TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

S.Kutas: ko negirdi ar nenori girdėti VAE projekto kritikai?

2012 10 09 9:18
S.Kutas/Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Skaitytojų dėmesiui lzinios.lt siūlo buvusio energetikos ministro (1996 - 1999 m.) Sauliaus Kuto komentarą apie Visagino atominės elektrinės projektą.

Stebėdamas vykstančią diskusiją dėl Visagino atominės elektrinės (VAE), dar kartą įsitikinau, kad norint sužinoti tautos nuomonę demokratiniu būdu, referendumu, būtina ir tinkamai parinkti laiką, ir tiksliai suformuluoti klausimą. Manau, kad šį kartą nei vieno, nei kito padaryti nepavyko. Artėjantys Seimo rinkimai ir kova dėl vietų Parlamente kliudo partijoms objektyviai diskutuoti šiuo svarbiu klausimu, o būsimosios atominės elektrinės tema pasitelkiama tik kaip agitacinė priemonė –tiek, kiek ji gali paskatinti rinkėją balsuoti už vieną ar kitą partiją arba politiką. Kita vertus branduolinė energija ir jos vystymas valstybėje yra tikrai svarbi problema, tiesiogiai susijusi su kiekvienu piliečiu, todėl būtų visiškai normalu atsiklausti, ar piliečiai nori gyventi šalyje, kuri naudoja branduolinę energiją elektrai gaminti. Tačiau prašyti gyventojų pritarti ar nepritarti konkrečios bendrovės gaminamo reaktoriaus įrengimui Lietuvoje – tai jau nesusipratimas.

Visos šios aplinkybės sukelia neapibrėžtumą, dėl kurio gyventojams gali būti itin sudėtinga nuspręsti. Tikėtis, kad tokiomis sąlygomis referendumo rezultatas bus reprezentatyvus, taip pat labai sunku. Gana daug sumaišties kelia ir diskusijose apie VAE statybą neretai nuskambantys projekto nesėkme suinteresuotų asmenų ar jų tarpininkų komentarai. Būdamas įsitikinęs, kad tik diskusijose gimsta tiesa, turiu pabrėžti, kad tai įmanoma tada, kai pateikiami teisingi argumentai ir diskutuojama sąžiningai. Deja, nemaža dalis viešai skelbiamos informacijos yra klaidinanti. Visuomenei pateikiami iškreipti faktai ir abejotinos išvados dėl VAE projekto patrauklumo ir naudingumo. Todėl dar kartą pasigilinkime į svarbiausius argumentus, susijusius su būsimosios atominės elektrinėms statybomis ir veikla.

1. Elektrinės galia

Kalbėdami apie Visagino atominės elektrinės galią ir energijos kainą, projekto kritikai pateikia prielaidą, jog naujoji elektrinė veiks išnaudodama tik 80 proc. galios, kas neva esąs labai optimistinis vertinimas. Tačiau taip teigiantys asmenys remiasi pasenusiais duomenimis. Planuojamas VAE išnaudojimo koeficientas sieks 90 proc. Svarbu pažymėti, kad naujosios elektrinės ABWR tipo reaktorius buvo kuriamas ir tobulinamas bendraujant JAV, Japonijos, Vokietijos ir Švedijos specialistams. Jame taikomos geriausios tokio tipo reaktorių pirmtakų BWR5 ir 6 reaktorių savybės. JAV ir Vokietijoje eksploatuojamų tokių reaktorių galios išnaudojimo koeficientas viršija 90 proc. Tad sunkiai tikėtina, kad naujausio ir pažangesnio ABWR reaktoriaus galios išnaudojimo koeficientas būtų mažesnis.

Numatyta, kad ABWR reaktoriaus kuro perkrovimas vyks kartą per pusantrų metų. Šis procesas, o kartu ir planinis reaktoriaus remontas truks 20 - 24 paras. Vadinasi, VAE per metus pagamins gerokai daugiau elektros energijos nei tvirtina skeptikai. Perduodamą į tinklus galią ‒ 1350 MW - padauginę iš 8760 valandų per metus ir iš palyginti konservatyvaus 90 proc. galios išnaudojimo koeficiento, gausime apie 10,643 TWh per metus pagaminamos elektros energijos.

2. Sąnaudos ir elektros energijos kaina, investicijos ir jų atsipirkimas

Penktadalis šiuo metu pasaulyje veikiančių branduolinių reaktorių yra BWR tipo. Todėl gerai žinoma, kiek kainuoja jų eksploatavimas, įskaitant atlyginimus darbuotojams, mokesčius, remontą bei kurą. Įvertintos ir įmokos į elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Taigi visos eksploatacinės sąnaudos tesiekia 7 centus už kilovatvalandę. Iš jų kuro kaina sudaro 1,7 ct/kWh. Nėra jokių prielaidų, kurios leistų tikėtis branduolinio kuro kainos augimo artimiausią dešimtmetį. Priešingai ‒ urano žaliava 2008 m. atpigo maždaug 40 proc. ir jos kaina tokiame lygyje išlieka iki šiol. Bet net ir tokiu atveju, jei urano žaliava pabrangtų dvigubai, galutinė gaminamos elektros energijos kaina padidėtų tik 10 proc. VAE atveju tai sudarytų papildomą 1 ct/kWh. Tai, kad išlaidos kurui sudaro nežymią savikainos dalį, yra didžiulis AE pranašumas prieš organinio kuro elektrines.

Rengiant VAE verslo planą, buvo prognozuojama, kad vidutinė elektros kaina rinkoje 2020 m. sieks bet 18 ct/kWh. Tai patvirtina „NERA Economic Consulting“ ir kitų analitikų prognozės. Atsimenant, kad naujosios elektrinės eksploatacinės sąnaudos bus 7 ct/kWh, mažiausiai 11 ct/kWh lieka kapitalo sąnaudoms finansuoti: paskolai grąžinti, palūkanoms mokėti, investicijų grąžai užtikrinti. Tokiu būdu per metus susidarytų 1,17 mlrd. litų. Taigi pasiskolintos lėšos būtų sugrąžintos per 11,5 metų. Būtina priminti, kad VAE pagaminta elektros energija bus parduodama elektros rinkoje už tokią kainą, kokia tuo metu bus rinkoje. Taigi jokios fiksuotos pelno ir investicijų grąžos nebus ‒ tiesiog, augant rinkos kainai, didėtų ir kapitalo grąža. Priešingai, elektrai rinkoje pingant, mažėtų akcininkų gaunama investicijų grąža. Tokiu atveju ilgėtų projekto atsiperkamumo terminas.

Tačiau daugeliui rūpi atsakymas į tiesmuką klausimą: kiek gyventojams kainuos VAE pagaminta elektros energija? Mano įsitikinimu, toks klausimas yra šiek tiek nekorektiškas. Kas šiandien galėtų atsakyti, kiek 2020 m. kainuos tona naftos ar 1000 kubinių metrų gamtinių dujų? Atsakymas ir sprendimo raktas glūdi palyginamuosiuose analitiniuose skaičiavimuose.

Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Energetikos agentūra (AEN) ir Branduolinės energijos agentūra (NEA) kartu su Pasaulio branduoline asociacija (WNA) paskelbė ataskaitą „Anglies kainos. Energetikos rinkos ir branduolinės energijos konkurencingumas“. Ši ataskaita  patvirtina branduolinės energijos konkurencingumą lyginant su kitais elektros energijos gamybos būdais. Taikant šioje ataskaitoje naudojamą metodologiją buvo atlikti skaičiavimai ir Lietuvos sąlygomis. Jie parodė, kad elektros gamybos kaina būtų tokia: atominėje elektrinėje 12,5‒20 ct/kWh; dujų - 20‒30 ct/kWh; vėjo - 21,5‒40 ct/kWh. Galutiniai, vis tikslesni skaičiavimai atsiras VAE projekte ir kituose susitarimų dokumentuose.

3. Energetinis saugumas

Girdėti abejonių, ar naujoji elektrinė leis sumažinti Lietuvos energetikos priklausomybę nuo energijos importo iš vienintelio išteklių tiekėjo. Esą visą branduolinį kurą šiaip ar taip reikės pirkti iš Rusijos. Tačiau būtina pažymėti, kad urano žaliavą tiekia 15 pasaulio valstybių. Didžiausi tiekėjai yra Australija, Kazachstanas ir Kanada. Rusija disponuoja tik 9 proc. žinomų urano atsargų. Kita vertus, ES šalims narėms draudžiama pirkti iš Rusijos sodrintą uraną, jeigu jis naudojamas ne Rusijoje pagamintiems reaktoriams. Rusija neturi BWR reaktorių ir negamina kuro, kuris tiktų tokioms elektrinėms, kokia veiks Visagine.

Lietuva kasmet išleidžia 1,7 mlrd. Lt dujoms, reikalingoms elektrai gaminti. Todėl branduolinė elektrinė leistų sumažinti šias išlaidas ir tuo pačiu priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo. Kita vertus, dar labiau ją mažinti padėtų kiti strategiškai svarbūs projektai, pvz., suskystintų gamtinių dujų terminalas. Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, prisijungiant prie kontinentinės Europos tinklų leis diversifikuoti elektros energijos šaltinius ir užtikrins būtinus rezervus. Norint prijungti šiandieninę labai deficitinę Lietuvos energetikos sistemą prie Europos tinklų iškiltų daug techninių ir organizacinių problemų. Toliau stiprinti energetinį saugumą padėtų ir racionali biokuro kogeneracinių, vėjo ir saulės elektrinių plėtra. Energetikos sistema, turinti galingą elektros energijos gamybos sektorių, galėtų padidinti paramą atsinaujinantiems energijos šaltiniams finansuoti. Neteko girdėti VAE šalininkų pasisakymų, kad atominė elektrinė užkirstų kelią alternatyvios energetikos plėtrai.

4. Darbo vietos

Skaičiuojama, kad statant VAE bus tiesiogiai sukurta apie 6000 darbo vietų. Statybose reikės tiek kvalifikuotų specialistų, tiek ir žemesnės kvalifikacijos darbininkų. Taigi projektas gali paskatinti ir vienus, ir kitus, dabar užsienyje dirbančius Lietuvos piliečius, sugrįžti. Statybos metu daugiau darbo atsiras ir aptarnaujančiam verslui ‒ apgyvendinimo, maitinimo, turizmo paslaugų įmonėms.

Veikiančią elektrinę eksploatuojančioje bendrovėje dirbs apie 500‒600 žmonių, dauguma jų bus iš Lietuvos. Reikės įvairių sričių specialistų ‒ elektrikų, mechanikų, informacinių technologijų, automatikos ir kitų. Visi jie rengiami Lietuvos aukštosiose ir profesinio rengimo mokyklose. Darbui atominėje elektrinėje būtinos specifinės žinios bus suteikiamos VAE mokymo centre. Žinoma, dalis specialistų čia dirbti ateis ne iš mokyklos suolo, bet giminingų organizacijų - Ignalinos AE, kitų elektrinių, jau turėdami specifinių įgūdžių.

Kas pusantrų metų,  elektrinėje vykdant kuro keitimo ir planinio remonto darbus, papildomai reikės maždaug 2000 darbuotojų 1‒2 mėn. laikotarpiui. Elektrinei tik pradėjus veikti, neišvengiamai teks kviestis užsienio specialistus, turinčius darbo tokiuose objektuose patirties. Tačiau ilgainiui, Lietuvos įmonėms ir darbuotojams įgyjant daugiau kompetencijos, mūsų šalies bendrovės galės atlikti didžiausią dalį VAE aptarnavimo darbų, dalyvauti ir kitose valstybėse esančių tokių elektrinių remonto darbuose.

5. Branduolinė sauga

Tai dar vienas dažnai pasitelkiamas „baubas“ visuomenei gąsdinti. Tačiau būtina pabrėžti, kad užtikrinti branduolinę saugą atominėje elektrinėje yra svarbiausias ją eksploatuojančios organizacijos uždavinys. Branduolinės saugos lygis jokiu būdu negali tapti konkurencijos veiksniu. Kad ir kokie būtų elektrinės įrengimo ar eksploatavimo kaštai, sauga yra pagrindinis prioritetas.

Pažvelkime į istoriją ir faktus. Žmonija branduolio energiją elektrai gaminti pasitelkia jau daugiau kaip pusę amžiaus. Pasaulyje veikia beveik 500 energetinių reaktorių, kurių bendra darbo trukmė šiuo metu siektų 14,5 tūkstančio metų. Per ši laiką įvyko 3 avarijos kurių metu buvo pažeisti 6 branduoliniai reaktoriai. Tai 1979 m. įvykusi penktojo lygio avarija Trijų mylių salos AE (JAV), 1986 m. septintojo lygio avarija Černobylio AE ir tokio paties lygio avarija Fukušimos AE, Japonijoje, 2011 m. Pastarąjį incidentą lėmė galingas žemės drebėjimas ir cunamis, dėl kurio sutriko išorinis elektros energijos tiekimas ir rezervinių generatorių darbas. Įvykus žemės drebėjimui, 3 veikiančius reaktorius automatika saugiai sustabdė. Tolimesnę avarijos eigą lėmė cunamis. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad visų avarijų atvejais, personalo veiksmai turėjo neigiamos įtakos avarijų eigai ir jų padariniams.

Beje, šiuolaikiniai ABWR reaktoriai patobulinti taip, kad net kilus avarijai ir visiškai nutrūkus išoriniam elektros energijos tiekimui, sustabdyti reaktoriai aušintųsi patys pasyviuoju būdu. Tačiau grįžkime prie statistikos ir įvertinkime skaičius. Avarijose pažeistų reaktorių skaičių (6) padalinę iš veikiančių reaktorių skaičiaus (500) ir bendros reaktorių veikimo trukmės (14500 metų) gauname dabartinę branduolinių reaktorių saugą atspindintį tikimybinį rodiklį 8.10(-7). Pagal tarptautinius standartus šis rodiklis neturėtų viršyti 1.10(-5), tai reiškia ne daugiau kaip vieną įvykį per 100 tūkstančių metų.

Čia būtina pastebėti, kad visos avarijos įvyko elektrinėse su pačiais seniausiais, antrosios kartos reaktoriais. Todėl nebūtų teisinga vertinti visų pasaulio reaktorių patikimumą bendrai. Juk reaktoriai nėra lygiaverčiai, juose naudojamos technologijos skiriasi, o patys pažangiausi reaktoriai yra gerokai pranašesni nei prieš 40 metų įrengti senesniosios kartos reaktoriai. Mes juk nevertiname lėktuvų patikimumo apibendrindami visą aviacijos istoriją ir įtraukdami pirmųjų į orą pakilusių aparatų saugumo statistiką. Tiek aviacijoje, tiek branduolinėje energetikoje iš praeities klaidų mokomasi, o svarbiausi pokyčiai vyksta būtent saugos srityje.

Branduolinės elektrinės su ABWR reaktoriais aktyviosios zonos pažeidimo tikimybė yra 1.10(-7), o didelio radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką tikimybė tėra 1.10(-8). Reaktorius suprojektuotas taip, kad net ir įvykus mažai tikėtinam aktyviosios zonos pažeidimui nereikėtų imtis specialių veiksmų apsaugoti gyventojus, esančius už elektrinės sanitarinės zonos, t,y. 800 metrų aplink elektrinę, ribų. Branduolinių elektrinių saugai, ją užtikrinančioms sistemoms, konstrukcijoms ir komponentams keliami ypatingi patikimumo bei kokybės reikalavimai. Jie yra žymiai griežtesni nei bet kurioje šiluminėje elektrinėje. Atominėse elektrinėse taikomas „apsaugos gilyn“ principas: sukuriama kelių pakopų saugos sistema, kuri veikia taip, kad vieno lygmens priemonėms liovusis funkcionuoti, elektrinės saugą užtikrintų kito lygmens priemonės. AE saugos sistemos ir komponentai yra dubliuojami tris ir daugiau kartų. Siekiant maksimalios saugos naudojamos nevienodų veikimo principų sistemos ir komponentai. Taigi nustojus veikti vienam saugos sistemos elementui, dėl tos pačios priežasties nesuges kitas.

Atominių elektrinių saugą nuolat tobulinti padeda keitimasis informacija. Elektrinių personalas visada informuojamas apie kitose elektrinėse kilusias problemas. Tam sukurtos pasaulinės organizacijos TATENA, WANO ir kitos. Kiekvieną atominę elektrinę eksploatuojanti organizacija privalo informuoti apie iškilusias problemas, įvykusius sutrikimus, o kitos elektrinės ‒ imtis prevencinių priemonių, kad toks įvykis nepasikartotų. Atominių elektrinių saugos kultūrą kiekvienoje valstybėje griežtai kontroliuoja tiek tarptautinės, tiek nacionalinės priežiūros institucijos.

Sukaupusi pakankamą branduolinės energijos naudojimo patirtį ir pasimokiusi iš skaudžių praeities klaidų, žmonija sėkmingai pasitelkia pažangiausias technologijas ir naujausius mokslo pasiekimus. Galima tvirtinti, kad branduolinė energetika yra gana saugus, efektyvus, patikimas ir vienas ekologiškiausių būdų apsirūpinti elektros energija. Taigi abejoti, ar mes sugebėsime pastatyti ir vėliau eksploatuoti atominę elektrinę, reiškia abejoti mūsų tautos ir valstybės galimybėmis.

Saulius Kutas

Branduolinės energetikos ekspertas, buvęs Energetikos ministras, buvęs Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"