TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalies ekonomika klumpa

2008 12 17 0:00
G.Nausėda įsitikinęs, kad po šios krizės Lietuvai bus sudėtingiau atsitiesti nei prieš dešimtmetį.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos ekonomika nuo tada, kai buvo atkurta nepriklausomybė, krenta jau antrą kartą. SEB banko ekspertai sako, kad šįsyk ūkio nuopuolis bus skaudesnis ir truks ilgiau nei 1999-aisiais, nors ūkio pažanga - akivaizdi, o Vyriausybės pastangos išvengti krizės -aktyvesnės.

Naujausioje SEB banko paskelbtoje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje pažymima, jog pagrįstai nerimaujama, kad naujosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtas krizės įveikimo planas gali dar labiau komplikuoti smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį bei lemti naujų bedarbių antplūdį į darbo biržą. Analitikai pripažįsta, jog pradėjus įgyvendinti krizės įveikimo planą papildoma našta užgrius verslą, socialinių išmokų gavėjus ir pensininkus bei samdomus darbuotojus.

Aplink - vien rizika.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, 2009-2010 metais Lietuvos ekonominė būklė bus tokia sudėtinga, kokia dar nebuvo nuo pat 1993-iųjų. Prognozuojama, kad ir kitąmet, ir 2010-aisiais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks po 2 proc., šalis neišvengs ekonomikos recesijos.

"Pastaruoju metu Lietuvos eksportui užsiveria rinkos tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Euro zonos ekonomika jau įžengė į recesijos etapą, o keletą metų iš eilės klestėjęs Rusijos ūkis tampa viso regiono rizika nr. 1. Stringa įmonių tarpusavio atsiskaitymai vidaus rinkoje, o tai blogina bendrovių finansinius rodiklius ir didina apyvartinių lėšų poreikį. Valdžios planai likviduoti beveik visas PVM lengvatas ir 1 proc. punktu padidinti šio mokesčio tarifą bus dar vienas smūgis mokiai paklausai ir įmonių pardavimui šalies viduje", - teigiama apžvalgoje.

Minusai ima viršų

"Krizės įveikimo planas nėra vienalytis, jis turi tris blokus - tai mokesčių reforma, viešųjų išlaidų karpymas ir verslo skatinimas bei rezervo formavimas. Ką reiškia žadama mokesčių reforma verslui? Akivaizdūs trys dideli minusai - sunkėja PVM ir akcizų našta, didėja pelno, dividendų mokesčio tarifai ir automobilių parko apmokestinimas. Tuo metu pliusų tėra vienas - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas mažėja nuo 24 proc. iki 21 proc., keičiasi ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD)", - vardija pliusus ir minusus G.Nausėda. Pasak jo, socialinių išmokų gavėjai ir pensininkai mokesčių reformos įgyvendinimo laikotarpiu pajus vien minusus - jiems irgi didėja PVM bei akcizų našta, naikinamas indeksavimo įstatymas.

"Samdomų darbuotojų laukia du minusai, nes jie taip pat perka ir patirs PVM bei akcizų naštą. Be to, didėja autorinius honorarus gaunančių asmenų apmokestinimas. Yra tik vienas pliusas - GPM tarifas mažėja nuo 24 proc. iki 21 proc., keičiasi NPD tvarka", - sako jis.

G.Nausėda pabrėžė, kad GPM tarifo mažinimas dar labiau pristabdys nominalaus darbo užmokesčio kilimą. "Dėl to krizės įveikimo planas susidurs su šalutine rizika surenkant biudžeto pajamas, nes kai kurios įmonės vis dėlto gali imtis atlyginimų mokėjimo vokeliuose praktikos. Jos arba neturės galimybių slėpti mokesčius, arba tai daryti bus pernelyg rizikinga", - aiškina analitikas.

Pasak jo, daugiau skriauda, o ne paskatinimas bus ir viešųjų išlaidų mažinimo programos įgyvendinimas. "Verslui tai reikš sumažėjusią viešojo sektoriaus prekių ir paslaugų paklausą, tačiau išlaidų karpymas apsaugo verslą nuo dar radikalesnio mokesčių didinimo. Socialinių išmokų gavėjams ir pensininkams dabartinėmis viešųjų išlaidų karpymo sąlygomis bus sunku tikėtis adekvačios kompensacijos už indeksavimo įstatymo panaikinimą. Samdomi darbuotojai taip pat pajus vien minusus: mažėja valstybės sektoriaus tarnautojų pajamos, lėčiau didinami atlyginimai pedagogams, o valstybės sektoriaus darbo užmokesčio pokyčiai gali suveikti kaip signalas ir privatiems darbdaviams riboti algas", - teigia SEB banko prezidento patarėjas.

Tiesa, pagal krizės įveikimo planą įgyvendinant verslo skatinimą ir rezervo formavimą verslas, pasak G.Nausėdos, gauna du pliusiukus: bus spartinamas ES paramos verslui panaudojimas ir mokestiniai kreditai, pelno mokesčio lengvatos, o samdomų darbuotojų laukia vienas minusas - socialinio draudimo įmokos dalis, pervedama į privačius pensijų

fondus, mažinama nuo 5,5 proc. iki 3 procentų. "Nevisiškai aišku, kodėl imamasi šios priemonės, kuri visiškai pakirs pasitikėjimą pensijų reforma. Tuo metu labai nenoriai šnekama apie tokį lėšų šaltinį kaip "Sodros" pastatų pardavimą naudojant atgalinės nuomos metodą. Daugelis finansinių institucijų, norėdamos pagerinti savo finansinius srautus, tai jau padarė", - pažymi ekspertas.

Didžiausia naštos dalis - verslui

Banko analitikai apskaičiavo, jog bendra mokesčių reformos neigiama įtaka anksčiau aptartoms svarbiausioms trims ūkio subjektų grupėms sieks 1,8 mlrd. litų. "Remiamės prielaida, kad verslas didėjančią PVM naštą dviem trečdaliais užkrauna ant galutinio vartotojo pečių ir vienu trečdaliu - ant savo. Visą naštą permesti galutiniam vartotojui bus neįmanoma, nes mažės perkamoji galia. Remiamės prielaida, kad mažėjant GPM darbdavys pajus trečdalį naudos sau, o likusią dalį atiduos darbuotojui. Vadovaujantis tokiomis prielaidomis, galima daryti išvadą, jog verslas prisiima didžiąją dalį krizės įveikimo plano naštos ant savo pečių", - sako G.Nausėda. Apskaičiuota, jog iš viso ši našta sieks 1,2 mlrd. litų, o krizės įveikimo plano mokesčių reforma siekiama pritraukti 2 mlrd. litų.

Pasak SEB banko analitikų, prieš šios sumos socialinių išmokų gavėjai ir pensininkai pridės 400 mln. litų, samdomi darbuotojai - 330 mln. litų.

G.Nausėdos teigimu, verslininkams skausmingiausia yra tai, kad jie nebeturės laiko pasirengti mokesčių pertvarkymui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"