TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalies laivininkystė - banko rankose

2012 07 13 7:48

Didžiausią Lietuvos prekybos laivybos kompaniją nuo bankroto gelbės naujas vadovas. Jo laukia nepaprasti iššūkiai: ne tik surasti darbo laivams, bet ir ištraukti nacionalinį laivyną iš skolų liūno.

Valstybės kontroliuojamos bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) skelbto konkurso generalinio direktoriaus pareigoms nugalėtoju vakar paskelbtas Audronis Lubys - "Limarko" laivininkystės kompanijos Laivų valdymo departamento direktorius. Prieš tai jis dirbo įmonėje "Arijus", o 1982-1993 metais - LISCO, kur ėjo laivavedžio ir laivo kapitono pareigas. A.Lubys vadovauti LJL pradės nuo rugpjūčio 1 dienos.

A.Lubys atsisakė LŽ komentuoti, kaip ketina gelbėti įmonę nuo galimo bankroto, kol jį saisto ryšiai su dabartine darboviete - "Limarko"  laivybos kompanija. Tačiau jam turėtų praversti patirtis dabartinėje darbovietėje, mat "Limarko", kaip ir kitų šalių prekybos laivynams,  dėl mažų krovinių gabenimo kainų ir per didelio laivų kiekio rinkoje nesibaigia sunkūs laikai. Šiemet jau paskelbta apie trijų "Limarko" laivų pardavimą.

Prasiskolinusios įmonės būklė itin prasta  

Gegužės mėnesį paskelbtos tarpinės šių metų 3 mėnesių finansinės ataskaitos duomenimis, LJL skola SEB bankui už pirktus laivus sudaro 63,9 mln. litų, skolos tiekėjams - 7,8 mln. litų. Per ketvirtį skola bankui sumažėjo 2,7 mln. litų. Nuosavas kapitalas sudaro 134,4 mln. litų, visas turtas - 200,9 mln. litų. Bankui įkeisti visi įmonės laivai, kredito grąžinimo terminas - 2015 metų vasario mėnuo.  

LJL valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pažymi, kad bankai jaučiasi saugūs, kai skolininko akcininkas yra valstybė, tačiau esą ir bankui būtų naudingiau, jeigu įmonė dirbtų pelningai. Paskolos paimtos JAV doleriais, todėl stiprėjant dolerio kursui laivininkystės skola, net ją nuosekliai grąžinant, dar gali padidėti. Todėl aišku, kad per tokį trumpą laiką, dvejus metus, kredito neįmanoma grąžinti.  

"Naujajam direktoriui gal pavyks susitarti dėl paskolos restruktūrizavimo ir grąžinimo termino pratęsimo. Valdyba yra pritarusi, kad reikia pirkti ir naujų laivų. Aš jau ne kartą esu sakęs, kad pasaulyje bankrutavo kur kas stipresnės laivybos kompanijos, o mūsiškė vis dar laikosi", - apie galimybę įmonei tęsti veiklą kalbėjo A.Štaras.  

Nesėkmių paženklintas kelias

LJL buvo įsteigta 2001 metais reorganizavus ankstesnę laivyno įmonę, kuri buvo padalyta į dvi dalis. Keltus privatizavo danų kompanija DFDS, o sausakrūviai laivai buvo priskirti naujai  bendrovei. Šiuo metu laivininkystė turi 11 laivų, dirba 337 žmonės, iš jų tik 35 - krante, kiti 302 - jūroje. Tai viena pagrindinių įmonių, kur būsimi šalies jūrininkai atlieka studentišką praktiką.

Pirmuoju LJL direktoriumi tapo ir 9 metus šias pareigas ėjo Vytautas Vismantas. Savo išėjimą jis argumentavo viešojoje erdvėje sklandančiais tendencingais įmonės veiklos vertinimais. Esą profesionalių jūrininkų nuomonė niekam nerūpi, o vadovams dirbti blogomis ekonominėmis sąlygomis rinkoje nelengva. Įmonė tuo metu patyrė didelių nuostolių, gyveno iš parduodamų laivų, tačiau prieš pat krizę nusipirkusi du naujesnius laivus pateko į skolų duobę. Laivams pritrūko darbo, kreditų našta apsunko.

2010 metais V.Vismantą pakeitusio Arvydo Bogočionko pareiškimą išeiti iš darbo valdyba patenkino gegužės 18 dieną. Šiuo metu ekonominė įmonės būklė dar blogesnė.

Į vadovus pretendavo 10 kandidatų

Nors įmonės veiklos rezultatai prasti ir naujojo vadovo laukia daug iššūkių, eiti LJL generalinio direktoriaus pareigas panoro net 10 pretendentų. Visi jie pateikė savas vizijas, kaip įmonę ištraukti iš nesėkmių ruožo.  

"Laimėtoju paskelbtas pretendentas mums pateikė aiškų planą, kaip dabar reikėtų tvarkytis. A.Bogočionkas prieš dvejus metus mums taip pat darė gerą įspūdį, bet daug jo pažadų rėmėsi optimistinėmis kylančios rinkos prognozėmis. O jos nepasitvirtino. Bet jis rizikavo, atsisakė kai kuriems laivams "time charter" sutarčių, suteikė įmonei savarankiškumo ieškant krovinių. Mes pretendentų klausėme, ką jie apie tai mano. Dauguma sakė, kad daug naudos įmonė iš to negavo, bet atskiriems laivams nebuvo blogiau", - buvusio vadovo pastangų sumažinti nuostolius nepeikė kompanijos valdybos pirmininkas A.Štaras.

Sprendimus apsunkina daugybė savininkų  

Įregistravus LJL 2001 metais, daugiau kaip du trečdaliai įmonės akcijų priklausė valstybei, tačiau buvo nuspręsta dalį skirti  gyventojams kaip kompensaciją už negrąžintą turtą. Valstybės kapitalo  sumažėjo iki 56,66 procento. Daugiau kaip 5 proc. turintys akcininkai - Estijos "Swedbank AS" ir Danijos "DFDS Tor Line". Smulkiųjų akcininkų rankose yra 27,72 proc. akcijų. Tokia savininkų sudėtis gerokai apsunkina įmonės veiklą, kai reikia priimti strateginius sprendimus. Dividendų daugelį metų negaunantys smulkieji akcininkai piktinasi be perstojo krintančia akcijų kaina.

Prieš metus pelnas akcijai dar turėjo teigiamą vertę - 0,005 lito, o šiuo metu akcijai tenka 0,007 lito nuostolio. Biržoje akcijos kaina sukasi apie 3 centus, nuo metų pradžios ji nukrito penktadaliu - iki 0,029 lito už akciją, tačiau perkančiųjų net ir už tokią kainą pastarosiomis dienomis nebuvo.

"Smulkieji akcininkai nepatenkinti, bet aš jų veiklos realiai nepastebiu. Nors vienas būtų atėjęs ir pasakęs, kas patinka. Kai tenka priimti sprendimus, turim sukviesti ir išpešti nuomonę, nes per akcininkų susirinkimus visi sėdi ir tyli", - skundėsi valdybos pirmininkas.

Ragina gelbėti nacionalinį simbolį  

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža atkreipia dėmesį, kad įtampa jūrinių vežimų sektoriuje nėra atslūgusi, visos laivybos įmonės verčiasi sunkiai. Tačiau Lietuva esą privalo išsaugoti bazinę laivininkystę kaip jūrinės valstybės simbolį.

"Buvo kilę kalbų apie laivininkystės privatizavimą. Jūrinė bendruomenė protestavo, todėl buvo priimtas Vyriausybės sprendimas įmonės neprivatizuoti. Ką gautume ją pardavę? Centus. Pinigus už laivus pasiimtų bankas. Naujas savininkas neabejotinai išplukdytų visus 11 laivų, kurie dabar plaukioja su Lietuvos nacionaline vėliava, ir registruotų užsienyje, kur mažesni mokesčiai. Tai būtų postūmis ir kitoms didžiosioms mūsų kompanijoms, DFDS ir "Limarko",  padaryti tą patį. Mes matome, kad įmonė pradėjo stotis ant kojų, jau lipa iš duobės. Buvęs vadovas A.Bogočionkas pradėjo reformą, sumažino kranto darbuotojų, jūrininkams sustiprino socialines garantijas. Pernai pasirašėme kolektyvinę sutartį, pagal kurią jūrininkams vėl mokami dienpinigiai, nutraukti prasidėjus krizei", - teigė P.Bekėža.  

Iš naujojo LJL vadovo, pasak P.Bekėžos, jūrininkai tikisi socialinės partnerystės. Nes tik sutariant su profsąjungomis galima išsaugoti darbuotojus. Lietuva yra kitoms valstybėms jūrininkus teikianti šalis, nes pati neturi tiek laivų, kiek parengia jūrininkų. Tačiau tai daryti, jo pastebėjimu, šaliai naudinga, nes jūrininkų uždirbami pinigai grįžta į mūsų krantą.

Jūrininkų profsąjungos lyderis pažymi, kad darbo vieta jūroje sukuria 5-6 darbo vietas krante. Todėl ne tik dėl patriotinių, bet ir dėl  ekonominių priežasčių LJL naudinga išlaikyti gyvą. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"