TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šalto vandens kainos bus perskaičiuojamos kasmet

2012 02 27 17:53

Šalto vandens kainų reguliavimą iš savivaldybių turėtų perimti Kainų komisija, o pačios kainos bus perskaičiuojamos kasmet. Tokiam Aplinkos ministerijos siūlymui pirmadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.

"Sprendimas buvo, kad reikėtų perduoti (reguliavimą Kainų komisijai - BNS), todėl, kad tai yra monopolinė paslauga, tai nėra konkurencinė paslauga", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Anot jo, dabar savivaldybių taryboms tvirtinant šalto vandens tarifus, tik 9 iš 359 Lietuvoje veikiančių įmonių yra pelningos.

"Tikimės, kad Kainų komisija tarifus nustatys pagal ekonominius veiklos rezultatus, o ne pagal politinius norus prieš rinkimus ar kitaip norint įtikti rinkėjams", - sakė G.Kazlauskas.

Ministerijos parengtame projekto aiškinimajame rašte rašoma, jog Kainų komisija yra apskaičiavusi, jog suvienodinus vien gyventojams teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, bendras paslaugos tarifas visiems gyventojams padidėtų 0,5-2 litais už kubinį metrą priklausomai nuo savivaldybės.

Ministras taip pat kalbėjo, jog pritarta siūlymui stambinti įmones - taip esą siekiama geriau išnaudoti galimybes pasinaudoti ES parama.

"Pritarta sprendimui eiti stambinimo keliu. Kaip žinote, šiuo metu yra beveik 360 vandens tiekimo įmonių - buvo pasiūlyta, kad vienoje savivaldybė būtų ne daugiau kaip viena vandens tiekimo įmonė. Jau dabar mažų miestelių įmonėms yra problema gauti tą paramą vien todėl, kad neturi kofinansavimo", - sakė aplinkos ministras.

Ministras tikino, jog konkurencija rinkoje nenukentės.

"Konkurencijos nebuvo - 98 proc. paslaugų tiekė 75 savivaldybių įmonės. Visos kitos buvo smulkios ir tai su konkurencija nieko bendro neturi. Juo labiau, kad šitas sektorius nekonkuruoja nei su užsienio įmonėmis, nei su kažkuo kitu", - tikino G.Kazlauskas.

Geriamojo vandens ir nutekų tvarkymo įstatymo projektui dar turės būti pritarta Vyriausybės posėdyje, vėliau jis bus teikiamas Seimui.

Kainų komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis taip pat tikina, jog pokyčiai daromi siekiant eliminuoti politinę įtaką.

"Politinio proceso atsiejimas nuo kainų nustatymo yra pagrindinis tikslas. Prieš rinkimus yra vengiama peržiūrėti kainas, net jeigu tą ir reikia daryti, kad nesutriktų paslaugų tiekimas, o pritarus tokiam įstatymo pakeitimui, nebeliktų politinės intervencijos", - pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė D.Janulionis.

Anot projektą teikiančios Aplinkos ministerijos, paslaugų kainos ir toliau būtų tvirtinamos trejiems metams, tačiau Kainų komisija jas peržiūrėtų kasmet. Šiuo metu kainų peržiūrėjimas nėra reglamentuotas.

"Modelis yra panašus kaip ir energetikos įmonėse, nes vandens įmonės yra natūralios monopolijos, jos turi būti griežtai reguliuojamos. Jos visos bus licencijuojamos, prižiūrimos, taip pat jų kainos bus peržiūrimos kartą per metus - jeigu to reikia", - sakė D.Janulionis.

Kainų komisijos atstovas teigė palaikantis siūlomus teisės aktų pakeitimus.

"Dabar šiame ūkyje vyksta intensyvi plėtra, vykdoma centralizuota vandens ir nuotekų tinklų statyba - tai akivaizdžiai atsiliepia kainoms, kurios kai kuriose įmonėse neperžiūrimos apie 10 metų. Tuomet - po 10 metų, kai nebėra galimybių diegti paslaugos, kaina padidėjo 50, 70, 100 procentų. Kad to išvengtume, siūlome savalaikį kainų nustatymą", - sakė D.Janulionis.

Anot jo, šiuo metu vidutinė vandens kaina Lietuvoje yra 4,80 centų (be PVM) už kubinį metrą, tačiau yra 10-15 miestelių, kur kaina siekia 9, 10 ar 19 litų.

"Tuose miestuose kaina mažėtų. Tai yra maži miesteliai, maždaug 10-15 įmonių", - kalbėjo D.Janulionis.

Anot įstatymo projektą teikiančios Aplinkos ministerijos, kita problema - gyventojai dėl brangaus prijungimo prie tinklo dažnai atsisako jungtis - siūloma nustatyti, kad naujų vartotojų prijungimo sąnaudos būtų įskaičiuotos į bendrą tarifą.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 359 Lietuvoje veikiančių vandens tiekimo įmonių apyvarta siekia 482 mln. litų. 71,5 proc. gyventojų pernai prijungta prie vandentiekio tinklų, 18,6 proc. naudojo šulinio vandenį, dar 2 proc. turėjo individualius gręžinius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"