TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šaltalankius siaubia musės ir valdininkai

2015 09 19 6:00
eathealthylivehealthy.org nuotrauka

Šaltalankiai – visoje Europoje sparčiai populiarėjanti kultūra, kurios visos dalys turi pripažintų maistinių ir gydomųjų savybių. Tačiau pastaraisiais metais specializuoti šaltalankių ūkiai darosi vis mažiau rentabilūs dėl natūralių ir dirbtinių priežasčių.

Daugiau kaip šimtas Lietuvos ūkininkų, susibūrusių į Lietuvos šaltalankių augintojų asociaciją, valdo per 1,5 tūkst. hektarų šaltalankynų. Didesnė dalis šių plotų yra Žemaitijoje, o didžiausias šalyje ūkis – 116 ha užimančios ūkininko Lino Šliauterio valdos - Akmenės rajone. Per keletą metų ūkininko sėkmė užkrėtė ir kaimynus, tad dabar Akmenės rajoną jau galima laikyti Lietuvos šaltalankių sostine. Čia beveik 470 ha plote šią kultūrą augina 27 ūkininkai.

Vertingos visos dalys

Lietuvoje šaltalankiais plačiau domėtis imta prieš dešimtmetį, tačiau vertingos šaltalankių uogų ir iš jų spaudžiamo aliejaus savybės žinomos jau seniai. Dar sovietiniais laikais uogos buvo įtrauktos į vaistų sąrašą, o palyginti neseniai atrasta vis naujų šio augalo savybių. Jau plačiai vartojamas ir šaltalankių uogų išspaudų, sėklų aliejus, iš lapų gaminama arbata. Net žievės miltai yra sukaupę daugybę naudingų medžiagų.

Jokie kiti augalai neturi tokios plačios vitaminų gamos kaip šaltalankiai. Juose gausu vitamino C, geležies, folio rūgšties, mangano, fosforo, nikelio, karoteno, vitaminų P, E, K, B1, B2. Šaltalankių uogos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, stabdo senėjimą. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo. Šaltalankiai turi savybę kaupti šviną, kadmį, kitus sunkiuosius ir laisvuosius metalus, todėl gydytojai šių augalų produktus rekomenduoja vartoti ligoniams po chemoterapijos, radiologinių procedūrų, kad nuodingosios medžiagos greičiau pasišalintų iš organizmo. Kita vertus, dėl tų pačių priežasčių tikras nuodas yra šaltalankiai, augantys prie kelių.

Auga ir smėlyje

Didžiausio Lietuvoje šaltalankių ūkio savininkas L. Šliauteris LŽ pasakojo, kad ši kultūra Lietuvoje žinoma jau beveik du tūkstančius metų. Ji auga ir ten, kur joks kitas augalas nedrįsta dygti. Antai buvęs „Akmenės cemento“ vadovas nurodė rekultivuotuose karjeruose prikaišioti šaltalankių sodinukų. Tik tada, kai šie prigijo ir paūgėjo, aplink pradėjo kaltis pirmoji žolė. Mat šaltalankiai atgaivina dirvą.

Pasak L. Šliauterio, šaltalankių iš esmės nereikia tręšti. Jaunus medelius užtenka kartais apkaupti. Kad jie būtų derlingesni, pravartu nuravėti tarpueilius. Medeliai gali užaugti iki 3–4 metrų, todėl svarbu jau po kelerių metų maždaug pusantro metro aukštyje nupjauti viršūnėles. Tada jie šakojasi į šonus.

Po 2–4 metų, nelygu kokio dydžio medeliai pasodinti, galima sulaukti pirmojo derliaus. Pasak ūkininko, gerais metais iš hektaro priskinama 3–5 tonos uogų. Kebliau derlių nuimti. „Būtų idealu nuskinti kekėmis... Tai didžiulis rankų darbas, uogos sunkiai atsiskiria, be to, šakelės apaugusios dygliais. Paprasčiausias būdas – sodininko žirklėmis nukirpti šakeles, jas sudėti į šaldytuvą ir užšalusias nupurtyti“, – aiškino pašnekovas. Anot L. Šliauterio, tiktų ir technika, panaši į arbatžolių surinkimo kombainą, bet Lietuvoje jo naudoti nepavyktų, nes šaltalankius reikalaujama auginti ne gyvatvorėmis, o paliekant tarp medelių kelių metrų tarpus. Šakelę nukirpus, jos vietoje užauga kita ir mezga naujas uogas. Naujo derliaus sulaukiama kas antrus metus. Turguose mielai perkamos ir visos uogomis aplipusios šakelės – maždaug po eurą už kilogramą.

Žinotina ir tai, kad šaltalankiai yra dvilyčiai augalai. Vaisius augina tik „moterys“. Jei pasodinami du vienos lyties medeliai, uogų tikėtis neverta. Nustatyti, kokios lyties yra medelis, paprasčiausia pagal pumpurus. Moteriško šaltalankio pumpuras suspaustas skyla į dvi dalis, o vyriško – į daugiau skiltelių. Tačiau kartais reikia išsamesnių žinių norint nustatyti jaunų medelių lytį.

Nekviestos viešnios

Šaltalankių produktų paklausa sparčiai didėja visoje Europoje, jų kainos kyla. Lietuviai irgi jau pamėgo gerti šaltalankių sultis. Iš uogų ir kitų šių medelių dalių išspaustas aliejus plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje.

Šaltalankių auginimas būtų labai pelningas verslas, tačiau jau treti metai jų derlių niokoja nežinia iš kur atklydusios į mažas kandis panašios muselės. Šaltalankiai gali būti auginami tik ekologiniuose ūkiuose, todėl naudoti cheminių preparatų prieš kenkėjus nevalia.

„Bandėme kovoti visokiais būdais. Purškėme ir muilo tirpalu, bet mažai tepadėjo“, – kalbėjo L. Šliauteris. Pasak jo, šaltalankių muselės sunaikina pusę derliaus, todėl kol jos į uogų vidų nesudeda kiaušinėlių, derlių tenka pradėti nuimti jau liepos pabaigoje, nors įprastas tam laikas - nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos.

„Šiemet derlius ir taip bus mažesnis dėl sausros. Maža to, gal dėl klimato pokyčių atsiranda vis naujų kenkėjų, kurie jau graužia ir lapelius“, – apgailestavo ūkininkas.

Jo teigimu, nuo kenkėjų gelbėtų biologiniai preparatai. Anksčiau tokių augalų apsaugos priemonių būdavo galima atsivežti iš Rusijos, bet Lietuvoje jau pasibaigęs jų sertifikavimo laikas, o vakarietiški labai brangūs. Lietuvos mokslininkai, L. Šliauterio žiniomis, kuria naujus. Kol nėra kitų kovos su kenkėjais būdų, ūkininkas ryžosi pusę medelių iškirsti ir jų vietoje pasodinti naujų. Šie pradės derėti ne anksčiau kaip po poros metų.

Žlugdo valdžios nepastovumas

„Apsispręsti auginti šaltalankius lengva. Daug svarbiau prieš tai gerai įvertinti, kaip įstatymais ir įsakymais keičiamos jų auginimo sąlygos, – perspėjo ūkininkas. – Per šešerius metus, kai ūkininkauju, sąlygos radikaliai buvo keičiamos šešis kartus.“

Labiausiai, anot jo, driokstelėjo šių metų liepos 24 dieną žemės ūkio ministrės pasirašytas įsakymas „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

„Prieš pat derliaus nuėmimą sužinojau, kad veikiausiai jau negausiu pusės įprastos paramos, jei iš hektaro neparduosiu 0,5 tonos uogų. Aš uogomis neprekiauju, spaudžiu sultis ir aliejų, – piktinosi L. Šliauteris. – Iš Lenkijos ir Latvijos ūkininkų sužinojau, kad ten panašūs aktai svarstomi po keletą metų, o čia per dieną sukuriami, pasirašomi ir niekam nieko nepaaiškinama.“

Asociacijos vadovė Daiva Kvedaraitė, Alytaus rajone valdanti beveik 60 ha ūkį, LŽ teigė, jog irgi nustebo, kai atsitiktinai išgirdo žinią, kad ketinama neskirti ekologiškam ūkininkavimui numatytos paramos šaltalankių, šermukšnių ir lazdynų augintojams. Tiesa, šiemet, anot jos, dar pavyko išprašyti, kad šaltalankių augintojai paramą gautų. Tačiau šermukšnių ir lazdynų augintojai, matyt, ir liks su nosimi – jie iš remiamo ekologiško ūkininkavimo sąrašo išbraukti.

D. Kvedaraitės manymu, tai būtų tikras smūgis ūkininkams į paširdžius. „Žmonės kuria savo verslą prisiskolinę lėšų, suplanavę, kaip grąžins skolas, kitas išlaidas. Tokie sprendimai varyte varo į bankrotą“, – tvirtino asociacijos vadovė. Ji neslėpė, kad ir pati pasiskolino trūkstamus maždaug 300 tūkst. eurų (per 1 mln. litų) šaldymo įrangai įsigyti.

„Valdžios atstovų nepastovumas ekologiško ūkininkavimo atžvilgiu jau varo mus į neviltį. Suplanavę pinigų srautus 5–10 metų, esame priversti vaikščioti tarsi peilio ašmenimis“, – konstatavo D. Kvedaraitė.

Šaltalankių auginimo plotai

RegionasPlotas ha
Žemaitija (Akmenė, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Raseiniai, Rietavas, Skuodas, Šiauliai, Telšiai)842,85
Aukštaitija (Jonava, Kėdainiai)23,22
Dzūkija (Alytus, Lazdijai)139,65
Sūduva (Jurbarkas, Kaunas, Marijampolė, Prienai, Šakiai)202,75
Rytų Aukštaitija (Anykščiai, Biržai, Elektrėnai, Molėtai, Pakruojis, Panevėžys, Radviliškis, Rokiškis, Ukmergė, Utena, Zarasai)380,15
Panevėžys139,25
Iš viso1588,62

Šaltinis: Lietuvos šaltalankių augintojų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"