TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusų ekonominę migraciją stabdo vizos

2011 06 27 0:00
Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade V.Stankevičius.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade - svarbus diplomatinis centras, atstovaujantis dar keturioms valstybėms. LŽ pasidomėjo, kokį žmonių ir verslo judėjimo vaizdą mato konsulas VACLAVAS STANKEVIČIUS ir kas vyksta mūsų kaimynystėje.

Buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kaliningrado sritį buvo užsimojęs paversti stiprios ekonomikos regionu, į kurį kviesti atvykti rusai iš Baltijos valstybių. Pastaruoju metu oficialių naujienų apie gretimo regiono būklę girdime retai, o privatus verslas apie laimėjimus ar nesėkmes nesigiria. Retkarčiais prasismelkia detalių politiniame kontekste, kai kalbama apie kontrabandą, benzino įvežimo į Lietuvą apribojimus, Baltijos atominės elektrinės statybą.

Vizų išduoda daugiau

- Gerbiamas konsule, automobilių su rusiškais numeriais prie Klaipėdos prekybos centrų pastaruoju metu akivaizdžiai daugėja. Ir pagal tai galima spręsti, kad kaimynai atvyksta ne tik dėl turistinio smalsumo ar pramogų, bet ir praktiniais tikslais. Kaip Jūs apibūdintumėte migracijos mastą?

- Išduodamų Lietuvos vizų skaičius abiejose diplomatinėse atstovybėse - Sovetske ir Kaliningrade - kasmet didėja. 2010 metais abiejose buvo išduota maždaug 80 tūkst. vizų, kai 2009 metais - tik 55 tūkstančiai. Šiemet, manau, bus daugiau nei pernai. Tačiau turėkite omenyje ir tai, kad Lietuva kooperuojasi su savo partnerėmis. Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade yra reikšmingas diplomatinis mazgas - reprezentuoja dar keturias valstybes ir išduoda vizas į Norvegiją, Suomiją, Daniją ir Estiją. Suomijai tik neseniai pradėjome atstovauti, todėl vizų į šią šalį išduodame dar nedaug. Į Estiją vykstama dažniau. Daug išduodame vizų į Norvegiją, nes tai - jūrinė valstybė, ji turi didelį laivyną. Iš Kaliningrado į Norvegiją sparčiai plūsta darbo jėga, ypač jūrininkai daug formina vizų.

- Ar darbo jėgos emigracija ten kelia susirūpinimą politikams?

- Darbo jėgos emigracijos procesas ten nėra toks intensyvus, kaip Lietuvoje. Net neįmanoma būtų lyginti su Lietuva ar Lenkija, nes gyvename skirtingose politinėse sistemose. Su Lietuvos pasu žmonės migruoja lengvai, o su rusišku pasu - kaliningradiečiai jų turi net du, vidinį ir tarptautinį, - išvykti sudėtingiau, reikia vizų. Jeigu jie galėtų išvykti taip, kaip lietuvaičiai, esu tikras, iš Kaliningrado srities emigruotų daug žmonių.

- Prekybą ir turizmą stabdo eilės pasienyje. Kas daroma, kad jos sumažėtų?

- Yra keturi punktai tarp Kaliningrado ir Lietuvos, per kuriuos vyksta transporto priemonės, iš jų per Nidos - Rybačio postą - tik lengvieji automobiliai. Eilės išlieka, mažesnės ar didesnės. Bet ne tik dėl benzino kainų skirtumų. Produktai Lietuvoje pigesni nei už sienos, todėl kaliningradiečiai pas mus vyksta pirkti maisto. Mes sveikiname tokį reiškinį. Kitas dalykas - turistinė infrastruktūra pas mus išplėtota geriau, todėl per atostogas ir laisvadienius jie vyksta pas mus ilsėtis. Tačiau bėda, kad pasienio infrastruktūra iš Lietuvos pusės sutvarkyta geriau negu Kaliningrado srityje. Mūsų kaimynams rusams dar reikia pasitempti, sutvarkyti kelius.

Lietuvos Užsienio ir Susisiekimo ministerijos eiles atidžiai stebi, imasi priemonių, kad jų nebūtų. Tam tikslui naudojamos į pasienio sistemą įtrauktos konkursą laimėjusio Ekskomisarų biuro pajėgos. Tuose postuose, kur vyksta krovininis transportas, ši tarnyba labai padeda mūsų pasieniečiams. Aš matau gerų rezultatų.

Lietuvos statybininkai dominuoja

- Pagal epizodinius verslininkų susitikimus ir rusų agitaciją investuoti Kaliningrado srityje galima spręsti, kad per krizę, apmirus gamybai ir kai kurioms lietuvių įmonėms net pasitraukus iš Kaliningrado srities, ten įsitvirtinti pavyksta tik statybų įmonėms. Ar srities ekonomika nors kiek atsigauna?

- Aišku, tendencijos ten tokios pačios, kaip visoje Rusijoje. Bet dabar ekonomika pamažu pradeda kilti, mažėja nedarbas. Žinoma, gal čia ir sezoniškumo įtaka, kadangi dabar vasara.

Man sunku pasakyti, ar daugėja, pinigine prasme, Lietuvos investicijų statybos sektoriuje. Tie, kurie randa čia nišą, neprivalo registruotis generaliniame konsulate. Aš tik matau, kad mūsų verslininkai intensyviai domisi, atvažiuoja ir dažnai būna Kaliningrado srityje, dalyvauja įvairiuose kelių ir namų statybos konkursuose, o kai kurie jau ir dirba. Praėjusį šeštadienį (birželio 10 dieną - red.) Sovetske, antrame pagal dydį mieste, vyko didžiulio sporto komplekso, kurį pastatė Panevėžio statybos trestas, atidarymas. Teko girdėti gerų atsiliepimų apie darbo kokybę.

- Ar lenkų verslininkai taip pat siekia įsitvirtinti Kaliningrade?

- Lenkija - daug didesnė valstybė nei Lietuva, lenkai nenusileidžia lietuviams. Manau, pagal bendras investicijas ir kompanijų kiekį mus lenkia, nes verslininkai ten irgi mato naudingą rinką, ypač dirbantys turizmo sektoriuje. Lenkų turistinės kompanijos agituoja, kviečia, sudaro sąlygas, kad kuo daugiau kaliningradiečių atvyktų. Tačiau manau, Lietuvos statybininkai aktyvesni, jie, ko gero, srityje pagal įtaką užima pirmąją vietą.

- Prieš keletą metų Rusijos prezidento įsaku buvo numatyta Kaliningrado srityje sukurti nacionalinį "Las Vegasą" - lošimų ir pramogų centrą. Kaip juda tie reikalai?

- Kazino centro statybos taip ir liko deklaracija, nors sklypas prie gyvenvietės Jantarnyj pajūryje, kaip žinote, buvo skirtas. Žadėta, kad išaugs naujas 30 tūkst. gyventojų turintis miestelis, bet taip ir nesurado norinčiųjų investuoti. Realių darbų ten nevyksta ir artimiausiu metu nematyti.

- Nors Lietuva nepritaria Baltijos atominės elektrinės šalia Nemuno statybai, atšaukti šio sumanymo Rusijos valdžia, atrodo, neketina. Pernai vasarį oficialiai paskelbta apie statybos pradžią ir planą 2016 metais atidaryti pirmąjį bloką, 2018 metais - antrąjį. Kas vyksta šiame objekte?

- Atominės elektrinės statybos aikštelė - uždaras objektas. Norint patekti, reikia specialaus leidimo. Aš asmeniškai ten buvau du kartus. Statyba vyksta, tačiau nemanau, kad lenktų grafiką. Kiek anksčiau buvo skelbta, kad nuo balandžio 1-osios prasidės betonavimo darbai. Tai kaip atspirties taškas, žymintis matomą statybų pradžią, tačiau, mano žiniomis, balandį tų darbų jie nepradėjo. Kad statyba vyksta, sprendžiu pagal tai, kad retkarčiais pasirodo informacinių straipsnių, trumpų reportažų.

- Ar lietuvių įmonės ten veržiasi dirbti?

- Man nežinoma, kad šiuo metu ten dirbtų Lietuvos kompanijų, bet teko girdėti, jog kai kurios dalyvauja derybose dėl tiekimo paslaugų. Tačiau konkursų dar nėra laimėjusios.

- Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"