TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusų investicijos nusileidžia vakarietiškoms

2011 09 12 0:00
Didžiausios Rusijos kapitalo investicijos Lietuvoje šiuo metu yra "nusėdusios" energetikos ir chemijos pramonės srityse.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje ryškėja tendencija, kad stambių Rusijos kapitalo investicijų pastaruoju metu nebuvo ir artimoje ateityje nenumatoma, o bendra jų apimtis mūsų krašte šiemet net sumažėjo.

Tuo metu, kai latviai džiūgauja, jog rusai neva superka šios šalies nekilnojamąjį turtą, bankų bei įmonių akcijas, ir net šiurkščiai juokauja parduosiantys šiems visą Latviją už kokius 20 mlrd. eurų, Lietuvos statistika rodo, kad šiemet per pirmąjį ketvirtį Rusijos investicijos mūsų krašte, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumenko ketvirtadaliu. Pernai pirmąjį metų ketvirtį jos sudarė 75,63 mln., o 2011 metų pirmąjį ketvirtį - 59,47 mln. litų.

Investicijų į Lietuvą pritraukimu užsiimančios VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Nocius LŽ sakė, kad nepaisant kalbų, neva rusai "superka" Baltijos šalis, kol kas nėra jokių ženklų, jog savo krašte galime sulaukti naujo stambesnio sandorio su rusų investuotojais. Šiemet tik viena Rusijos akcininkų valdomos "Polair" grupės įmonė susidomėjo Alytaus šaldytuvų gamintoja AB "Snaigė", su kuria dabar veda derybas dėl investicijų sąlygų. M.Nocius teigia negalintis pasakyti, kad pernai būtų buvęs stambesnis investicijų srautas iš Rusijos. "Galimybės Lietuvos rinkoje yra palankesnės vakariečiams, nes mes ieškome ir siekiame pritraukti strateginių investuotojų, tokių, kurie turi savo rinkas. O rusus domintų stambesni projektai, bet jie nėra linkę prisiimti atsakomybės už įmonės strateginį valdymą, be to, jie neateina čia su užsakymais savo rinkoms, o būtent tokių investuotojų reikia mūsų mažai šaliai", - aiškino jis.

Rugpjūčio pabaigoje AB "Snaigė" paskelbė, kad 59,86 proc. jos akcijų siekia nupirkti bendrovė "Tetal Global LTD". Jos ir Rusijos šaldymo įrangos gamintojos bendrovės "Polair" pagrindinis akcininkas yra tas pats žmogus - Aleksejus Kovalčiukas.

"Imtų" su ES parama

Vaclavas Stankevičius, Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade, LŽ sakė pastebėjęs, kad Rusijos verslininkai domisi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, skiriama tam tikroms sritims, ir aktyviai ieško Lietuvoje partnerių, veikiančių šiose srityse. "Vis dėlto Lietuvos verslininkai priešinga kryptimi veikia aktyviau už juos - lietuviai intensyviai ieško nišų investicijoms Kaliningrado srityje ir jau dirba Kaliningrado kelių statybos, atskirų objektų statybos, maisto pramonės sektoriuje", - pasakojo jis.

M.Nocius pritaria taip pat pastebėjęs, kad rusai turi interesą kartu su lietuviais partneriais pasinaudoti ES paramos pinigais, tačiau bendrų su jais stambių projektų nei pernai, nei šiemet rusų investuotojai Lietuvoje nevykdė.

"Tiesioginių Lietuvos įmonių įsigijimų per tą laiką, išskyrus perkamą Alytaus šaldytuvų bendrovę "Snaigė", nebuvo. Rusai greičiausiai investuoja Lietuvoje į nekilnojamąjį turtą, nes jis pas mus atpigęs, taip pat jie turi galimybę investuoti akcijų rinkoje", - svarstė įmonės generalinis direktorius. M.Nocius tikino, kad pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja Vakarų investicijos į medicinos sektorių. Paprastai perkama sėkmingai veikianti Lietuvos įmonė, turinti geras rinkas, tokia kaip "Fermentas", "Sanitas", "Viltichmeda". M.Nociaus įsitikinimu, investuotojas dažniausiai perka toje pačioje kaip ir jis srityje veikiančią įmonę, su kuria jau anksčiau turėjo daug reikalų ir žino jos vertę. "Taip nebūna, kad daug pinigų turintys investuotojai ateitų ir investuotų į bet kurį sektorių", - sakė jis.

Latvija patrauklesnė

Sigito Besagirsko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, manymu, statistika rodo, jog sąmokslo teorija, neva rusai stengiasi geopolitiškai viską supirkti, kad Lietuva būtų labiau priklausoma, nepasitvirtina. "Išskirtinio rusų investuotojų dėmesio Lietuvai aš nematau. Mūsų įmonės juos domina tiek pat, kiek ir kitų šalių investuotojus", - sakė jis. Pasak ekonomisto, palyginti su kaimynų šalimis, Lietuva išskirtinumo, investuotojų akimis, neturi.

"Esame maža rinka, kur panaši darbo jėgos kaina, panašios veiklos sąlygos ir biurokratija kaip Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje. Rusai vietą investicijoms renkasi pragmatiškai. Paprastai aplankomos ir įvertinamos kelios valstybės. Investuodami Lietuvoje jie pasidomi savo tautiečių nuomone: kaip čia sekasi, kokios kyla problemos. Lietuva investuotojui - standartinė rinka, kuriai būdingos tos pačios trys pagrindinės problemos: sudėtingas teritorijų planavimas, brangi energetika ir didelis biurokratizmas", - vardijo S.Besagirskas.

Jo nuomone, vienas iš Lietuvos pranašumų tarp minėtų kaimynų - gana gerai išplėtota transporto infrastruktūra. Esą jeigu rusų įmonė nori pardavinėti produktus į ES rinką, ji gali dalį gamybos, pavyzdžiui, galutinį surinkimą, perkelti į mūsų valstybę, kad produkcija taptų ES kilmės. S.Besagirskas priminė, kad viena stambiausių rusų valdomų pramonės įmonių mūsų krašte - AB "Lifosa", priklausanti rusų koncernui "Eurochem". Tai viena iš septynių šio koncerno įmonių. Esą ji rusus stebina didžiausiu efektyvumu ir darbo našumu, palyginti su kitomis šio koncerno įmonėmis, nors energetiniai ištekliai čia brangesni. 2002 metų rugpjūtį keturiais tiesioginiais sandoriais Rusijos mineralinių trąšų kompanijos "Eurochem" antrinė bendrovė "Eoliant Trading Limited" vertybinių popierių biržoje įsigijo 70,37 proc. įstatinio trąšų bendrovės "Lifosa" kapitalo už 15,551 mln. litų. Šiuo metu rusų koncernas jau valdo beveik 100 proc. šios įmonės akcijų.

Vis dėlto S.Besagirskas taip pat laikosi nuomonės, kad rusų investuotojai labiau mėgsta Latviją, kur rusiškos kilmės investicijų, jo duomenimis, yra labai daug. Rusų investicijos esą ateina į Latviją ir iš kitų kraštų rusiško kapitalo įmonių, o ne tik tiesiai iš pačios Rusijos. "Latvija yra geriau išreklamuota Rusijoje, ten turi geresnį įvaizdį, nes latviai rusų investuotojams suteikia leidimą gyventi Latvijoje, o to jie negauna Lietuvoje. Be to, kaimynų valstybėje daugiau rusakalbių, todėl rusai ten jaučiasi artimesni", - aiškino LPK atstovas.

Šarūnas Skyrius, investicinio banko "GILD Bankers" partneris, tvirtino, kad per visą darbo istoriją turėjo tik vieną klientą iš Rusijos. Tuomet Rusijos bendrovė norėjo įsigyti vieną bendrovę Baltijos šalyse, tačiau nesėkmingai. "Mūsų bankas atstovavo vėjo jėgainių parko akcininkams Lietuvoje, kai šie savo verslą pardavė rusų kompanijos INTER RAO JES įmonių grupei", - informavo jis. Liepos viduryje antrinė kompanijos "INTER RAO Lietuva" įmonė UAB "IRL Wind" įsigijo UAB "Vėjų spektras" valdomą Kretingos rajone veikiantį 30 MW instaliuotos galios vėjo jėgainių parką. Investicija į vėjų parko įsigijimą siekė 130 mln. litų. Tai pirmoji ne tik "IRL Wind" valdančios "INTER RAO Lietuva", bet ir ją kontroliuojančių INTER RAO JES bei "Scaent Baltic" investicija į atsinaujinančią energetiką ES valstybėje narėje.

Skaičiai

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2010 metų gruodžio 31 dieną sudarė 35 099,6 mln. litų (10 165 mln. eurų), iš jų Rusijos tiesioginės investicijos - 2 911,6 mln. litų.

Rusija pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje pernai užėmė 5 vietą (8,3 proc.). O šiemet pirmojo ketvirčio pabaigoje, kovo 31 dienos duomenimis, Rusiją iš pirmojo didžiausių investuotojų penketuko išstūmė Nyderlandai.

Įmonės, turinčios daugiausia tiesioginių Rusijos investicijų, 2010 m. gruodžio 31 d.

AB LIFOSA

AB LIETUVOS DUJOS

UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ

UAB BIOETAN LT

UAB BALTIJOS DELIKATESŲ KONSERVAI

Tiesioginės Rusijos investicijos Lietuvoje laikotarpio pabaigoje, mlrd. litų

2007 m. 3,47

2008 m. 1,68

2009 m. 2,15

2010 m. 2,91

2010 m. I ketvirtis 75,63 mln. litų

2011 m. I ketvirtis 59,47 mln. litų

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"