TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalti namai tuština pinigines

2010 10 19 0:00
Nors nuo rudeninio šaltuko ir negelbėjo keli sluoksniai megztinių bei vilnonių kojinių, retas gyventojas ledinius namus suskubo šildyti elektriniais prietaisais.
LŽ archyvo nuotrauka

Prekeiviai teigia, kad nuo šildymo sezono pradžios gausaus pirkėjų būrio nesulaukė - žmonės būstuose kentėjo šaltį, bet taupė - papildomais prietaisais nesišildė. Kaip ir pernai, didžiausio dėmesio sulaukė šildytuvų kaina, kurios valdžia, beje, kol kas nereguliuoja.

Jau praeitą savaitę beveik visoje šalyje prasidėjo "baisus" centralizuoto šildymo sezonas. Ypač sunkus jis bus senų daugiabučių gyventojams, kuriems papildomai kas mėnesį teks sukrapštyti apie 400-600 litų, nors daug kas dar iki šiol nesusimokėjo už buvusį šildymo sezoną.

Tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad 80,5 proc. šalies gyventojų prisipažino nedarę nieko, kad jų šildymo išlaidos šiemet sumažėtų. Apie 50 proc. apklaustųjų teigė, kad kratosi ir daugiabučio renovacijos, mat bijo prasidėti su bankais, tačiau pradėję diskutuoti šiuo klausimu.

Neapsikentę rudenį kaulus laužančios drėgmės ir šalčio butuose kai kurių daugiabučių gyventojai prieš šildymo sezoną išsitraukė senus šildytuvus arba skubėjo pirkti naujus. Kaip pripažįsta tokių šildymo priemonių pardavėjai, tai brangus malonumas, nes šie prietaisai suryja daug elektros energijos, o juos išjungus, patalpos ir vėl greitai atvėsta. Tokie, kurių prišildytos patalpos ilgiau išlieka šiltos, ir kainuoja gerokai brangiau.

Pagal šalyje priimtus įstatymus daugiabučių gyventojai gali visai atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau LŽ kalbinti energetikai pripažįsta, kad reikalavimai "atkerpamo" buto savininkui yra tokie dideli, kad greitai atvėsina tokius jo norus.

Renovuotis gali ir patys

UAB ADMI energetikas Sergejus Falčikas LŽ teigė, kad pirmas vaistas nuo didelių sąskaitų už šildymą yra pasikeisti naujais langus ir duris. Vien sandarūs langai esą sutaupo apie 20 proc. šilumos, o dvigubos buto durys - apie 10 procentų. "Gyventojai gali ir nelaukti viso namo renovacijos, o patys apsišiltinti sienas. Aišku, tai nemažai kainuoja, tačiau šildymo sąskaitos mažėja. Tuo metu papildomi šildytuvai - brangus malonumas, juk reikės susimokėti ne tik už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, bet ir už šildytuvo sunaudotą elektrą", - dėstė jis.

Anot jo, reikia skaičiuoti, ar šildytis elektra apsimoka, nes tai esą kainuoja kone 1,5 karto brangiau nei centralizuotai. Galima visai atsijungti nuo centrinio šildymo ir butą šildytis šildytuvais, tačiau gyventojus esą atbaido ne tik didelės išlaidos, bet ir energetikų keliamos sąlygos. "Norintiems atsisakyti centralizuoto šildymo daugiabučių gyventojams sąlygos yra beveik neįveikiamos. Be to, reikia gauti visų namo gyventojų patvirtinimą, jog šie sutinka, kad vienas butas atsisakytų centrinio šildymo paslaugų", - dėstė jis.

Sąlygos neįveikiamos

Vilniaus savivaldybės Energetikos poskyrio vyriausiasis specialistas Vladas Tumas LŽ patikino, kad per metus atsiranda vos vienas kitas sostinės daugiabučio gyventojas, norintis atsijungti nuo centrinio šildymo. Jo teigimu, visas procesas užtrunka apie pusę metų, tačiau kaip realiai greitai pavyksta tai padaryti, priklauso nuo paties žmogaus iniciatyvos. "Nuo spalio 1 dienos pasikeitė tvarka, tad nuo šiol gyventojas, norintis atsisakyti centrinio šildymo, turi gauti administruojančios įmonės pritarimą bei jos bendraturčių sutikimą ir kreiptis į "Vilniaus energiją" dėl techninių sąlygų bei galimybių atsijungti nuo bendros šildymo sistemos projektui parengti. Tiesa, nuo šiol nebereikia notaro patvirtinimo", - dėstė jis.

V.Tumas pažymėjo, kad net ir atsijungęs butą nuo centrinio šildymo už bendro naudojimo patalpų šildymą gyventojas privalės mokėti. Jo teigimu, daugelis gyventojų nori pradėti šildytis dujomis, tačiau ne visiems išduodamas leidimas. Mat jei daugiabutis yra šildomas centralizuotai, dujomis šildytis negalima - tik elektra.

"O elektra šildytis gyventojai nenori, nes ji brangiai kainuoja, tad daugeliui noras atsijungti nuo centrinio šildymo ir praeina", - konstatavo jis.

Vasarą - nė vieno pirkėjo

Šildytuvais, galinčiais apšildyti butą nenaudojant centralizuoto šildymo, prekiaujančios UAB "Verslo vizija" direktoriaus Viktoro Grablevskio LŽ teigimu, gegužės-rugpjūčio mėnesiais apskritai nebuvo nė vieno tokio šildytuvo pirkėjo. Jais besidominčiųjų atsirado tik rugsėjo mėnesį ir tai vos vienas kitas pirkėjas.

"Mūsų parduodami šildytuvai labiau tinka nuolat šildytis, o dabar žmonės ieško būtent papildomo šildymo. Kai žmogui pasakome, kad tie šildytuvai naudoja elektrą - jis išsigąsta, mat elektros energijos kaina yra didelė, be to, jie painiojami su paprastais elektriniais šildytuvais, ryjančiais energiją", - dėstė jis.

V.Grablevskio teigimu, nuolatinio šildymo šildytuvai veikia naudodami elektrą, tačiau tinkamai nustačius termoreguliatorių (20 laipsnių kambario temperatūrai) ir pagal patalpas teisingai parinkus galingumą, t. y. 50 vatų kvadratiniam metrui, jie per parą veikia ne ilgiau kaip 5 val., arba apie 10 min. per valandą. Apskaičiavus ir palyginus centralizuoto šildymo bei elektros energijos sąnaudas vis dėlto sutaupoma apie 40 proc. šildymo išlaidų. Tačiau V.Grablevskis pripažino, kad tokie šildytuvai kainuoja brangiai, o norint šildyti visą butą reikia nusipirkti po atskirą šildytuvą kiekvienai patalpai.

Parduos, kai užgrius šalčiai

Prekybos tinklo "Topo centras" Komunikacijos projektų vadovas Erikas Kundreckas teigė, kad rinkdamiesi šildytuvus pirkėjai dažniausiai kreipia dėmesį į jų kainą. Prasidėjus šildytuvų išpardavimo akcijoms, karštą orą pučiantys šildytuvai kainuoja nuo 29 litų, o tepalinių radiatorių kainos prasideda nuo 139 litų. Pasak jo, abiejų tipų šildytuvai kiekvienais metais būna populiarūs, nors ventiliatorinių prietaisų parduodama kiek daugiau. "Perkami ir infraraudonųjų spindulių šildytuvai, jie nuo įprastinių skiriasi tuo, kad šildo ne orą, o kūną. Tokie šildytuvai, atsižvelgiant į jų galingumą, kainuoja iki 300 litų", - dėstė jis. Anot E.Kundrecko, kol kas šildytuvų pirkimo bumo nėra, mat ruduo nėra labai šaltas. Jis tikisi, kad papildomo šildytuvo namuose gali prireikti esant labai šaltai žiemai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"