TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalies ūkio laukia iššūkių metai

2007 01 03 0:00
Gyventojų pajamos šiemet didės 10-15 proc., o infliacija - apie 4 proc.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šiais metais gyventojai iš valdžios gali tikėtis mažesnių mokesčių, o iš darbdavių - dešimtadaliu didesnių atlyginimų. Kaip ir pernai, vartojimo kainos ir toliau sparčiai didės, įmonių taip pat laukia didesnės išlaidos. Ir toliau į viršų kils paskolų palūkanų kreivė, o šalies ekonomika veikiausiai išvengs perkaitimo pavojaus.

Įkandin verslo algas kelia ir valdžia

Šiemet darbuotojai iš darbdavio gali pagrįstai tikėtis didesnio atlyginimo - esant įtemptai situacijai darbo rinkoje sąlygas diktuoja samdiniai. Didėjantys atlyginimai neaplenks nei privataus, nei biudžetinio sektoriaus darbuotojų.

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad dabar 1,6 tūkst. litų sudarantis vidutinis mėnesio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) šiemet didės 10-15 proc.

Privačios įmonės didesniais pinigais sieks išlaikyti esamus darbininkus, kuriuos vilioja užsienis bei darbuotojų stokojančios įmonės Lietuvoje.

Nuo šių metų padidės ir neapmokestinamųjų pajamų dydis - pagrindinės neapmokestinamosios pajamos didėja nuo 290 litų iki 320 litų per mėnesį. Šiemet valdžia pasiryžusi nuo 600 iki 700 litų padidinti ir minimalią mėnesio algą.

Algų kilimas neturėtų aplenkti ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų. Iš viso šių metų biudžete numatoma skirti daugiau kaip pusę milijardo litų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms didinti.

Finansų ministerijos duomenimis, socialinių, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didės 20 procentų. Tam biudžete numatyta skirti 115,1 mln. litų, 20 proc. didėsiantiems bibliotekininkų atlyginimams - 4,8 mln. litų. Valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčiui didinti 2,7 proc. numatoma skirti 72,2 mln. litų. Sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų specialistų darbo užmokestis didės penktadaliu. Tam numatoma skirti 18,5 mln. litų. Mokytojų atlyginimai didės apie 50 litų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų - apie 20 procentų.

Pilnesnių piniginių galima laukti ir valdžiai nutarus dar šiemet sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą ar apsisprendus taikyti "Sodros" įmokų ribas.

Valdžia žada ir kitų dovanėlių - štai nuo šio sausio išėjęs motinystės ar tėvystės atostogų vienas tėvų gaus 85 proc. viso savo darbo užmokesčio vietoj 2006 metais mokėtų 70 procentų. Nuo 2007 metų liepos pirmosios iki kol vaikui sueis pusė metų jį prižiūrintis tėvas gaus 100 proc. savo darbo užmokesčio.

Be to, šių metų biudžete numatyti 200 mln. litų, kuriais bus dengiama nesumokėtų pensijų dalis 2001-2002 metais dirbusiems pensininkams.

Gyventojus slėgs didėjančios kainos

Laikai, kai Lietuva galėjo pasigirti vos pastebimu vartojimo prekių ir paslaugų kainų didėjimu - jau seniai praeityje. Prieš akis - vis labiau įsibėgėjanti infliacija.

Analitikai prognozuoja, kad šiemet infliacija padidės iki 3,8-4 proc. - tokio kainų šuolio Lietuva nėra regėjusi daugiau nei aštuonerius metus.

Gyventojai savo kailiu jau pajuto gamtinių dujų brangimą, tačiau šiemet pirmąjį pusmetį "Lietuvos dujos" branginti jų gyventojams neketina. Vartotojams elektra pabrangs 2 centais ir kainuos 33 centus už kilovatvalandę (kWh), įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Gyventojai, naudojantys elektros virykles, mokės 29 centus.

Skaičiuojama, kad pabrangus elektrai, vidutinis gyventojo mokestis už elektrą padidės nuo 38 iki 41 lito per mėnesį. Nuo kovo pradžios valdžiai apsisprendus didinti tabako akcizą 30 proc., kiek pabrangs cigaretės. Prognozuojama, kad ir toliau brangs maisto produktai.

Infliaciją taip pat kels ir didėjanti žmonių perkamoji galia - prognozuojamas spartus vidutinio darbo užmokesčio kilimas, iš komercinių bankų skolinamasi bus taip pat gausiai. Be to, pardavusi "Mažeikių naftos" akcijas, Vyriausybė ketina gautas lėšas grąžinti nuvertėjusių rublinių indėlių savininkams.

Infliaciją lems ir situacija pasaulio naftos rinkose. Pernai naftos kaina pasiekė rekordą, pakilusi iki 66 JAV dolerių už barelį, tačiau prognozuojama, kad šiemet nafta kiek pigs - jos kaina stabiliai laikysis apie 63 dolerius už barelį. Naftos kainai kristi neleis vis didėjanti juodojo aukso paklausa. SEB Vilniaus banko analitikai yra suskaičiavę, kad dėl dujų ir naftos kainų pokyčių vidutinės metinės infliacijos tempas šiems gali svyruoti nuo 3,1 iki 5,5 procento.

Didės ir paskolų, ir indėlių palūkanos

Europos centriniam bankui (ECB) kovojant su infliacija šiemet Lietuvos gyventojai ir įmonės turės susitaikyti su toliau į viršų kylančia palūkanų kreive.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas įsitikinęs, kad kils tiek būsto, tiek vartojamųjų kreditų palūkanos.

Palūkanų kilimas bus glaudžiai susijęs su ECB politika didinti pagrindinę palūkanų normą. Dabar ši norma siekia 3,5 proc., o jau šių metų pradžioje, pasak analitikų, ji bus kilstelėta 25 baziniais punktais.

Šarkino teigimu, šiandien niekas negali pasakyti, kokius sprendimus priims ECB, mat ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija 2007 metais didės, nors pastaraisiais mėnesiais euro zonoje ji mažėja.

Štai pagal SEB Vilniaus banko prognozes šiemet vidutinė paskolų litais palūkanų norma pasieks 5,5 proc. (pernai spalį ji siekė 5,44 proc., o 2005 m. - tik 4,7 proc.). Didėjančių palūkanų naštą pirmiausia pajus jų turėtojai, mat daugelis paskolų teikiama su kintančiomis palūkanų normomis. Anksčiau dėl intensyvios konkurencijos mažinę palūkanų maržą bankai vargu ar galės tai daryti toliau - tiesiog kreditavimas jiems duotų mažiau pinigų negu kitos jų paslaugos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas mano, kad 2007 metais paskolų portfelis turėtų nebe taip didėti. Tačiau neatmetama, kad į metų pabaigą (rugsėjį-gruodį) padaugės imančiųjų būsto paskolas. "Štilis negali ilgai tęstis", - sakė Šarkinas.

Šarkinas taip pat pažymi, kad brangstant paskoloms turėtų didėti ir indėlių palūkanos. Skaičiuojama, kad šalies bankai per tris praėjusių metų ketvirčius buvo pritraukę beveik 28 mlrd. litų indėlių ir akredityvų. Nors jų kiekis bankuose keletą metų padidėja apie trečdalį, toks taupymo būdas nėra pelningas - mat indėlių palūkanas suryja infliacija.

Įvertindamas tai, kad per metus gerokai padidėjus atlyginimams atsirado daugiau žmonių, pinigus patikinčių bankams, Šarkinas mano, jog ir 2007 metais bankuose didės indėlininkų skaičius, nes ir šiemet prognozuojamas atlyginimų kilimas. Dėl to didės bankų ištekliai, o tas leis suteikti daugiau paskolų.

Anksčiau pratinę žmones skolintis pernai bankai jau aktyviai mokė taupyti. Panaši tendencija išsilaikys ir šiemet - bankai ypač aktyviai siūlys investavimo paslaugas. Tikėtina, kad turėdami daugiau laisvų lėšų gyventojai rinksis rizikingesnes, tačiau galbūt pelningesnes investicijas į vertybinių popierių rinkas.

Ūkio plėtra sulėtės, tačiau išliks sparti

Pastaraisiais metais įspūdingu greičiu įsisukęs šalies ekonomikos variklis kiek sumažins apsukas - prognozuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas didės kiek lėčiau, o tai leis išvengti ūkio perkaitimo.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prognozuoja, kad šiemet mėgausimės dar gana sparčia ūkio plėtra, kurią lydės didėjantys atlyginimai bei brangstantis pragyvenimas.

Manoma, kad šalies ūkio stuburu išliks tvirta vidaus rinka. Esant nemažam vartojimui didės užsienio prekybos deficitas - į šalį bus daugiau importuojama prekių, nei eksportuojama. Didesnio investicinių prekių importo galima tikėtis, jei bus tinkamai panaudota ES struktūrinių fondų parama - vien šiemet ji gali viršyti 4,36 mlrd. litų.

Ūkio plėtrą veiks ir valdžios sprendimai - Vyriausybė žada greitu metu apsispręsti dėl "Sodros" išmokų ribų, o antroje metų pusėje iki 24 proc. gali būti sumažintas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Ar valdžia ryšis "dovanėlėms", priklausys ir nuo politinės konjunktūros - šiemet vasarį laukia savivaldybių, o rudenį - Seimo rinkimai.

SEB Vilniaus banko analitikas tikisi, kad pernai šalies vidaus produktas (BVP) bus padidėjęs 7,8 proc., o šiemet jis prognozuoja 7 proc. ūkio kilimą. Nausėda sako, kad itin greitą ūkio plėtrą stabdo darbo jėgos stygius.

Kita vertus, toks sulėtėjimas ūkiui bus naudingas, nes ekonomikai grėsęs perkaitimas atitolo - tai lėmė ir atlėgusi nekilnojamojo turto rinkos karštinė bei Europos centrinio banko politika kelti pagrindinę paskolų palūkanų normą.

Verslo laukia iĖbandymŲ metai

Įmonės turės ieškoti būdų, kaip atsispirti brangstantiems energijos ir kitiems gamybai būtiniems ištekliams bei prisiderinti prie būtinybės didesnėmis algomis skatinti darbuotojus. Kita vertus, įmonių sėkmė priklausys nuo sugebėjimo panaudoti milžiniškas ES paramos lėšas, pasinaudoti didėjančia gyventojų perkamąja galia bei toliau didinti pelningumo rodiklius.

Nors darbdaviai jau keletą metų didina darbuotojų algas, išlaidos samdiniams kol kas itin kuklios. Audito kompanija "Deloitte" neseniai atliko tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvos darbdavys darbuotojui vidutiniškai per metus išleidžia 5,1 tūkst. eurų, o kaimyninėje Estijoje samdinys darbuotojui vidutiniškai atsieina 9,2 tūkst. eurų. Tad analitikai pripažįsta, kad Lietuvos bendrovių vadovai turės susitaikyti su 15 proc. didėjančiu darbuotojų užmokesčiu.

Pramonės įmonėms teks susitaikyti su brangstančiomis gamtinėmis dujomis. Lietuva nuo sausio už Rusijos dujas mokės gerokai brangiau nei 2006-aisiais - maždaug 208 dolerius (540 litų) už tūkstantį kubinių metrų. Statybos bendrovių atstovai prognozuoja, kad šiemet brangs dauguma statybinių medžiagų - plytos, cementas ir kt. Dar viena kliūtis statybos sektoriui - prislopusi būsto paskolų ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos plėtra.

Tiesa, verslo (ypač statybų) laukia galimybė išnaudoti įspūdingo dydžio ES paramą. Per ateinančius septynerius metus iš struktūrinių fondų planuojama paskirstyti daugiau kaip 20 mlrd. litų, vien šiemet tikimasi 4,3 mlrd. litų paramos "porcijos".

Įmonės į šias lėšas gali pretenduoti siūlydamos savo projektus ar juose dalyvaudamos kaip rangovės.

Ūkio ekspertai taip pat pastebi, kad įmonėms dar yra vietos didinti apyvartą ir pelną. Štai Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos įmonės per devynis šių metų mėnesius gavo 7 mlrd. litų ikimokestinio pelno - 28 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, o vidutinis įmonių pelningumas padidėjo 0,2 procentinio punkto - iki 6,6 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"