TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ryga dėl euro elgiasi gyvenimiškai

2013 10 26 6:00
Rygos senamiestis didžiulis ir keičiasi, tampa labiau pritaikytas turistams. rigacup.lv nuotrauka

Latvijos gyventojai eurą pasitinka be didelio entuziazmo, kiekviename kampe tvyro laukimo atmosfera. Apsiprasta, kad tai tikrai įvyks. Diskutuojama, kas bus vėliau. Ir kiekvienas šiam įvykiui ruošiasi savaip.

Turbūt kiekvienas latvis jau žino, kiek vertas bus nuo kitų metų pradžios Latvijoje įvedamas euras, palyginti su jų brangiuoju latu, nes dar nuo 2005 metų Latvijos valiuta yra susieta su euru. Taigi, šiandien vienas euras yra prilyginamas 0,70 lato, o po 2013 metų gruodžio 31-osios už kiekvieną latą bus mokama po 1,42 euro.

Auksinis simbolis

Prie Rygos senamiestyje esančio SEB banko klientų aptarnavimo skyriaus, nuo kurio atsiveria vaizdas į Laisvės statulą, kasdien ateina aukso spalvos drabužiais vilkintis vyrukas. Jis pastato aukso spalva nudažytą stiklinę monetoms dėti, atsisėda ant tokios pat spalvos maišo ir laukia. Kiekvienas, norintis šalia jo pozuoti fotografams, jaučia pareigą vieną kitą santimą įmesti į stiklinę, tačiau ši pildosi ne taip greitai, kaip „auksinis“ vyrukas, matyt, norėtų.

Šį žmogutį, laukiantį galbūt auksinių laikų, galima laikyti dabartinių nuotaikų Latvijoje atspindžiu.

Kainos - ir eurais

Rygos senamiestis didžiulis ir keičiasi, tampa labiau pritaikytas turistams. Gausybė parduotuvių – kosmetika ir drabužiai, kitur – prabangos prekės, suvenyrai; tarptautinių ir vietinių tinklų kavinės, restoranai, viešbučiai, kazino. Parduotuvių vitrinose, maitinimo įstaigų stenduose nurodytos kainos ir latais, ir eurais. Tačiau kai nėra poreikio ką nors pirkti, akys krypsta pirmiausia į kainas eurais, nes jas lengva įsiminti. Restoranuose jos nurodytos pusės euro, o brangesnių prekių parduotuvėse – 5–100 eurų tikslumu. Tarsi atbulinė eiga, nors pirmoje vietoje nurodoma kaina latais. Pavyzdžiui, bokalas vietinio alaus vietiniame bare – 1,76 Ls/2,5 eur. Lietuviškai tai reikštų – 8,63 lito.

Latvijos ekonomistai jau yra įvertinę, kad tokio pat lygio maitinimo įstaigose už tą pačią sumą savo šalyje galėtų papietauti 6 lietuviai, 4 latviai ir 2 estai. Tai apskaičiuota įvertinant statistines gyventojų vidutines pajamas ir kainas. Vadinasi, nors mūsų algos ir pensijos mažiausios, labai liūdėti ir juolab pavydėti dar negalėtume.

Kainos būtinųjų prekių parduotuvėse, jų nevardijant, Rygoje yra vidutiniškai penktadaliu aukštesnės nei Vilniuje, tačiau, skirtingai nei restoranuose ir brangesnių prekių parduotuvėse, yra orientuotos į latą, nors, kaip teigia vietiniai, pastebimai juda viena kryptimi – „apvalinimo“ link, t. y. verslas jau senokai rengiasi tam, kad nuo 2014 metų sausio kainas teks apvalinti klientui palankia kryptimi.

„Tokie verslai kaip prekyba brangiomis prekėmis, restoranai, autoservisai, kirpyklos ir pan. kainas orientuoja į eurus, o ne priešingai, nes nepatiria tokio konkurencijos spaudimo, kaip prekyba būtinosiomis prekėmis“, – LŽ aiškino SEB banko Rygos skyriaus socialinės ekonomikos ekspertas Edmundas Rudzytis. Kita vertus, anot jo, daugelyje šalių įvedant eurą kainos šoko smarkiau negu Latvijoje vien dėl to, kad latą, brangesnę už eurą valiutą, yra sunkiau apvalinti.

Yra ko pasimokyti

E.Rudzytis, LŽ paklaustas apie Latvijos gyventojų įpročių pokyčius, pasakojo, kad žmonės euro įvedimui rengiasi įvairiai. Vieni pildo sąskaitas bankuose, kad atėjus laikui pinigai būtų konvertuoti automatiškai. Ši tendencija, anot jo, yra ryškesnė, negu buvo prognozuota metų pradžioje. Kiti, kurie labiau mėgsta turėti grynųjų, jau dabar latus keičia į eurus. Tai akivaizdžiai pastebima valiutų keityklose. Treti bando „investuoti“ pirkdami brangesnes prekes, o kai kurie - ir ilgalaikius maisto produktus.

Kita vertus, anot banko eksperto, akivaizdu ir tai, kad ne viską apgalvojo Latvijos vyriausybė, pranešusi apie euro įvedimą nuo 2014 metų sausio. "Tikiuosi, lietuviai, prieš įsivesdami eurą, pasimokys iš mūsų ir sugalvos priemonių, kaip pasiekti, kad artėjant euro įvedimui kainos nekiltų taip kaip dabar Latvijoje. Manau, pasirengimo eurui spragas iliustruoja tai, kad daugiau kaip pusė latvių ir šiandien pasisako prieš euro įvedimą“, – kalbėjo E.Rudzytis. Jo nuomone, reikėjo gerokai anksčiau pradėti informacinę kampaniją, kad žmonės tai įsisąmonintų kuo plačiau ir kuo giliau, nes ir dabar ganėtinai dažnas gyventojų žinių apie eurą šaltinis yra gandai, o kur ieškoti oficialios informacijos, žmonės nelabai žino.

Kad ir vėlokai, jau minėtas SEB banko skyrius savo pastate rugsėjį atrado patalpą šiai spragai apglaistyti. Čia įrengtame informaciniame centre nuolat budi banko konsultantė, ant sienos pakabintuose ekranuose nuolat demonstruojami filmuoti siužetai apie eurą, planšetiniuose kompiuteriuose patys lankytojai gali susirasti dominančios medžiagos apie tai, kas ir kaip turėtų pakisti įvedus eurą. Čia pat bufete galima nusipirkti kavos, pyragėlį, sėsti prie patogaus stalelio ir domėtis.

Dieną šiame informaciniame centre, kuriame vienu metu gali užkandžiauti apie 30 lankytojų, laisvų vietų tenka palaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"