TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusų dujos teka į Europą

2011 11 09 8:55

Gal kas nors ir nepatenkinti, bet "Gazprom" tik džiūgauja: rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu pumpuojamos į Vakarų Europą apeidamos visas kliūtis. Europos priklausomybė padidėjo, Rusijos - sumažėjo.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvyko į Vokietiją drauge su kanclere Angela Merkel atidaryti dujotiekio "Šiaurės srautas". Baltijos dugnu nutiestas 1224 kilometrų ilgio vamzdynas vertinamas labai prieštaringai, bet Rusija ir Vokietija pabrėžia jo strateginę reikšmę.

Tarp dujotiekio inauguracijos svečių buvo Prancūzijos ir Olandijos premjerai Francois Fillonas ir Markas Rutte, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guntheris Oettingeris.

Ceremonija įvyko šiaurės rytų Vokietijos Lubmino mieste, pažymint akimirką, kai Rusijos dujos pirmąkart buvo paleistos į Europos dujotiekių sistemą. Planuojama, kad nuo 2012 metų pabaigos šis dujotiekis 50 metų transportuos į ES 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus - to pakanka aprūpinti maždaug 26 mln. namų. 7,4 mlrd. eurų atsiėjusiame projekte dalyvavo Rusijos valstybinė dujų milžinė "Gazprom", Vokietijos firmos BASF ir EON, olandų kompanija "Gasunie" ir Prancūzijos "GDF Suez". Šis projektas padeda Rusijai aplenkti tranzitines šalis, tarp jų Ukrainą, su kuria kilus ginčams dėl kainų net buvo nutrauktas dujų tiekimas į Europą. Tam pačiam tikslui bus naudojamas ir dujotiekis "Pietų srautas".

Nuo pat 2005 metų, kai tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuris dabar yra Šiaurės srauto priežiūros tarybos pirmininkas, pasirašė sutartį, šis dujotiekis kėlė daug aistrų. Lenkija ir Baltijos valstybės liko nepatenkintos, kad jis apeina jas. Tuomet Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigė, kad "Šiaurės srautas" yra "Europos vartotojų pinigų švaistymas", o projektas, kurį įgyvendina Rusija ir Vokietija, nepaisydamos Lenkijos nepritarimo, neturi ekonominės prasmės. Lenkija ne kartą nurodė, jog rusų ir vokiečių konsorciumas taip ir nepaaiškino, kodėl kelias jūra yra geresnis nei pigesnis kelias sausuma. R.Sikorskis, dar būdamas Lenkijos gynybos ministru, "Šiaurės srautą" palygino su Molotovo ir Ribbentropo paktu. Lietuva ir Estija ne kartą įspėjo, kad "Šiaurės srautas" padidins Europos tiesioginę priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų. Švedija reiškė ekologinius prieštaravimus, bet "Gazprom" jų nepaisė.

"Kai kas reiškė susirūpinimą, bet sveikas protas nugalėjo, - pareiškė Rusijos ambasadorius Vokietijoje Vladimiras Grininas. - Nesenai Vokietija nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos, vadinasi, jos dujų poreikis bus didesnis. Ir tai daugeliui atvėrė akis."

Vokietija planuoja uždaryti visas atomines elektrines iki 2022 metų pabaigos - tokia buvo šios šalies reakcija į katastrofą Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje.

Kritikai sako, kad Kremlius, siekdamas politinio dominavimo, savo energetinius išteklius naudoja kaip strateginį ginklą. Šiuo metu daugiau kaip ketvirtadalį reikalingų dujų Europa gauna iš Rusijos. "Šiaurės srauto" atstovas tikino, kad Europai nėra ko bijoti, nes ši dalis - maždaug 25 proc. - reikšmingai nepasikeis, nes kyla ir dujų vartojimas. "Mes galime pasiekti apie 30 proc.", - sakė jis.

Tačiau ekspertai vis tiek nurodo, jog "būtų protinga diversifikuoti". Debatai vyksta "Gazprom" vis labiau didinant savo įtaką, ypač Vokietijoje, kur šis koncernas turi įsigijęs futbolo klubą ir derasi dėl glaudesnio bendradarbiavimo su RWE - kompanija, kuri dalyvauja "Nabucco" projekte. Šį projektą remia ES ir JAV, ir jis yra didžiausias "Šiaurės srauto" konkurentas. Dujotiekis turi driektis nuo Kaspijos jūros per Turkiją ir Rytų Europą, apeidamas ir Rusiją, ir Ukrainą. Pasak vieno Vokietijos eksperto, projektas "Nabucco" jau dabar stringa, o artimesni RWE ir "Gazprom" ryšiai tik dar labiau sumažins šio projekto galimybes.

AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"