TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rūšiuojantieji atliekas nesulaukia naujų tarifų

2014 06 13 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Vyriausybė beveik prieš metus patvirtino metodiką, pagal kurią savivaldybės turėjo įteisinti naujus atliekų tvarkymo tarifus, kad gyventojai mokėtų pagal tai, kiek komunalinių atliekų išmeta ir kiek rūšiuoja. Tačiau, LŽ duomenimis, teisės aktų, įtvirtinančių naują įmokų skaičiavimo metodiką, iki šiol nepatvirtino nė viena Lietuvos savivaldybė.

Seime šiuo metu svarstomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis numatomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Jam pasibaigus, Vyriausybės nustatytų atliekų tvarkymo užduočių nevykdančioms savivaldybėms būtų taikomos ekonominės sankcijos.

Siūlo taikyti baudas

Vyriausybė dar praėjusių metų liepos 24 dienos nutarimu patvirtino Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką. Šiuo nutarimu savivaldybėms kartu „pasiūlyta“ priimti teisės aktus, reikalingus šiuo nutarimu patvirtintai metodikai įgyvendinti.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė LŽ teigė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kuriuo vadovaujantis metodika patvirtinta, nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio. „Iš esmės po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo savivaldybės turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad metodika būtų įgyvendinta“, - tvirtino ji.

Tačiau praėjus beveik metams nuo Vyriausybės nutarimo nė viena savivaldybė numatytų teisės aktų iki šiol nepriėmė. Savivaldybių tarybų nariai nenori tvirtinti naujų rinkliavų teigdami, kad tai padarius brangs komunalinių atliekų tvarkymas gyventojams.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra Seimui pateikęs Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas bei siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2016 metų. Pataisos šiuo metu svarstomos Seimo komitetuose.

„Siūlomomis pataisomis savivaldybėms numatomos baudos ar piniginės sankcijos už užduočių, kurios joms nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymu ir kitais dokumentais, nevykdymą. Kol kas tokių baudų nėra buvę, tai savivaldybėms būtų naujiena. Tačiau nematome kitų būdų, kaip išjudinti veiksmą“, - LŽ sakė V. Karosienė.

Minėtos pataisos numato savivaldybėms, neįvykdžiusioms Atliekų tvarkymo įstatyme ir Valstybiniame atliekų tvarkymo plane joms nustatytų užduočių nustatytais terminais, taikyti ekonomines sankcijas. Baudos už atskirus pažeidimus siektų nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. litų.

Pasak V. Karosienės, kai kurios savivaldybės, nustatydamos atliekų surinkimo tarifus, įskaičiuodavo sąnaudas, kurios kelia rimtų abejonių. Esą būtent dėl to Vyriausybė nustatė bendrą metodiką.

„Patvirtintoje metodikoje aiškiai išvardytos visos sąnaudos, kurios gali būti įtraukiamos į atliekų tvarkymo kainą gyventojams. Tai sąnaudos, susijusios su sąvartynų, didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimu ir jų priežiūra bei uždarymu, komunalinių, pavojingųjų, žaliųjų ir kitų atliekų surinkimu, visuomenės švietimu, atliekų tvarkymo administravimu ir kitos“, - sakė V. Karosienė.

Almantas Petkus: „Nenoras taikyti naujos metodikos savivaldybėse kyla dėl pokyčių baimės.“

Kaip sutaupyti

Specialistai neneigia, kad pradėjus taikyti naują metodiką rinkliava už atliekų tvarkymą gyventojams galėtų brangti. Mat griežtėjant atliekų tvarkymo reikalavimams tenka investuoti į naują infrastruktūrą, kurti sudėtingesnes atliekų tvarkymo sistemas. Tačiau savivaldybės esą turėtų galvoti, kaip organizuoti atliekų tvarkymą taip, kad paslaugos brangtų kuo mažiau.

„Administravimo išlaidos gerokai sumažėtų, jeigu kelios savivaldybės kooperuotųsi, pavyzdžiui, steigtų vieną administratorių. Vietos valdžia turi bendradarbiauti su gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl antrinių žaliavų rūšiavimo. Reikia taip organizuoti atliekų surinkimą, kad rūšiuojant į sąvartyną vežamų atliekų kiekis mažėtų. Kuo rečiau atvyks šiukšliavežis, tuo paslauga kainuos mažiau. Juk išrūšiuotų atliekų tvarkymas ir išvežimas nei gyventojams, nei savivaldybėms neturi nieko kainuoti. Šias išlaidas apmoka pakuočių gamintojai ir importuotojai. Tačiau savivaldybės ne tik turi tai paaiškinti gyventojams, bet ir organizuoti darbą taip, kad mišrių atliekų kiekis mažėtų. Pavyzdžiui, statyti didesnius konteinerius, kad vežėjai kiek įmanoma rečiau važiuotų į atliekų surinkimo aikšteles prie namų. Tokių ir kitų sprendimų paieška, skaidrus išlaidų skaičiavimas mažintų išlaidas, jų nedidintų ar didintų nedaug“, - svarstė pašnekovė.

Susivienijo 7 savivaldybės

Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas LŽ teigė, kad naujos metodikos patvirtinti nepavyksta ir regioniniu principu atliekas tvarkančioms septynioms Alytaus ir Kauno apskričių savivaldybėms, nors atliekų tvarkymo organizavimas Alytaus regione dažnai pateikiamas kaip sektinas pavyzdys.

„Alytaus regioninis atliekų centras pateikė prašymą tarifą padidinti 2 centais už kilogramą sąvartyne šalinamų mišrių atliekų. Vieno balso persvara tarifo patvirtinti nepavyko. Rudenį Alytaus rajone pradės veikti komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo ir apdorojimo įrenginiai. Tuomet tarifą reikės didinti daugiau negu 2 centais. Todėl septynios savivaldybės nusprendė, kad naujus tarifus tvirtinsime rugsėjo mėnesį“, - aiškino J. Krasnickas.

Dabar Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų apdorojimo kaina Alytaus regioniniame sąvartyne yra 160,87 lito už toną be PVM, arba maždaug 17 centų už kilogramą. Naujas tarifas siektų apie 19 centų už kilogramą. „Naujus didesnius tarifus turėsime patvirtinti. Tik iki to laiko reikia tiksliai suskaičiuoti sąnaudas“, - sakė meras.

Alytaus regione bendrą atliekų tvarkymo sistemą nuo 2002 metų kuria Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų savivaldybės, Birštono, Prienų, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybės. Jos įsipareigojo derinti atliekų tvarkymo tarifus bei solidariai prisidėti prie regione vykdomų investicijų. „Jeigu Alytus atliekų tvarkymo sistemą kurtų vienas, mūsų gyventojai mokėtų dvigubai daugiau“, - skaičiavo meras. Pasak Alytaus mero, prieš kurį laiką atlikta gyventojų apklausa parodė, kad įgyvendinama atliekų tvarkymo sistema nepatenkinti buvo vos 5 proc. apklaustųjų.

Į LŽ paklaustas, kas alytiškiams svarbiau – kad būtų nedidelės atliekų tvarkymo įmokos ar švari aplinka, J. Krasnickas pajuokavo. „Mūsų gyventojai gudrūs – jie nori ir mažo tarifo, ir švarios aplinkos. Bet tai prieštarauja ekonominei logikai. Investicijos turi atsipirkti. Logika paprasta: jeigu norime švarios aplinkos, už tai turime mokėti. Už ačiū niekas nepasidaro. Dauguma alytiškių tai supranta“, - dėstė J. Krasnickas.

Tačiau Alytaus meras mano, kad nauja Vyriausybės patvirtinta metodika tobulintina. „Norint suskaičiuoti, kiek vienas gyventojas išmeta nerūšiuotų atliekų, reikia ypač sudėtingų metodų. Suskaičiuoti iš individualių namų išvežamas atliekas nesunku. Su daugiabučių gyventojais sudėtingiau. Jeigu labai pakelsime įkainius už nerūšiuotas atliekas, jie pradės jas pilti į kaimynų konteinerius. Bus pilnos pakelės šiukšlių. Tiesiai pasakysiu, neįsivaizduoju, kaip suskaičiuoti ir paskirstyti kiekvienam daugiabučio gyventojui kiekvieną išmetamą nerūšiuotų atliekų kilogramą“, - kalbėjo J. Krasnickas.

Jurgis Krasnickas: „Mūsų gyventojai gudrūs – jie nori ir mažo tarifo, ir švarios aplinkos.“

Skirs lėšų tyrimams

Aplinkos viceministras Almantas Petkus iš dalies pritaria Alytaus merui. Jo nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl savivaldybėse stringa teisės aktų priėmimas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, ir yra ta, kad nevisiškai aišku, kaip apskaičiuoti mišrių atliekų kiekį kiekvienam gyventojui.

„Turime bendrus skaičius, kiek atliekų atvežama į sąvartynus, kiek jų rūšiuojama. Tačiau, norint teisingai nustatyti kainą gyventojams, reikia žinoti, kiek kuriame namų ūkyje (daugiabučio bute ar individualiame name) susidaro atliekų. Tam reikia tyrimų, o jiems atlikti - ir laiko, ir atitinkamų sąnaudų. Todėl Aplinkos ministerija iš Atliekų tvarkymo programos skirs iki pusės milijono litų, kad kelios parinktos savivaldybės padedant specialistams tokius tyrimus atliktų ir pabandytų taikyti Vyriausybės patvirtintą metodiką“, - sakė viceministras.

A. Petkaus nuomone, nenoras taikyti naujos metodikos savivaldybėse kyla ir dėl pokyčių baimės. „Žmonės prisitaikė prie dabartinės tvarkos. O naujai tvarkai išaiškinti, įtikinti gyventojus, reikia tam tikro politinio darbo, argumentuoto bendravimo su žmonėmis. Tai iš dalies stabdo procesą“, - mano jis.

Pasak jo, nauja metodika skirta tam, kad rinkliava už atliekų surinkimą būtų teisingiau nustatoma. „Kad nebūtų kaip dabar – kai visi skirtingai šiukšliname, o mokame vienodai“, - sakė aplinkos viceministras.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

EKONOMINĖS SANKCIJOS SAVIVALDYBĖMS (PROJEKTAS)

Seimui pateiktos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato savivaldybėms, neįvykdžiusioms šiame įstatyme ir Valstybiniame atliekų tvarkymo plane joms nustatytų užduočių šiame plane nustatytais terminais ir neužtikrinusioms plane numatytų reikalavimų, skirti ekonomines sankcijas (litais):

Už visuotinės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo neužtikrinimą50 000
Už kiekvieną sąvartyne leistiną pašalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį viršijančią toną10 000
Už reikalavimo įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles neįvykdymą50 000
Už reikalavimo užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams neįvykdymą50 000
Už reikalavimo užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų atskirą surinkimą neįvykdymą100 000
Už reikalavimo sudaryti sutartis su gamintojais ir importuotojais nevykdymą20 000

Šaltinis: Aplinkos ministerija, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"