavo“), nei garso įrašo, nes pokalbis nebuvo įrašomas.

Iškart po pasitarimo R. Žemaitaitis Ūkio ministerijai pateikė Ekonomikos komiteto išvadą (kalba netaisyta – red.): „ (...) siekiant užkirsti kelią nepagrįstoms kliūtims gabenamų slėginių įrenginių prekybai Lietuvos rinkos dalyviams bei užtikrinant visuomenės saugumą, pasiūlyti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai kompleksiškai peržiūrėti faktinę Lietuvos situaciją įvertinant ir tobulinant gabenamų slėginių įrenginių reglamentavimą, nustatant trejų metų trukmės pereinamąjį besiūlių dujų balionų išėmimo iš rinkos laikotarpį.“

„Kruopščiai vykdome ministro įsakymą, investavome milijonus, kad būtų vykdoma Europos direktyva, o mums pasitarime buvo paaiškinta, kad esame blogi, nes bandome žlugdyti smulkiuosius verslininkus, ūkininkus ir paprastus kaimo žmones“, – guodėsi M. Lužys.

Saugumas ir tvarkelė

Techninių dujų gamintojai pripažįsta, kad ir po ūkio ministro 2011 metų liepos įsakymo atsisakoma pildyti balionus, prieš tai neatlikus jų techninio vertinimo, tačiau juos eksploatuojant ilgą laiką renkasi aliuminio dulkės, kurios besitrindamos gali sukurti elektrostatinę iškrovą. Užtenka mažutės kibirkštėlės, kad prasiveržusios dujos sprogtų.

P. Skamarakas teigia galįs atsakingai pareikšti, kad GOST standarto balionai nėra saugūs. „Jų pildytojai patiria nuolatinį stresą. Tragiškų nelaimių nebuvo, bet incidentų neišvengiama, nors apie juos nepranešame – laikome konfidencialia informacija, – pripažino AGA vadovas ir pridūrė: – Jei ministro įsakymo vykdymas bus nukeltas, neturėsime pagrindo senų neaiškios kilmės balionų nepriimti ir toliau rizikuosime ir savo darbuotojų, ir vartotojų saugumu.“

Europos direktyvoje, be techninių saugos reikalavimų balionams, nurodoma prievolė užtikrinti jų registravimą ir atsekamumą. Lietuvoje kol kas tik techninių dujų gamintojai savo balionus pažymi, nuolat vykdo techninę priežiūrą ir visiškai atsako už patikimumą. „Jei mums atvežamas kitai dujų bendrovei priklausantis balionas, jo nepriimame ir nurodome kreiptis į savininkę“, – pasakojo P. Skamarakas.

Tačiau, kaip teigė M. Lužys, dauguma Lietuvos apyvartoje esančių GOST standarto balionų yra neaiškios kilmės, nežinia kaip atsiradę, be nurodyto gamintojo, kuris gal jau seniai bankrutavęs. Jų, eksploatuojamų dešimtis metų, vertė yra nulinė, todėl nefigūruoja bendrovių turto balanse. Dujininkai juos vadina laukiniais, „balioniena“ ir panašiai, bet tai ypač pavojingi įrenginiai. Jie nuo seno keliauja kaip gėrimų stiklo tara – kas naudojasi, tas ir šeimininkas. Nemaža dalis yra patekę į metalo laužą ir tapę tikromis bombomis. Būna, kad bandant pjaustyti ir sprogsta. Tokiais atvejais pasekmės beveik visada tragiškos.

Dar 2013 metų rugsėjį Jūrmaloje Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime buvo sprendžiama dėl Lietuvos integravimosi į regioninę Baltijos šalių dujų balionų rinką. Kol nevykdo ES direktyvos, Lietuva vienintelė lieka su savo GOST standarto dujų balionais, kurių jau nepriima ir Baltarusija, 2008-aisiais įvedusi griežtesnius reikalavimus.

Kai sienos atviros, labiausiai niršta kaimynai latviai, nesusigaudantys, kaip GOST balionai patenka į Daugpilį, o visus ES reikalavimus atitinkantys Latvijos įmonių balionai – į Zarasus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"