TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalis į recesiją sminga vis giliau

2009 03 25 0:00
Sparčiau nei laukta kyla nedarbo lygis, mažėja darbo užmokestis, namų ūkių vartojimas ir įmonių pelnas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Staigūs posūkiai, pakilimas ir smukimas - toks šiandien šalies ūkio vaizdas. Šiemet Lietuvos BVP smuks mažiausiai 9 proc., fiskalinis deficitas sudarys 4,5 proc. BVP., infliacija kris iki 5 procentų. Teigiama, kad šalies ūkio neišgelbėtų ir viliojantis "euro uostas".

Naujausioje SEB banko paskelbtoje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje pažymima, kad per artimiausius metų ketvirčius dar labiau išryškės neigiama išorės ir vidaus sąlygų įtaka Lietuvos ūkiui, todėl reikėtų pasirengti itin nuviliančioms makroekonominėms naujienoms.

Analitikai teigia, kad valstybės biudžeto pajamų planas per pirmuosius šių metų mėnesius buvo vykdomas prasčiau nei tikėtasi. Pripažįstama, kad sparčiau nei laukta kyla nedarbo lygis, mažėja darbo užmokestis, namų ūkių vartojimas ir įmonių pelnas.

Akcizų didinimo politikos įgyvendinimą analitikai vertina kaip tiesmuką, nes buvo ignoruojama padėtis aplinkinių šalių rinkose, dėl to lietuviškos prekės prarado konkurencingumą ir paklausą.

Šie metai sunkiausi

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pernai šalies ūkio rodikliai dar buvo neblogi dėl ūkio sektorių inercijos, o šiemet inerciją keičia smukimas.

"Net BVP nuosmukio prognozė nuo minus 5,5 iki 9 proc. yra pernelyg optimistiška. Prognozuokite 9 proc., o ruoškimės 15 proc. BVP kritimui. Sausio ir vasario mėnesiais pramonės produkcijos rezultatai, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, krito 11,2 procento. "Mažeikių nafta" rezultatais jau taip nesirūpina kaip anksčiau. Labai smarkiai blogėja mažmeninės prekybos apyvarta, labai greitai ir akivaizdžiai sminga statybų industrija", - kalbėjo analitikas. Pasak jo, vertinant ūkio sektorius, nenumatoma galimybių, kaip išvengti dviženkliais skaičiais išreikšto kritimo. Valstybės politika esą niekaip negali būti kaip paskatinimas, nes karpo išlaidas ir kėsinasi į darbo užmokestį. Eksperto nuomone, įmonės susilaikys nuo investicijų. "Vienintelis gerėjantis rodiklis - importo ir eksporto balansas. Užsienio prekybos deficitas netikėtai išnyko, bet dėl labai paprastos priežasties - eksportas sumažėjo, bet importas mažėjo taip smarkiai, kad "suvalgė" užsienio prekybos deficitą per vieną mėnesį be ypatingo valdžios įsikišimo", - teigė G.Nausėda.

Pasak jo, vidaus vartojimui toliau smunkant, tikėtina, kad importas mažės labiau nei eksportas, dėl to turėsime teigimą užsienio prekybos rezultatą.

2010 metai jau nebus tokie skaudūs, nes, pasak G.Nausėdos, ekonomikai "jau nebus kur kristi", todėl prognozuojame, kad BVP sieks minus 3,5 procento.

Jo teigimu, ekonomikos nuosmukis teigiamai veikia infliaciją. Vidutinė infliacija šiemet bus apie 5 proc., o kitąmet - tik 2 procentai. Pasak SEB banko analitikų, visuotinė recesija neturėtų užtrukti iki 2014-2015 metų, o šiemet ir kitąmet vis dar kritęs Lietuvos ūkis 2011-aisiais sugrįš į teigiamą plėtros zoną.

Euras negelbėtų

G.Nausėda neaplenkė ir eskaluojamos lito devalvacijos temos. Tai nepadėtų spręsti Lietuvos ūkio problemų, kaip ir vienašališkas euro įvedimas, neslėpė ekspertas. "Didžiąją dalį Lietuvos importo sudaro strategiškai svarbios žaliavos, kurios beveik automatiškai pabrangtų devalvacijos procentu, tad tikėtis, kad pagerėtų konkurencijos sąlygos, yra nerealu, - kalbėjo ekspertas. - Didžiausias devalvacijos trūkumas - ir namų ūkių, ir įmonių, ir valstybės skolinimosi išlaidos dar labiau padidėtų."

Kai kurių šalies politikų ir ekonomistų raginimas vienašališkai įsivesti bendrąją Europos valiutą - eurą, pasak analitikų, Lietuvos ūkio problemų neišspręstų. Taip pasielgusi Lietuva galėtų naudotis daugeliu pranašumų, tačiau tai apsunkintų derybas dėl Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos ateityje.

"Vienas patraukliausių euro pranašumų - šią valiutą įsivedusios valstybės rizika vertinama palankiau ir dėl to paskolos tampa pigesnės. Mažesnės palūkanų normos normalizuotų kreditavimo procesą ir paspartintų ekonomikos atsigavimą. Svarbų vaidmenį atliktų mažesnės atsiskaitymų su užsienio partneriais sąnaudos. Naudos duotų didesnis kainų sulyginimas su ES, jis skatintų aštresnę konkurenciją ir kainų mažinimą," - pranašumus vardijo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Teigiama, kad euro įvedimas leistų atpalaiduoti apie 2,7 mlrd. litų oficialiųjų tarptautinių atsargų valstybės skolai grąžinti.

Tačiau vienašališkai eurą įsivedusi valstybė nedalyvautų Europos centrinio banko pinigų politikos sprendimuose, o palūkanų normos nesumažėtų tiek, kiek tapus euro zonos nare. "Nelaužant ES teisinių principų, euro įvedimo Lietuvai teks laukti mažiausiai iki 2013-2014 metų. Vis dėlto ilgesnis kelias iki bendros Europos valiutos neturėtų sugundyti savavališkai įsivesti eurą", - pažymėjo V.Tauraitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"