TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ryšio operatorių kainų karai brangimo amžiuje

2016 02 09 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių rinka visoje Europos Sąjungoje pasižymi itin mažomis paslaugų kainomis – tai lemia visų pirma intensyvi rinkos dalyvių konkurencija. Tuo tarpu kitose šalies rinkose, net ir esant kelių dominuojančių žaidėjų, kainų mūšis nėra toks akivaizdus, kad temptų kainas į žemumas. Ekspertai tai aiškina ne tik rinkų specifika, bet ir pertekliniu valdžios kišimusi.

Bene geriausias įtemptos mobiliojo ryšio operatorių konkurencinės kovos pavyzdys – 2013 metais vykęs kainų mūšis tarp bendrovių „Bitė“ ir „Tele2“. Pirmajai bendrovei pasiūlius pigiausią mėnesio planą, neribojantį skambučių ir trumpųjų žinučių, antroji jau kitą dieną pristatė vienu litu pigesnį pasiūlymą. Net bendrovė „Omnitel“, neįsitraukusi į šį kainų mūšį, jautė pareigą visuomenei pranešti, kodėl laikosi tokios pozicijos ir kokius pranašumus siūlo vartotojui.

Kas lėmė tokį mobiliojo ryšio operatorių rinkos fenomeną ir kodėl jis nepasireiškia kitose rinkose?

Kainos šalyje augo

Nors nuo įstojimo į ES prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje yra pakilusios, pagal bendrą kainų lygį jos dar atsilieka nuo ES vidurkio. Perkamosios galios standartais kainų lygis 2014 metais tesiekė 60,3 proc. ES vidurkio ir buvo žemesnis nei prieš krizę.

Taigi didelio kainų pokyčio visoje šalies ekonomikoje, anot DNB banko analitiko Povilo Stankevičiaus, nėra. Vis dėlto jis sutiko, kad kai kurie vartotojų kainų krepšelio komponentai auga greičiau: maisto kainos siekė 77,6 proc. ES vidurkio, o tai yra gana ryškus pokytis nuo 2004-ųjų, kai šios kainos siekė 58,6 proc. vidurkio.

„Teoriškai žiūrint, augant Lietuvos BVP ir gyventojams daugiau vartojant, didėja vidaus paklausa, o tai sudaro sąlygas kainoms kilti. Taip pat mažėjantis nedarbas ir kylantys atlyginimai didina darbo sąnaudas ir verčia gamintojus kelti produkcijos kainas. Taip pasiūla ir paklausa spaudžia kainų lygio augimą“, – aiškino jis, tačiau pridūrė, kad prekių kainos Lietuvoje kol kas negali pasiekti ES vidurkio, nes atlyginimai taip pat yra daug mažesni negu kitose ES šalyse.

Mobiliojo ryšio segmente – nuolaidos

Kodėl pastaruoju metu mobiliojo ryšio operatoriai kainas, kai yra sąlygos joms kilti, mažino?

Pranas Kuisys, bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas, priminė, kad pastaraisiais metais sparčiai mažėjo minučių, trumpųjų žinučių ir ypač mobiliojo interneto kainos. Pavyzdžiui, dar prieš 2–3 metus 1 GB mobiliųjų duomenų perdavimo kainavo apie 3 eurus, o šiandien jo kaina jau siekia tik apie 1 eurą. Be to, kainos visoje ES yra labai skirtingos – pavyzdžiui, Olandijoje, jos yra apie 10 kartų didesnės nei Lietuvoje.

P. Kuisys aiškino, kad visi Lietuvos telekomunikacijos rinkos dalyviai yra gana panašaus dydžio ir nėra vienos visiškai dominuojančios pozicijos. O tai skatina visus operatorius stengtis ne tik įvykdyti savo pagrindinius pažadus klientams, bet ir būti ne mažiau konkurencingus tose srityse, kurias konkurentai išskiria kaip savo stipriąsias vietas. Tokia situacija neabejotinai naudinga vartotojams, bet vietiniams operatoriams lemia mažesnes pelno maržas, palyginti su įprastomis Europoje.

Banko analitikas P. Stankevičius pažymėjo ir tai, kad mobiliojo ryšio paslauga teikiama išskirtinai Lietuvoje, kai tuo metu gamintojai dalį prekių eksportuoja, o prekybininkai siūlo tiek vietinę, tiek užsienio produkciją. Gamintojai prekes teikia parduotuvėms ne vien šalyje, o dažniausiai tam tikrame regione, pavyzdžiui, Baltijos šalyse. Tarptautinės prekybininkų kainos labiau priklauso viena nuo kitos, nes vyksta tarptautinis pinigų ir prekių judėjimas – kainų lygis vienoje šalyje daro įtaką kitos šalies prekėms.

„Kaip minėta, mobilusis ryšys yra licencijuojamas išskirtinai valstybės teritorijoje, todėl šių paslaugų kainos mažiau priklauso nuo tarptautinių tendencijų, ir mobiliojo ryšio operatoriai turi daugiau laisvės kainodaros srityje“, – aiškino jis.

Kadangi Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriai šiuo metu teikia labai panašią paslaugą – visų trijų didžiausių operatorių tinklo pasiekiamumas yra panašus, mobiliojo interneto sparta beveik identiška, o sutartyse siūlomi telefonų modeliai yra vienodi – jiems tenka konkuruoti kainomis. „Kadangi mobiliojo ryšio infrastruktūra šiuo metu yra gana išvystyta ir naujų investicijų reikia ganėtinai nedaug, operatoriai turi dar didesnę laisvę siūlyti mažesnes kainas. Be to, šios paslaugos paklausa yra gana ribota“, – sakė P. Stankevičius.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje veikia 3 didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai, todėl ši rinka teoriškai primena oligopoliją, kai kiekvienas žaidėjas stebi kitų veiksmus ir iš karto sureaguoja į kitų pakeistą strategiją, nes vartotojams yra gana paprasta pakeisti operatorių. Taip kainos krinta spirale, kol visiems rinkos žaidėjams nebeapsimoka siūlyti pigesnių paslaugų ir rinkos dalys atsiriekiamos ilgam.

Tiesa, analitikas neatmetė galimybės, kad kainos mobiliojo ryšio rinkoje gali augti. Dėl tarptinklinio ryšio reguliavimo įstatymų, kurie leis visose ES šalyse naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis nepakitusiais savo operatoriaus tarifais, Lietuvos operatorių sąnaudos esą augs, nes mobiliojo ryšio bei interneto tiekimo paslaugų sąnaudos užsienyje yra didesnės nei Lietuvoje. „Dėl didesnių sąnaudų galbūt matysime kainų suvienodėjimą, iki tam tikros ribos pakils tarifai Lietuvoje“, – prognozavo pašnekovas.

„Kirsti“ kainų neapsimoka

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Rytis Buračas priminė, kad šalies rinkoje iš pradžių veikė du mobiliojo ryšio operatoriai, o naujas rinkos žaidėjas, akcentavęs žemesnes kainas, sukėlė nemažą ažiotažą. Jis privertė kitus rinkos dalyvius įsivelti į kainų karą.

Kodėl tad, pavyzdžiui, prekybos tinklas „Norfa“, akcentuojantis mažesnes kainas, nesudrebino prekybos rinkos? R. Buračas aiškina, kad mobiliojo ryšio paslaugų savikaina susideda iš fiksuotų sąnaudų, reikalingų infrastruktūrai palaikyti ir plėsti. Į ją investavus belieka „teikti paslaugas ir uždirbti pinigus“. Tuo tarpu prekybos tinklai derasi su tiekėjais, egzistuoja fizinių produktų pagaminimo sąnaudos, taigi prekybininkų galimybės mušti kainas yra kitokios. Be to, svarbu ir tai, kaip prekybos tinklai prisistato vartotojui. Galiausiai prekių kainos, skirtingai nei mobiliojo ryšio paslaugų planai, yra sunkiai palyginamos, nes skirtingi prekės ženklai vartotojui kuria skirtingą pridėtinę vertę: nuo prestižo iki paprastų pradinių dalykų, tokių kaip pasitikėjimas produktu. Tiesa, tos pačios kategorijos prekės skirtinguose prekybos tinkluose kainuoja panašiai. „Prekybos tinklai iš tiesų smarkiai konkuruoja, – tvirtino R. Buračas. – O dalis pirkėjų vaikšto po greta stovinčias skirtingas parduotuves, ieškodami geriausių pasiūlymų.“

Vis dėlto DNB banko analitikas P. Stankevičius pripažino, kad vidaus prekybos rinka Lietuvoje kol kas mažiau išsivysčiusi nei mobiliojo ryšio operatorių. Prekybos tinklai, anot jo, daug dėmesio skiria parduotuvių vietai, patogumui, prekių asortimentui, vis daugiau siūlo kokybiškesnių ekologiškų prekių. Todėl, kol yra galimybių konkuruoti tokiu būdu, prekybininkams neapsimoka „kirsti“ kainų, mažinant savo pelno maržas. O konkurenciją kainomis Lietuvoje galima pastebėti per akcijas bei lojalumo kortelių pasiūlymus. Pašnekovo manymu, toliau vystantis prekybininkų infrastruktūrai, ateityje ir šioje bus galima regėti aštresnę kainų konkurenciją. Tikėtina, kad „Lidl“ įžengus į Lietuvos rinką paaštrės konkurenciniai kainų karai mažmeninės prekybos srityje.

Valdžios kišimasis – žalingas

Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos (KT) pirmininko pavaduotoja, pažymėjo, kad rinkos ekonomikos šalyse kainas gali mažinti tik konkurencija, o šiai gali trukdyti rinkos dalyvių konkurenciją ribojantys veiksmai: karteliai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, neteisėti įmonių susijungimai. Kaip pabrėžė ji, šalyje konkurenciją gana dažnai riboja ir valdžios institucijų veiksmai.

„Protekcionistinis, perteklinis, diskriminacinis reguliavimas, neteisėta valstybės pagalba – dėl šių ir kitų priežasčių vartotojai negali įsigyti prekių ar paslaugų palankesnėmis kainomis, ribojamas jų pasirinkimas, vartotojų nepasiekia naujovės. Dėl valdžios netinkamo kišimosi į rinkos veikimą nukenčia ir valstybės ekonomika, konkurencijos ribojimai skatina korupciją“, – kritikos nestokojo pašnekovė.

Pavyzdžiui, kaip nurodė ji, KT daugelį metų stengėsi atkreipti valdžios dėmesį į degalų rinkos problemas. Dėl valdžios institucijų vykdomos protekcionistinės politikos naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose atžvilgiu, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas eksportui, o ne importui, Lietuvos vartotojai esą neturėjo galimybės įsigyti degalų tokiomis kainomis, kokiomis jas galėjo pirkti vartotojai kaimynėse valstybėse.

Tuo tarpu pieno sektoriuje didžiausia problema, anot J. Šovienės, yra nenorėjimas ar negebėjimas konsoliduoti pieno gamybos ūkių.

Komunalinių atliekų surinkimo sektorius – dar vienas valdžios institucijų vykdomos konkurencijos ribojimo pavyzdys. KT atliktas tyrimas rodo, kad konkurencijos principų nepaisymas, išimtinių teisių suteikimas savivaldybėse įmonėms teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas gyventojams kainuoja nuo 5 ir net iki 100 proc. daugiau, negu tai kainuotų esant konkurencijai.

„Pastaruoju metu Lietuvoje ypač ryškios valstybinio kapitalizmo tendencijos. Iš ES paramos sustiprinę ar sukūrę valstybės įmones didžiuojamės jų puikiais rodikliais. Deja, per mažai arba iš viso nemąstoma, ar iš tiesų valstybė turėtų dalyvauti versle, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams. Galiausiai kiek dėl tokio valstybės dalyvavimo versle sužlunga smulkių ar vidutinių įmonių, kurių naudą, deja, neretai prisimename tik per apdovanojimų ceremonijas“, – sakė J. Šovienė.

Ji pažymėjo, kad Lietuva yra maža rinka, dėl to bet koks ribojimas, įskaitant ir valdžios kišimąsi į rinką, jos dalyvavimą versle, atsiliepia daug labiau, nei tai būtų kitoje rinkoje.

GRAFIKAS

Prieš 2–3 metus 1 GB mobiliųjų duomenų perdavimo kainavo apie 3 eurus, šiandien jo kaina jau siekia tik apie 1 eurą.

1 GB duomenų perdavimo kainos kritimas

2014 m. ~ 3 eurai

2016 m. ~ 1euras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"