TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ryžtingesnė pensijų reforma - sunkiai išjudinama

2007 03 26 0:00
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė nemano, kad reikėtų drastiškesnės pensijų reformos.

Socialinės politikos vykdytojai su baime žiūri į siūlymą turtingesnę gyventojų senatvę užtikrinti didesnėmis įmokomis į privačius pensijų fondus

Prieš daugiau nei trejus metus gyventojai galėjo įsitraukti į naująją pensijų sistemą ir dalį socialinio draudimo įmokų skirti ne privatiems pensijų fondams. Dabar šiems fondams lėšas patiki 680 tūkst. gyventojų.

Kai žmogus sulauks pensinio amžiaus, greta valstybės mokamos pensijos pasiims ir tai, ką sukaupė antros pakopos pensijų fonde. Tokio modelio tikslas - pagerinti būsimų pensininkų finansinę padėtį bei palengvinti naštą valstybei. Prognozuojama, kad ši našta ilgainiui tik sunkės, nes dėl demografinių tendencijų vis mažesnis darbingų žmonių skaičius išlaikys vis daugiau pensinio amžiaus piliečių.

Tačiau kai kurie ekonomistai būgštauja, kad dabar į privačius fondus nukreipiama per mažai lėšų ir pensijų reforma gali neduoti laukiamo efekto. Štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistai siūlo privatiems fondams pervesti ne 5,5 proc. "Sodros" įmoką, kaip yra dabar, o 10 procentų.

Tiesa, tikėtis radikalesnės reformos greitai neverta - ši idėja neturi didelio palaikymo. "Reikia leisti sistemai bręsti ir laukti klaidų", - kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.

Kaupti reikia daugiau

LLRI skaičiavimais, įmokos didinimas iki 10 proc. galėtų pareikalauti iki 1 proc. nuo BVP papildomų valstybės išlaidų (800 mln. litų), tačiau šiuo metu, pasak instituto ekspertų, tokia finansinė našta būtų pakeliama ir gerokai sumažintų valstybės finansinius įsipareigojimus ateityje.

"Kaupiamoji dalis iki šiol yra labai maža ir rezultatai gali nuvilti. Sutinku, kad reikia didinti kaupiamąją dalį, nors 10 proc. gal per drąsus žingsnis. Juk reikia galvoti, kas atsitiks "Sodros" biudžetui, kuris reikalingas užtikrinti pensijas dabartiniams pensininkams", - samprotavo socialinių mokslų daktarė Kristina Levišauskaitė.

Ji nesutinka su LLRI siūlymu reformą toliau vykdyti "Sodros" pertekliaus bei rezervo lėšomis, nes tai esą laikini pinigai, kurie vėliau "neatsinaujins" dėl demografinių priežasčių.

Padėtis optimali?

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Teodoras Medaiskis taip pat nemano, kad privačiuose fonduose kaupiamų lėšų dalį reikėtų didinti. Pasak Medaiskio, padidinus įmokos dalį į kaupiamuosius fondus papildoma pensijos dalis, dabar skaičiuojama nuo darbo stažo ir ankstesnių pajamų dydžio, pradėtų priklausyti vien nuo privataus verslo.

Medaiskis atkreipė dėmesį, kad "Sodros" surenkami gyventojų pinigai skirti ne vien senatvės pensijoms išmokėti. Dalis pensijų lėšų nukreipiama našlių, invalidumo, našlaičių pensijoms, ir tik likusieji senatvės pensijoms. Ši lėšų porcija dar skirstoma bazinei pensijai ir papildomai pensijų daliai - ji sudaro apie 10 proc. visų įmokų "Sodrai" ir didžiąją dalį pensijos.

"Būtent šią vadinamąją papildomą dalį, kuri daugeliui pensininkų finansiškai yra pati svarbiausia, dabar dalijasi "Sodra" ir privatūs fondai. Jei privačiam sektoriui būtų pervedama 10 proc., tai senatvėje žmonės iš valstybės gautų tik standartinę bazinę pensiją", - aiškino Medaiskis. Jo įsitikinimu, toks modelis nėra teisingas, nes nepakankamai sėkmingai investavus pinigus sukaupta dalis būtų mažesnė nei pasilikus "Sodroje". Todėl dalį atsakomybės būtinai turi prisiimti valstybinis socialinis draudimas.

Be to, Medaiskis teigė, kad didinant kaupiamąją dalį būtų pažeistos dabar kaupime dalyvaujančių žmonių teisės. "Jie pasirinko į antros pakopos pensijų fondus pervesti 5,5 proc. - sutiko rizikuoti tik tokia pensijų draudimo įmokos dalimi. Kaip galėtume dabar jiems pasakyti, kad keičiame žaidimo taisykles? Tai anksčiau sutartų sąlygų pažeidimas", - aiškino Medaiskis.

Niūrios prognozės

Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2050 metų Europoje vienam vyresniam nei 65 metai gyventojui teks du darbingo amžiaus žmonės - tai dvigubai daugiau nei dabar. Specialistai tvirtina, kad visuomenei senstant valstybę gali išgelbėti tik kaupiamieji pensijų fondai, mat retėjančios dirbančių žmonių gretos nepajėgs išlaikyti gausėjančio pensininkų būrio, juo labiau garantuoti jiems normalių pajamų. Tiesa, neseniai draudimo kompanijos "Aon Consulting" atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos pensijų sistema ne taip jau blogai atrodo ES kontekste - bendrame reitinge Lietuva užima 9-ąją vietą. Tiesa, tokiu neprastu rezultatu galima džiaugtis nebent todėl, kad... išėję į pensiją lietuviai palyginti trumpai gyvena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"