TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rusus į Lietuvą traukia kaip į Tailandą

2010 09 08 0:00
Svečiai iš Rusijos ypač vertina kokybiškas paslaugas, o jų jau gali pasiūlyti Lietuvos kurortai.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuvos turizmo rinkodara vangi, šiemet mūsų kraštą vėl atranda turistai iš Rusijos - jų srautas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei į aktyviai besireklamuojančią ir rusiškų dainų festivalius organizuojančią Latviją. Tačiau svečių iš šios svarbios atvykstamojo turizmo rinkos galėjo būti gerokai daugiau, jei nebūtų strigęs vizų išdavimas, o Lietuvos galimybės būtų aktyviau reklamuojamos.

Lietuvos atvykstamojo turizmo verslas, pernai atsidūręs gilioje duobėje dėl ekonomikos krizės nulemtos paklausos sumažėjimo bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatos viešbučiams panaikinimo, sulaukė šiokios tokios geros žinios - rusų turistai vėl leidosi keliauti po platųjį pasaulį ir vis dažniau užsuka į Lietuvą.

Pagal turistų srauto iš Rusijos augimą pirmąjį šių metų pusmetį į lyderes išsiveržė Baltijos šalys. Rusijos turizmo industrijos sąjungos duomenimis, į Lietuvą atvykstančių rusų srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo beveik 100 proc., o į Latviją - beveik 60 procentų. Pagal trauką ir atvykstančių rusų srauto augimą mūsų kraštus aplenkė tik turistų rojumi vadinamas Tailandas.

Iš viso turistaujančių rusų srautas nuo metų pradžios išaugo kone 43 proc. ir artėja prie lygio, buvusio prieš krizę, kai į svečias šalis kasmet vykdavo kone 9 mln. Rusijos piliečių. Tai didžiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį, teikiantis vilčių pasaulinei turizmo industrijai, o taip pat ir Lietuvai, kuriai Rusija yra viena svarbiausių atvykstamojo turizmo rinkų.

Pasirengę gerai mokėti

Pasak Rusijos kelionių organizatorių, Lietuvai ir Latvijai šiemet pavyko privilioti rusų, nes europinio lygio paslaugos buvo siūlomos už palyginti nedidelę kainą, o juk ekonomikos krizė pakoregavo ir rusų keliavimo įpročius - dabar jie linkę mažiau išlaidauti nei ankstesniais laikais. Nepaisant to, rusai ir toliau laikomi vienais "pelningiausių" turistų, dėl kurių rungiasi pasaulio turizmo industrijos galingieji.

"Už geras apgyvendinimo paslaugas rusų turistai ir šiandien yra pasirengę gerai sumokėti. Daug dėmesio tradiciškai skiriama maitinimui", - verslui patrauklius rusų keliautojų įpročius nurodo Lietuvos turizmo informacijos centro Maskvoje direktorė Birutė Nenartavičiūtė. Anot jos, rusus Lietuvoje labiausiai domina kokybiškas poilsis sanatorijose bei sveikatinimo įstaigose, o vasarą - dar ir poilsis pajūryje.

Specialistų nuomone, rusams poilsis Lietuvoje patrauklus ne tik dėl priimtino kainos ir kokybės santykio, bet ir dėl galimybės susikalbėti rusų kalba. Be to, vyresnius žmones į Lietuvą vilioja ir sentimentai, likę nuo gyvenimo bendroje Sovietų Sąjungos erdvėje laikų.

Renkasi kokybiškas paslaugas

Kokybiškas sanatorinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas teikiantys Druskininkai šiemet vėl tapo viena populiariausių rusų turistų krypčių Lietuvoje - šiemet čia rusų gausėjo sparčiau nei svečių iš kitų šalių. Druskininkų savivaldybės duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius kurorte apsilankė beveik 10 tūkst. svečių iš Rusijos, o tai maždaug 60 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu bendras poilsiautojų Druskininkuose srautas augo penktadaliu, o lietuvių - vos 12 procentų. Iš viso Druskininkuose sausio-liepos mėnesiais apsilankė per 111 tūkst. svečių.

Pasak Druskininkų vicemerės Kristinos Miškienienės, rusų poilsiautojų srauto gausėjimas sietinas su pasaulio ekonomikos, drauge ir Rusijos ekonomikos atsigavimu, taip pat su aukštos kokybės sveikatinimo ir apgyvendinimo vietų Druskininkuose atsiradimu. "Rusai paprastai renkasi aukštos kokybės paslaugas, bent 4 žvaigždučių viešbučius ir sanatorijas. Pernai, per patį sunkmetį, Druskininkuose duris atvėrė trys aukščiausios kokybės centrai - sveikatingumo ir poilsio centras "Grand Spa Lietuva" su bene didžiausiomis ir moderniausiomis gydyklomis Baltijos šalyse, o taip pat naujas "Eglė +" kompleksas bei sveikatinimo kompleksas centre "Vilnius Spa". Būtent šios įstaigos tapo svečių iš Rusijos traukos centru", - tendenciją nurodo K.Miškienienė. Jos teigimu, iki atsidarant naujosioms įstaigoms, svečių iš Rusijos srautas kurorte buvo beveik išsekęs.

Galėjo atvykti daugiau

Tiesa, nors svečių iš Rusijos srautas augo, skaičiuojant rusų turistų išvykas Lietuva pirmąjį šių metų pusmetį liko kuklioje 27 vietoje, Latvija - 26-oje. Baltijos šalys į priekį užleido ne tik iš turizmo industrijos gyvenančias šalis - Egiptą, Turkiją ar Tailandą, bet ir šiltu klimatu ar istorinėmis įžymybėmis nepasižyminčią Suomiją, kuri įsitvirtino penktojoje vietoje. Verslininkai įsitikinę, kad Lietuvos miestai ir kurortai svečių iš Rusijos ir Baltarusijos šiemet galėjo sulaukti gerokai daugiau, tačiau dėl sudėtingos Lietuvos vizų išdavimo procedūros nemaža dalis potencialių poilsiautojų pasirinko kitus kraštus.

"Mes atitinkame rusų poilsiautojų lūkesčius, dėl to nėra jokių abejonių. Lietuvą mielai būtų aplankę gerokai daugiau svečių iš šios šalies, tačiau koją kiša sudėtinga ir ilga vizų išdavimo tvarka", - LŽ tvirtina komplekso "Grand Spa Lietuva" laikinai einantis pareigas generalinis direktorius Vytautas Žibūdas. Šią vasarą, kai aplink Maskvą siautėjo gaisrai ir gyventojai, neapsikęsdami tvyrančio smogo, masiškai bėgo poilsiauti į užsienį, daliai potencialių svečių dėl komplikuoto vizų išdavimo teko atsisakyti poilsio Lietuvoje. "Buvo galima pasielgti valstybiškai, suaktyvinti ar palengvinti vizų išdavimą. Lietuva iš atvykstančių poilsiautojų būtų galėjusi nemažai uždirbti, verslas būtų sumokėjęs daugiau mokesčių, o svečiams būtume suteikę gerą poilsį. Tuo nebuvo pasinaudota", - apgailestauja V.Žibūda.

"Atstumiame žmones, kurie nori atvažiuoti į Lietuvą, mokėti už paslaugas. Mes gi galėtume išlaikyti daugiau darbo vietų. Kiekvienas, atvažiavęs į aukštesnės kokybės sveikatinimo centrą Druskininkuose, čia kasdien palieka bent po 100 eurų, o mes tų pinigų nenorime", - piktinasi Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas.

Jo teigimu, biurokratinis požiūris į svečius iš gretimų šalių yra "nusikalstamas", nes tai pagrindinės Lietuvos sveikatinimo industrijos rinkos. "Akivaizdu, kad į Druskininkus ar Birštoną nevažiuos nei japonai, nei prancūzai, nei italai. Gydomajame turizme labai svarbu, kad pacientas ir gydytojas susikalbėtų, ir tai apibrėžia rinkas - Rusija, Baltarusija, šiek tiek Ukraina, Lenkija ir dar Vokietija, kur nemažai rusakalbių gyventojų", - perspektyviausius taikinius vardija V.Trinkūnas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pripažįsta, kad dėl vizų išdavimo yra problemų, o jas aiškina tuo, kad taupant sumažinus diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų darbuotojų skaičių bei pagausėjus prašymų išduoti vizas, visų pageidavimų tiesiog nespėjama vykdyti. Ministras žada, kad konsulinės paslaugos bus teikiamos efektyviau, kai dalis paslaugų bus perkelta į elektroninę erdvę, kai bus supaprastinta vizų išdavimo tvarka įvedus "vieno langelio" principą. Tačiau verslas sako pozityvių poslinkių kol kas nepastebintis, o dėl sudėtingos vizų išdavimo tvarkos Lietuvos pozicijos aršioje konkurencinėje kovoje su gretimomis šalimis dėl turistų silpnėja.

Rinkodarai - katino ašaros

Verslas mini dar vieną problemą, kuri apsunkina pastangas privilioti daugiau turistų iš svečių šalių: nors tam išleisti milijonai, Lietuva vis dar menkai žinoma. Net ir Rusijoje, kur išaugo nauja, apie Lietuvą beveik nieko nežinanti karta.

"Rinkodara Rusijos rinkoje reikalauja milijonų, be jų nieko nenuveiksi, nebent su plakatu po Maskvą pasivaikščiosi. Tad bet kuri įmonė viena šioje rinkoje - bejėgė, reikia valstybės paramos, bet jos kaip nėra, taip nėra. Turizmo departamentas dirba vangiai, o ir valstybė niekaip nesudėlioja prioritetų. Turizmo rinkodarai skiriame gerokai mažiau nei latviai, estai, ką jau kalbėti apie suomius", - piktinasi V.Trinkūnas.

Šiemet visai turizmo programai - rinkodarai, narystės mokesčiams turizmo organizacijose - biudžete numatyta vos 0,5 mln. litų. "Valstybinis turizmo departamentas (VTD) rinkodarai gauna kuklias lėšas, kurios Maskvos kainomis atrodo kaip aguonos grūdelis. Jei kalbame, kad orientuojamės į Rusijos rinką, Lietuvos valstybės pristatymui reikėtų skirti gerokai daugiau", - sako ir lėšų, ir aiškesnės valstybės strategijos pasigendantis V.Žibūda.

VTD direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas tvirtina, kad su kukliais ištekliais sukurti valstybės įvaizdį ir užsiimti aktyvia šalies reklama - sunkiai įgyvendinamas uždavinys. "VTD atlieka nemažą darbą, bet negalima tikėtis, kad su ribotais finansiniais ir žmogiškaisiais resursais padarytume tai, ką kitos valstybės, turinčios strategiją, nuveikė per ilgus metus", - aiškina jis.

B.Nenartavičiūtės manymu, prie rusų turistų srauto didėjimo šiemet prisidėjo aktyvesnis Lietuvos kurortų ir turizmo verslo darbas Rusijos rinkoje - kurortai ir atskiri turizmo objektai prisistatė verslo misijose, prezentacijose, parodose - tačiau pripažįsta, kad to maža. "Rusijos rinkoje aktyviau dirba ne tik mūsų kaimynai, bet ir patys egzotiškiausi pasaulio kurortai. Senų prisiminimų, nostalgijos nepakaks", - įsitikinusi ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"