TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Rytietiškas Lietuvos energetikos užvaldymas

2014 10 03 6:00
Martynas Nagevičius: „Šiandien „Lietuvos energijos“ vadovas šalies energetikos ūkyje jau turi daugiau galių negu energetikos ministras.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjungos III energetikos paketo įgyvendinimas Lietuvoje yra tik graži širma realiai energetikos padėčiai pridengti, kai po europietišku apvalkalu kuriamas rytietiškas turinys. Tuo įsitikinęs nepriklausomas energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.

„Mūsų energetika pastaraisiais metais, o ypač pastarąjį pusmetį bandoma kurti ne pagal europietiško valdymo modelį, o pagal modelį, kurį matome tokiose šalyse kaip Rusija, Baltarusija arba Azerbaidžanas“, - interviu „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Kas mokės kompensacijas

- Premjeras šią savaitę prabilo, kad kitiems dujų tiekėjams nesusiderėjus dėl pigesnių rusiškų gamtinių dujų jų klientams galėtų dujas tiekti neseniai suvalstybinta ir dabar „Lietuvos energijos“ valdoma dujų skirstymo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujos“, gavusi nuolaidą iš Rusijos koncerno “Gazprom“ kaip permoką už 2013-2014 metais suvartotas dujas. Ar tokiu atveju ir naujiems vartotojams priklausytų kompensacija už permokėtas dujas?

- Man apskritai atrodo neprotinga šitą 2013-2014 metais susidariusią „Lietuvos dujų“ permoką „Gazpromui“, kurią rusų koncernas dabar grąžina „Lietuvos dujoms“, savo klientams kompensuoti, kai jie ateityje vartos dujas („Lietuvos dujos“ nebuitiniams vartotojams, per 1,5 metų permokėjusiems už „Gazprom“ dujas, ketina per dvejus metus sugrąžinti apie 288 mln. litų - aut.). Galvon ateina palyginimas, kad narkomanui, užuot jį gydžius, pasiūloma metus vartoti pigesnius narkotikus. Gal politikai persigalvojo ir jau nebenori mažinti dujų vartojimo Lietuvoje?

Iš esmės – jei jau norime įgyvendinti teisingumą, geriau buvusiems dujų vartotojams permoką grąžinti tiesiog pinigais, pervedant juos į jų sąskaitas. Tada vartotojai jau patys galėtų spręsti, ar gautus pinigus naudoti projektams, mažinantiems dujų vartojimą, toliau mokėti už dujas ar panaudoti kitoms reikmėms.

O dar geriau, jei rastųsi politinė valia panaudoti šiuos 288 mln. litų, gautus iš „Gazprom“, prieš patį „Gazprom“, investavus juos į pastatų renovaciją, perėjimą nuo gamtinių dujų prie biokuro ar dujų terminalo prijungimo prie Lietuvos dujų sistemos.

Turbūt premjeras puikiai supranta, kad, išmokėjus kompensacijas tik „Lietuvos dujų“ vartotojams, kyla begalė klausimų. Pirma, kodėl diskriminuojami kitų miestų, kuriuose šilumos tiekėjai pirko dujas iš kitų importuotojų, vartotojai. Išeitų, kad viename mieste dujos atpigs, kitame – ne.

Antra, visiškai neaišku, kaip bus grąžinama permoka dujų vartotojams, 2013 metais dujas pirkusiems iš „Lietuvos dujų“, o šiemet pakeitusiems dujų tiekėją? Trečia, kaip bus su tais, kurie už dujas permokėjo, bet dabar jų vartoja mažiau arba iš viso jų atsisakė, pavyzdžiui, šiemet investavę į pastatų renovaciją ar biokuro katilus? Jie irgi bus diskriminuojami, nes nuolaidos už permokėtas dujas negaus arba gaus kur kas mažiau, nei kitados permokėjo.

Pastaroji problema išliks, net jei dujų permoka bus dalijama visiems būsimiems dujų vartotojams, nepaisant, ar jie anksčiau dujas pirko iš „Lietuvos dujų“, ar iš kito tiekėjo.

Iš esmės varianto, kuris eliminuotų diskriminacijos galimybę, nėra.

Premjeras turėtų suprasti, kad taip paprastai ir greitai grąžinti visus vartotojus į „Lietuvos dujas“ neįmanoma. Dujų tiekimo sutartys paprastai pasirašomos ilgam laikui, už jų nutraukimą gresia baudos. Be to, nemanau, kad visiškas dujų importo monopolizavimas tikrai yra geriausia Lietuvai, net jei tas monopolininkas valstybinis.

Renkasi rytietišką modelį

- Lietuvoje dujų ūkis pagal ES III paketo reikalavimus išskaidytas į tiekimo, pardavimo ir skirstymo bendroves. Tačiau tuo pat metu energetikos veikla koncentruojama valstybės valdomų įmonių grupėje „Lietuvos energija“. Kita vertus, ar premjero užuominą, jog „Lietuvos energijai“ dabar priklausančios „Lietuvos dujos“ turi rezervą tiekti daugiau dujų bei perimti privačių bendrovių klientus, reikėtų suprasti, kad jau ne tik elektros ir šilumos ūkis, bet ir dujų sektorius sugrįš valstybės globon ir dujas vėl importuos vienas tiekėjas?

- Kyla įtarimas, kad priimami teisės aktai, formaliai legalizuojantys ES III energetikos paketą Lietuvoje yra tik graži širma realiai energetikos padėčiai pridengti. Mūsų energetika pastaraisiais metais, o ypač pastarąjį pusmetį bandoma kurti ne pagal europietiško valdymo modelį, o pagal modelį, kurį mes matome tokiose šalyse kaip Rusija, Baltarusija arba Azerbaidžanas.

- O kuo bloga Azerbaidžano patirtis?

- Azebaidžano energetika jau dabar yra koncentruota vienos valstybinės kompanijos – SOCAR rankose. Tai kompanija, kuri valdo naftos ir dujų gavybą Azerbaidžane, taip pat naftos perdirbimo įmones, dujų perdavimo ir paskirstymo tinklą, tiekia gamtines dujas vartotojams. Net investuoja į atsinaujinančius išteklius vartojančias kelias elektrines Azerbaidžane. Kompanijoje dirba iki 70 tūkst. darbuotojų.

Kompanijos vadovas laikomas antru pagal įtaką žmogumi Azerbaidžane. Azerbaidžano pramonės ir ekonomikos ministras anksčiau buvo kompanijos SOCAR vyriausiasis finansininkas. Azerbaidžano energetikos ministras – buvęs kompanijos SOCAR valdybos narys ir šios kompanijos buvęs prezidentas.

Kompanija yra tartum Azerbaidžano politikų iždas. O pernai tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Global Witness“ Londone pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad ši valstybinė kompanija be konkursų pervedė šimtus milijonų dolerių jai paslaugas teikiančioms įmonėms, neskaidriai vykdė pirkimus.

Kai kam Lietuvoje, matyt, toks azerbaidžanietiškas energetikos valdymo modelis visiškai patinka.

Prasilenkia su Europa

- Kokia prasmė kurti Lietuvoje didžiulį valstybės kontroliuojamą energetikos darinį? Vienai įmonei, kuri jau dabar valdo dujų tiekimą, elektros energijos gamybą ir prekybą, elektros paskirstymą ir tiekimą reguliuojamiems vartotojams, dabar perduodamas net miestų šilumos ūkis su biokurą ir komunalines atliekas naudojančiomis elektrinėmis. Šis ūkis Europoje, kaip jau įprasta, priklauso savivaldybėms.

- Kam tai daroma? Sklando gandai, kad ketinama ateityje „Lietuvos energijos“ akcijas pelningai parduoti ar prekiauti jomis biržoje. O telkiant po vienu stogu daugelį energetikos sričių kuriama didesnė akcijų vertė.

Vakarų Europa eina priešinga kryptimi. Antai Vokietija sparčiai įgyvendina savo energetikos pertvarką. Vėjo ir saulės elektrinės šiais metais jau pagamino daugiau elektros energijos nei vos dar veikiančios Vokietijos branduolinės elektrinės. O svarbiausia (apie tai Lietuvoje neužsimenama) - beveik pusę žaliųjų elektrinių galių valdo fiziniai asmenys ir ūkininkai. Likusią dalį - pensijų fondai, smulkios ir vidutinės įmonės, pramonės įmonės. Ir tik 5 proc. galių valdo stambiosios energetikos kompanijos.

Panaši energetikos nuosavybės decentralizavimo tendencija pastebima ir kitose Vakarų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje vėjo elektrines statančios kompanijos yra įpareigotos dalį savo akcijų pasiūlyti greta vėjo elektrinių žemę turintiems savininkams. Tai daroma tam, kad energetika nebūtų koncentruojama vienose rankose. Beje, ir Europos Komisija nuolat pabrėžia energetikos decentralizacijos ES reikšmę.

Lietuvoje vyksta priešingi procesai – kuriamas azerbaidžanietiškas modelis, kai viskas koncentruojama vienos valstybinės bendrovės rankose.

Šiandien „Lietuvos energijos“ vadovas energetikos ūkyje jau turi daugiau galių negu energetikos ministras.

Išblėsta visuomeninis interesas

- Ar, jūsų nuomone, valstybės deleguoti atstovai visada geriau, skaidriau užsiims verslu, labiau paisys visuomenės interesų negu privačių savininkų pasamdyti specialistai?

- Jeigu valstybės įmonė siekia viešojo gėrio (kad vartotojai gautų gerą ir pigią paslaugą, kartu užtikrinant ilgalaikę naudą valstybei), priima profesionalius, o ne politinių partijų deleguotus, darbuotojus, išvengia korupcinių schemų, - viskas gerai. Valstybė gali ir turi valdyti monopolijas, - tam prieštarauti sunkoka.

Bet „Lietuvos energijos“ atveju to nematau. Įžvelgiu tikslą – sukurti kuo didesnę įmonės vertę. Monopolizuojamos net ir tos energetikos sritys, kuriose anksčiau buvo konkurencija. Bendrovės vadovai to ir neslepia. Tačiau kartais tai daroma prasilenkiant su viešuoju interesu.

„Lietuvos energija“ turi melžiamą karvutę - antrinę kompaniją „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG). Šios įmonės metinis 2013 metų grynasis pelnas siekė 94 mln. litų. 2014 metų pirmo pusmečio pelnas išaugo dar beveik 37 proc, palyginti su atitinkamu 2013-iųjų laikotarpiu, nors apyvarta sumažėjo 26 procentais. Įmonės pelningumas pakilo iki beveik fantastinių 20 procentų. Smulkieji akcininkai tai pastebėjo, LEG akcijos nuo metų pradžios akcijų biržoje išaugo daugiau nei dvigubai.

Iš kur tokie fantastiniai rodikliai? LEG priklauso trys elektrinės - tai Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (LE), kurios dideles sąnaudas elektros energijos vartotojai tvarkingai kompensuoja per VIAP fondą, ir dvi elektrinės, parduodančios elektrą laisvojoje rinkoje - Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) ir beveik nulinėmis sąnaudomis dirbanti Kauno hidroelektrinė (HE). Šios elektrinės leidžia uždirbti įmonei tą milžinišką pelną. Ypač kai dėl elektros gamybos trūkumo Lietuvoje dienos metu elektros energijos kainos šauna į aukštumas.

Tarp Lietuvos energetikų netyla gandai, kad, pavyzdžiui, šių metų birželio pradžioje, pakilus elektros kainoms rinkoje, LE šiek tiek atsilikdama įjungė tik vieną bloką, specialiai siekdama nemažinti elektros kainos ir leisti uždirbti daugiau ir brangiau parduodant elektrą, pagamintą Kruonio HAE ir Kauno HE.

Reikalas tas, kad LE veikla arba neveikla gana smarkiai lemia elektros importo į Lietuvą valandinį kiekį, o kartu ir elektros kainas rinkoje. Ypač ši priklausomybė padidėjo praeitais metais, apribojus laisvę importuoti elektrą iš Baltarusijos ir susidūrus su importo kiekio apribojimais dėl riboto elektros pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos.

„Lietuvos energija“ pati aiškina itin gerus finansinius 2014 metų pirmo pusmečio rezultatus tuo, kad sumažėjo LE gamybos apimtis, o gerokai padidėjo pajamos iš elektros pardavimo rinkos sąlygomis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galų gale atkreipė dėmesį į iš VIAP fondo subsidijuojamos įmonės fantastinį pelną. Šių metų rugpjūčio pradžioje atlikusi Lietuvos elektros rinkos tyrimą, komisija pripažino LEG didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje bei nustatė kainų taikymo ir informacijos apie reguliuojamos veiklos sąnaudas neatitikimą. LEG iškilo „grėsmė“, jog Komisija pareikalaus, kad LEG iš pelno, kurį uždirba rinkos sąlygomis parduodama elektrą, gaminamą Kruonio HAE ir Kauno HE, sumažintų VIAP poreikį LE.

Kilo didžiulis pasipriešinimas. Juk jei LEG taps reguliuojama įmonė, įmonės pelnas bus apribotas. Tai reiškia, kad Kruonio HAE ir Kauno HE milžiniškais viršpelniais gali būti sumažintas iš VIAP fondo pinigų tekantis srautas Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Elektros vartotojams tai reikš mažėjančias elektros kainas, bet Lietuvos energetikos užvaldymo azerbaidžanietišku principu planas kiek susikomplikuos.

Tai tipiškas pavyzdys, kaip valstybės valdomos įmonės pelningumas ir vertė kuriama vartotojų interesų sąskaita. Tai yra veikia taip, kaip rinkos sąlygomis dirbtų bet kuris privatus monopolininkas. Todėl natūraliai ir kyla konfliktas tarp valstybinės įmonės ir valstybinio reguliuotojo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"