TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalčiausia šimtmečio žiema grasina pasėliams

2013 12 05 6:00
Pasėlius nuo iššalimo geriausiai apsaugo gausus sniegas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dvejus metus Lietuvoje buvo rami žiema, pasėliai beveik nenukentėjo, o pagal ilgametes prognozes, žiema pridaro žalos kas trejus metus. Tad šiemet vengdami rizikos savo pasėlius apdraudė 30 proc. daugiau ūkininkų nei pernai.

„Vokiečiai ir anglai laukia šalčiausios žiemos per šimtmetį. Temperatūra esą gali nukristi iki 30 laipsnių šalčio ir žemiau“, - perspėja pasėlius draudžiančios vokiečių kapitalo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialo "VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas.

Draudė smulkieji ūkininkai

Iki lapkričio 15 dienos žieminius pasėlius apsidraudė 261 ūkininkas, o apdraustų pasėlių plotas siekia 66,6 tūkst. hektarų. Pernai šiuo metu 51 tūkst. hektarų buvo apsidraudę 200 ūkininkų. „Draustis skatina nevienareikšmės orų prognozės ir patirtis. Dvejus metus ūkininkai nuostolių žiemą beveik nepatyrė. Dabar dauguma mano, kad gamtos nelaimių tikimybė padidėjusi“, - pasakojo A.Navickas.

„VH Lietuva“ vadovas teigė, kad šiemet pasėlius draudė daugiau smulkiųjų ūkininkų. O bendra draudimo suma išaugo nuo 100 mln. litų pernai iki 159 mln. litų šiemet. „Dvi savaites po lapkričio 15 dienos važinėjome po laukus, žiūrėjome, kaip pasėliai atrodo. Maždaug 5 proc. laukų išbrokavome: augalai arba nebuvo pasiruošę žiemai, nepakankamai išsivystę, arba sirgo. Pastebime, kad daugėja rapso šaknies gumbo ligos atvejų“, - pasakojo A.Navickas.

Šiemet iki 10 proc. sumažėjo draudimo tarifas. Vidutinė draudimo įmoka šiuo metu siekia 140 litų už hektarą. Lietuvoje žemdirbiai gali draustis nuo keturių rizikų – iššalimo, krušos, liūties ir audros. „Tai bendras draudimo paketas, kurį galima įsigyti. Tiesa, vienas ūkininkas dar apsidraudė ir nuo sausros“, - teigė „VH Lietuva“ vadovas.

Pasak A.Navicko, draudimo įmokų dydis iš dalies priklauso nuo draudžiamos sumos ir rajono, kuriame draudžiami pasėliai. Pigiausia draustis Kėdainių rajone, brangiausia - Klaipėdos ar Šalčininkų rajonuose. Kiekviename rajone didesnė ar mažesnė įmoka skaičiuojama atsižvelgiant į duomenis apie oro sąlygas per paskutinius 30 metų. 20 proc. įmokos žemdirbiai turi sumokėti per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo, likusią dalį – sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.

Niūrios prognozės

Praėjusią žiemą „VH Lietuva“ sulaukė nemažai pranešimų apie gamtos padarytą žalą pasėliams. „Visi ūkininkai gal ir daug patyrė nuostolių, bet tie pasėliai, kuriuos mes apdraudėme, nedaug iššalo, išmokėjome tik apie 2 mln. litų išmokų. Palyginti, kiek draudimo išmokų išmoka kitos draudimo bendrovės, du milijonai litų yra nemažai. Bet mums tai nėra daug, nes buvo metų, kai vien tik už iššalimą sumokėjome 54 mln. litų kompensacijų“, - sakė A.Navickas.

Lenkijoje praėjusi žiema taip pat ūkininkų neskriaudė, tad pasėlius draudžiančios bendrovės nuostolingumas siekė tik 40 procentų. Tai nėra daug, jeigu prisiminsime, kad 2010 metais „VH Lietuva“ nuostolingumas siekė beveik 300 procentų.

Išgirdęs klausimą, kokia bus ši žiema, A.Navickas tik atsiduso. „To niekas negali pasakyti. Pagrindinė problema yra ne pati žiema – šalta ar šilta, o kiek yra sniego. Gali būti normali šalta žiema ir staiga per tris keturias dienas gali sniegas nutirpti. Nebus sniego, atslinks šaltis - ir viskas. Taip atsitiko prieš trejus metus. Šito niekas negali prognozuoti. Gali tik pasakyti, kokia bus vidutinė temperatūra. Anglai ir vokiečiai ruošiasi šalčiausiai žiemai per šimtmetį. Jie ir malkų, ir granulių perka gerokai daugiau, nes ruošiasi šalčiui. Manau, kad temperatūra žiemą gali nukristi ir žemiau 30 laipsnių. Bet ir toks šaltis pasėliams nepavojingas, jeigu yra sniego. O jeigu sniego nėra, užtenka ir 10 laipsnių, kad pasėliai iššaltų“, - kalbėjo A.Navickas.

Šešerius metus vienintelio Lietuvoje pasėlius draudžiančio "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialo "VH Lietuva" vadovas teigia pastebintis trejų metų ciklą. „Pirmieji dveji mūsų veiklos metai buvo be žalos, treti ir ketvirti - itin žalingi, mūsų nuostolingumas viršijo 200 procentų. Penkti ir šešti veiklos metai vėl buvo ramūs. Tad pagal mūsų pastebimą ciklą, šie ir ateinantys metai turėtų būti didelių draudimo išmokų metai“, - prognozavo draudikas.

Šiemet ne tik sumažėjo bendras draudimo tarifas, bet ir atsirado galimybė pavasarį javų bei rapsų pasėlius drausti vien nuo krušos ir taip gerokai sumažinti draudimo įmoką.

A.Navickas mano, kad į 2010 metų lygį, kai Lietuvoje rudenį 800 ūkininkų buvo apdraudę 270 tūkst. ha pasėlių, jo vadovaujama bendrovė sugrįš per trejus ketverius metus. „Ūkininkai labiausiai bijo pasėlių iššalimo rizikos. Dabar ši draudimo rūšis yra brangesnė. Tačiau naujuoju Europos Sąjungos paramos laikotarpiu nuo 2014 metų stichinės sausros ir iššalimo draudimui kompensuoti bus naudojamos ne valstybės, o ES lėšos. Tuomet turėtų pasikeisti pats draudimo paketas, kompensuojamoji dalis padidėtų iki 65 proc., o draudimo įmokos gerokai sumažėtų. Tada žemdirbių interesas drausti pasėlius gerokai išaugtų“, - prognozavo A.Navickas.

Labiausiai ūkininkus nuo draudimo, pasak A.Navicko, atbaido didelė jo kaina. O žemės ūkio bendrovės pasėlių nedraudžia, nes joms draudimo įmokų nekompensuoja valstybė. „Šiuo metu valstybės paramą gali gauti tik smulkiosios ir vidutinės įmonės. Kai draudimo kompensacijos bus teikiamos ES lėšomis, ją galės gauti ir stambios žemės ūkio bendrovės, o jos valdo apie 80-90 tūkst. hektarų pasėlių“, - sakė A.Navickas. Šiemet per visus metus „VH Lietuva“ planuoja apdrausti apie 200 tūkst. hektarų pasėlių.

SKAIČIAI

2010 metų rudenį 800 ūkininkų buvo apdraudę 270 tūkst. ha pasėlių. 2011 metų rudenį būsimą derlių apsidraudė tik 200 jų, apdraustų pasėlių plotas sumažėjo dešimt kartų - iki 27 tūkst. hektarų. 2012 metais 51 tūkst. hektarų pasėlių apdraudė apie 200 ūkininkų.

Lietuvoje iš viso draudžiama apie 10 proc. deklaruojamų pasėlių. Vokietijoje nuo gamtos nelaimių draudžiama 70 proc. pasėlių. Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos ūkininkų draudžia pasėlius nuo iššalimo, krušos, liūties ir audros. Daugiausia draudžia javus (40 proc.) ir rapsus (60 proc.).

Šaltinis: LŽ

FAKTAI

"VH Lietuva" užpernai sugriežtino draudimo sąlygas dėl dvejus metus iš eilės šalies žemės ūkį niokojusios stichijos. 2009 m. bendrovės nuostoliai siekė apie 280 tūkst. litų, 2010 m. - 15 mln. litų, 2011 m. - 65 mln. litų, 2012 m. - 2 mln. litų.

2008 m. „VH Lietuva“ nuostolingumas siekė 2,34 proc., 2009 m. – 8,23 proc., 2010 m. – 284 proc., 2011 m. – 203 proc. , 2012 m. – 27 procentus.

Bendrovė užima 65 proc. Vokietijos ir 100 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos.

Šaltinis: VH Lietuva

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"