TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

S.Brundza: valdžia skurdina Lietuvos žmones

2012 02 13 6:01

Prirašę dešimtis tonų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės 2010 metų birželio 8 dienos metinio pranešimo.

Čia pacituoti prezidentės žodžiai rado atgarsį Lietuvos žmonių širdyse. Bet kodėl jų negirdi tie, kuriems jie buvo skirti?

Energetinė nepriklausomybė

Metų metais deklaruojame energetinės nepriklausomybės siekį, o iš tikrųjų velkamės uodegoje įgyvendindami ES direktyvas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, užuot siekę būti lyderiais šioje srityje ir iš esmės keitę energijos šaltinių balansą, lygiuodamiesi į skandinavų šalis.

Akivaizdu, kad deklaruojamas energetinės nepriklausomybės siekis labai skiriasi nuo realių veiksmų. Jau vien tai, kad beveik už visus energetinius išteklius (dujos, elektros energija, degalai) mokame bene brangiausiai Europoje, rodo arba žmonių, vadovaujančių šioms sritims, nekompetenciją, arba visai kitų siekių įgyvendinimą, nes reali energetinė nepriklausomybė įmanoma tik tada, kai energijos gamybai maksimaliai panaudojami vietiniai ištekliai, kurių Lietuvoje yra tikrai daug.

Lietuvos žmonėms būtų kur kas naudingiau, jei milijardai, numatomi skirti specialistų nevienareikšmiškai vertinamai atominės elektrinės statybai, būtų panaudoti vietinės energetikos plėtrai, tokiu būdu sudarant realią konkurenciją energetinių išteklių importui, o tai savo ruožtu darytų įtaką importuojamų išteklių kainai.

Pavyzdžiu Lietuvos energetikos ūkiui galėtų būti Švedija, kurioje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 80 proc. šilumos, o importuotų dujų dalis energetikoje sudaro tik 5 procentus. Švedija, taip pat ir Danija, iki 2050 metų numato iš viso atsisakyti iškastinio kuro šilumai gaminti.

Teisingai sako Lietuvos banko valdybos vicepirmininkas Raimondas Kuodis, kad "gamtinės dujos pasaulyje yra prabangos prekė, todėl Lietuvos šilumos ūkis išsiversti galėtų be jų" ("Verslo žinios", 2012 02 06). Akivaizdu, kad mūsų valstybei būtina perorientuoti ūkį (pirmiausia - šilumos) nuo rusiškų dujų į lietuvišką biokurą. Būtų prasminga tai nedelsiant skelbti nacionaliniu prioritetu. Vietinio kuro plėtros skatinimu turėtų rūpintis tiek centrinės valdžios, tiek atskirų miestų savivaldos atsakingi pareigūnai. Dujas, už kurias šiandien bendrovei "Gazprom" mokame brangiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, privalome keisti ekologišku vietiniu biokuru. Vietinio kuro kaina yra daugiau nei perpus pigesnė nei dujų ir sudaro apie 700 Lt/tne. Šiandien iš vietinio kuro pagaminama apie 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, o apie 76 proc. šilumos pagaminama iš Rusijos dujų.

Kadangi biokuro ištekliai Lietuvoje yra tikrai pakankami, šios proporcijos greitu laiku galėtų būti sukeistos vietomis. Specialistų nuomone, pagal biomasės potencialą Lietuva užima antrąją vietą ES, o pagal tinkamumą gaminti biodegalus - pirmąją vietą. Vietinio kuro gamyba sukurtų ne mažiau kaip 10 tūkst., o šilumos ūkio priežiūra - 4-5 tūkst. naujų darbo vietų.

Nekontroliuojamos degalų kainos

Prekyba degalais Lietuvoje vyksta monopolininko, valdančio Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, diktato sąlygomis, todėl į Lietuvos mažmeninį tinklą patenka gerokai brangesni degalai, negu už juos moka mūsų kaimynai latviai ir estai. Bendrovės "Orlen Lietuva" argumentai gana ciniški, bet tam tikra prasme teisingi: ir latviai, ir estai turi kur kas geresnes sąlygas nusipirkti degalų iš kitų tiekėjų, o Lietuvoje to nėra. Kadangi ne mažiau kaip 90 proc. parduodamų degalų pagaminta Mažeikių įmonėje, kainodaros kontrolė seniai turėjo būti perduota Valstybinei kainų ir energetikos komisijai.

Tam tikra kainų kontrolė taip pat būtina ir mažmeninėje prekyboje degalais, juolab kad tam tikras patyrimas jau yra: Sveikatos apsaugos ministerijos pastangos reguliuojant vaistų kainas davė galbūt ne tokių, kokių tikėjomės, bet teigiamų rezultatų.

ES 3-iojo energetikos paketo įgyvendinimas Lietuvos žmonių sąskaita

Vasario pradžia būtų įsimintina tuo, kad įvyko Lietuvos Respublikos ministro pirmininko A.Kubiliaus derybos su koncerno "Gazprom" atstovais. Deja, Lietuvos žmonės, kaip jau yra įprasta, negauna tikslios ir teisingos informacijos, kodėl mes mokame didžiausią kainą už dujas (ir ne tik už dujas, bet ir už degalus bei elektrą). Mosuojant ES 3-iuoju energetikos paketu, jie dar kartą apgaudinėjami.

2009 metų balandžio 22 dieną Europos Parlamento (EP) patvirtinto 3-iojo energetikos paketo tikslas - išplėsti vartotojų teises ir regionų solidarumą dujų krizės atveju. Lietuvos žmonėms buvo pateikta informacija, kad 3-iojo paketo įgyvendinimas įmanomas tik visiškai atskyrus gamybą ir paskirstymą, ir nieko nebuvo kalbama apie siūlomas alternatyvas: "nuosavybės išskyrimo priešininkams komisija siūlo ir galimą alternatyvą - nepriklausomus sistemų operatorius. ES valstybės galėtų neskaldyti vertikaliai integruotų bendrovių, jei perdavimo tinklas būtų atiduotas valdyti į Komisijos patvirtinto nepriklausomo tinklo operatoriaus, spręsiančio energijos pardavimo ir investicijų klausimus, rankas" (citata iš EP 2009 04 29 dokumento "Trečiasis energetikos paketas: liberalizavus elektros ir dujų rinkas laimės vartotojai").

Tas pasiūlymas atsirado, nes atskyrimui priešinosi ne tik Prancūzija ir Vokietija, bet ir Austrija, Bulgarija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovakija, teigiančios, jog atskyrimas būtų antikonstitucinis ir sukeltų neigiamas socialines pasekmes.

Lietuvos tarp besipriešinančiųjų atskyrimui nėra, nors Lietuvai tai - viena iš aktualiausių problemų.

Taip pat nieko nekalbama apie tai, kad "Europos Parlamentas taip pat siūlo, vykdant liberalizaciją, remti nepasiturinčius vartotojus".

Taigi EP pritarė pasirinkimui tarp visiško nuosavybės atsiejimo arba "nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus" - antrinės įmonės - galimybės.

ES Taryboje sutarta, jog direktyvos reikalavimai nebus taikomi Kiprui, Liuksemburgui ir Maltai, taip pat Estijai, Latvijai ir Suomijai, kol jų dujų tiekimo sistemos bus integruotos su kitomis ES šalimis (citata).

Susipažinus su tokia informacija tampa aišku, kad ne "Lietuvos dujų" vadovybė turėjo važiuoti į Maskvą ir derėtis su "Gazprom", kaip teigia Vyriausybės vadovas ir energetikos ministras, o Vyriausybė turėjo dėti visas pastangas Briuselyje, kad iškovotų naudingas sąlygas Lietuvai.

Beatodairiškas siekis įgyvendinti 3-iąjį energetikos paketą pačiu nepriimtiniausiu Lietuvai būdu paaiškina, kodėl mes mokame ir mokėsime už dujas "politinę kainą" - daug brangiau negu Latvija ir Estija.

Nuo 2005 metų, kai gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, dujos pabrango daugiau kaip 4 kartus. Dienraščio "Lietuvos žinios" (2011 07 14) pateiktoje informacijoje sakoma, kad 2011 metais už dujas permokėsime beveik 1 mlrd. litų. Tai rodo, kad ūkiškumo stoką mėginama kompensuoti parodomuoju principingumu, nors tuo metu kraunami turtai bendrovei "Gazprom", o dujų kainų didėjimas kėsinasi į objektyvias daugelio žmonių mokumo galimybes. O gal yra ir svarbesnių priežasčių. Kaip sakė vienas Lietuvos politikos patriarchų: "Kas galėtų paneigti..."

Visus nepriklausmybės metus buvo daug kalbama apie energetinę nepriklausomybę, alternatyvas uždarius Visagino atominę elektrinę, bet ankstesnės Vyriausybės toms alternatyvoms beveik neskyrė dėmesio. Pavyzdžiui, naujasis modernus blokas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose galėjo ir turėjo pradėti veikti tą pačią dieną, kai buvo nutraukta elektros energijos gamyba Visagine. Dujų terminalas taip pat jau seniai turėjo būti pastatytas, ir tai tikrai galėjo būti geras argumentas derantis su "Gazprom" dėl dujų kainų.

Dujų, taip pat elektros ir degalų kainos (o tai yra tarpusavyje susiję) skaudžiai palietė visus Lietuvos žmones, ypač gaunančius mažas pajamas. Be to, būtiniausių prekių ir maisto produktų gamintojams ir tiekėjams atsirado pretekstas neadekvačiai pakelti kainas, o tai dar labiau skurdina gyventojus.

Stasys BRUNDZA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"