TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šaliai reikia ir auksinių galvų, ir auksinių rankų

2008 03 12 0:00
A.Piliponis: "Gimnazija, profesinė mokykla, kolegija, universitetas gali būti bendra sistema, siekianti šaliai paruošti intelektualinį profesinį potencialą."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniaus technikos kolegijos direktorius Algimantas Piliponis sako, kad mokslo, gamybos ir studijų integracija - tiesiausias kelias į modernias gamybos technologijas.

- Darbo rinkoje nuolat akcentuojama, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Kokių specialistų šiandien reikia Lietuvai? Ar aukštosios mokyklos rengia tuos, kurių tikrai reikia?

- Egzistuoja du skausmingi dalykai, turintys įtakos ir darbo rinkai, - demografija ir migracija. Dėl vis prastėjančių demografinių rodiklių, į įvairaus lygmens mokyklas ateina vis mažiau jaunimo, t.y. ir būsimų specialistų. Išvykstantys iš šalies piliečiai galėtų joje pasilikti, mokytis ir sėkmingai integruotis į darbo rinką, tačiau taip nėra, o į mūsų šalį atvykstantys užsieniečiai ne visada yra reikiamos kvalifikacijos. Iš čia ir kyla kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Siekiant, kad Lietuvos ūkio subjektai būtų konkurentabilūs, nuolat pasaulėjančioje visuomenėje reikia vystyti gamybą ir tobulinti technologinius procesus. Labiausiai trūksta inžinerinių profesijų, gamybos ir perdirbimo srities specialistų. Aukštosios mokyklos tokius specialistus rengia, taip pat didėja ir jų poreikis, tačiau pasiūla nėra pakankama. Todėl būtų logiška neriboti studentų priėmimo į inžinerinių studijų programas ne tik universitetuose, bet ir kolegijose.

Kokių specialybių reikia Lietuvai, mokslo institucijos sprendžia empiriškai numatydamos, tačiau viskas labai greitai keičiasi. Todėl verslo asociacijos turi irgi tai numatyti bei bendradarbiaudamos su mokslo institucijomis šiek tiek reguliuoti reikiamų specialistų parengimą. Žinoma, besirenkantieji specialybę taip pat turi galvoti apie ateitį. Matome, kad anksčiau studentai aktyviau rinkosi lengvesnes specialybes, o šiuo metu atsiranda vis daugiau norinčiųjų studijuoti inžineriją.

Išryškėja poreikiai

- Vienas iš Jūsų vadovaujamos kolegijos tikslų - rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, orientuojantis į darbo rinkos poreikius - ir Lietuvos vystymosi strategiją. Kaip sekasi šį tikslą įgyvendinti?

- Darbo rinkos poreikiai išryškėja bendradarbiaujant su šalies verslo visuomene. Turime per 110 bendradarbiavimo partnerių: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, Nacionalinė elektrotechnikos asociacija ir kt.

Bendraujant aiškėja, kokių specialistų Lietuvai šiandien reikia, kaip gerinti kolegijos kokybės sistemos veiksmingumą, kiekybinius ir kokybinius veiklos rodiklius. Todėl visa tai turi įtakos atnaujinant studijų programas, gerinant praktinį specialistų parengimą, keliant dėstytojų kvalifikaciją.

Aktyviai bendradarbiaujame su "Toyota Baltic AS", koncernu "Achemos grupė", UAB "Volvo Lietuva", UAB "Arginta", AB "Vilniaus kranai", Rytų skirstomieji tinklai, AB "Lietuvos paštas". Esame pasirašę ir tarptautines bendradarbiavimo sutartis su Estija, Lenkija, Vokietija, Belgija. Stažuotės, mainai, bendri projektai leidžia pajusti Europos Sąjungos pulsą. Ryškėja, kad gimnazija, profesinė mokykla, kolegija, universitetas gali būti bendra sistema, siekianti parenti šaliai intelektualinį profesinį potencialą. Iš užsienio partnerių galime daug ko pasimokyti.

Įspūdis toks, kad profesinės mokyklos rengia specialistus, sportiniais terminais tariant, auksinėmis rankomis ir bronzine galva, kolegijos - sidabrinėmis rankomis ir sidabrinėmis galvomis, o universitetai - auksine galva ir bronzinėmis rankomis. Jeigu besimokantis jaunuolis pereis visas šias tris institucijas, jis turės ir auksinę galvą, ir auksines rankas.

Tokia turėtų būti specialistų rengimo sistema, ir ji yra įmanoma. Panašų modelį įgyvendiname pagal sutartį su "Achemos grupe", kai Jonavoje atidarėme kolegijos padalinį. Matome, kad į ten esančią profesinę mokyklą stoja jaunuoliai, siekiantys įvairesnių profesijų ir norintys toliau tęsti mokslus Vilniaus technikos kolegijos padalinyje Jonavoje. Norintieji mokytis pamatė, kad yra tęstinumas - niekur neišvykstant iš gimtosios vietos galima įgyti paklausią specialybę, taip atsirado motyvacija siekti mokslo.

Reikia pasidalyti atsakomybę

- Nors verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas - vienas iš Europos Sąjungos prioritetų, tačiau vis dar ryškus šių sričių nesusikalbėjimas. Vilniaus technikos kolegijos socialinių partnerių sąraše yra itin daug verslo organizacijų. Kaip vyksta šis bendradarbiavimas ir kokios problemos juo sprendžiamos?

- Kadangi iš valstybės gaunamos lėšos mokymo įrangai atnaujinti yra tik simbolinės, matome, kad tarp mokslo ir verslo reikia pasidalyti atsakomybę. Dėl to išplėtėme savo socialinių partnerių sąrašą ir siekiame, kad verslo atstovai būtų atsakingi už studentų praktiką, laboratorinius darbus.

Jeigu studentui patinka, o įmonei, kurioje jis atlikinėjo praktiką, tinka - skatiname realių baigiamųjų darbų įgyvendinimą. Tai labai įdomu ir svarbu ne tik įmonei ar pačiam studentui, bet ir dėstytojui, kuris privalo stažuotis bei įgyti naujos patirties, kelti savo kvalifikaciją. Į archyvus padėti baigiamieji darbai niekam nėra įdomūs.

Šiemet koncernas "Achemos grupė" įsteigtame Jonavos kolegijos padalinyje įkurs interaktyvią laboratoriją, kuri padės siekti priėjimo prie distancinio mokymo ir galbūt iš ten jų vadovaujantys specialistai skaitys mums paskaitas, o mes savo auditorijoje žiūrėsime ir klausysime. Tai yra išeitis. Pasidalyti atsakomybę yra labai svarbu.

Populiarios ir perspektyvios

- Tyrimai rodo, kad darbo rinkai labiausiai reikia technologijų mokslų srities specialistų. Kokių naujų specialybių dar žadate pasiūlyti?

- Rengiame naujas studijų programas, ir studentams siūlysime tokią specialybę kaip automobilių elektronika, nes šiuolaikinis automobilis - ne tik mechanika, bet ir kompiuterizuotos sistemos. Todėl reikia išmanyti ne vien tai, kaip automobilio ratą subalansuoti, bet ir specialių žinių tvarkant automobilio elektroniką. Taip pat siūlysime vežimo transporto kelių technologijų specialybę.

Planuojame ir tokias specialybes kaip elektromedicininių įrengimų bei lazerinių technologijų valdymas. Manome, šių sričių specialistų reikia Lietuvai, ir jos bus ne tik populiarios, bet ir perspektyvios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"