TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sandoriai atskleidžia šešėlines pajamas

2014 03 25 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pastebima, kad pastaruoju metu daugėjo gyventojų, būstą įsigyjančių už nuosavas lėšas, o tai pakursto įtarimų, kad dalis nekilnojamojo turto (NT) nuperkama už šešėlyje uždirbtus pinigus. Baiminamasi, kad artėjant euro įvedimui NT sandoriai taps sukčių išsigelbėjimu realizuojant nelegalias pajamas.

Įtarimų, kad euro įvedimas paskubina šešėlyje veikiančius gyventojus sudaryti NT sandorius, buvo keliama, kai praėjusių metų pabaigoje Latvijoje buvo jaučiamas labai didelis NT pirkėjų aktyvumas. Jis nurimo iš karto po Naujųjų metų, kai šalyje jau cirkuliavo euras. Tiesa, LŽ kalbintas korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis į tokius teiginius tik numojo ranka. Jo teigimu, kaimynų šalyje NT sandorių skaičius tuo metu išaugo dėl to, kad artėjo vizų trečiųjų šalių piliečiams išdavimo taisyklių pakeitimas.

Darius Kulikauskas, Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas, padėtį šalyse kaimynėse taip pat nurodė veikiau kaip teigiamą pavyzdį. „Nors specialių tyrimų dėl gyventojų noro realizuoti šešėlines lėšas nėra atlikta, geras pavyzdys galėtų būti Estijos ir Latvijos patirtis. Šios valstybės pastaraisiais metais įsivedė eurą ir turėjo panašius šešėlinės ekonomikos mastus, tačiau jose NT rinkos anomalijų nebuvo pastebėta“, - sakė jis.

Nuosavų lėšų jau mažiau

Nemaža dalis gyventojų pernai būstą sugebėjo įsigyti nuosavomis lėšomis, o būsto paskolas paėmę gyventojai jai mokėti vidutiniškai skyrė apie 28 proc. savo pajamų. Taip teigė banko "Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Ji tai aiškino dėl kintančios NT pasiūlos labiau „įkandamomis“ būsto kainomis.

LB pažymėjo, kad gyventojų, kurie įsigyja būstą nuosavomis lėšomis, daugėjo tik iki 2012 metų. Tuo metu gyvenamojo būsto rinkoje buvo tik 21,4 proc. sandorių, sudarytų įkeičiant įsigyjamą turtą. D.Kulikausko teigimu, tikėtina, kad ši sandorių dalis buvo bent iš dalies finansuojama iš išorės. Tačiau 2013 metais tokie sandoriai jau sudarė 28,9 proc., o tai reiškia, kad pastaruoju metu nuosavomis lėšomis įsigyjamo būsto mažėja.

„Suteikiamų būsto paskolų skaičius taip pat auga. Tiesa, šio augimo nepastebėsime analizuodami naujai suteiktų būsto paskolų vertes arba būsto paskolų portfelį, nes po 2009 metų ekonomikos krizės būsto kainos yra sumažėjusios beveik 40 proc., todėl ir paskolos jam įsigyti yra daug mažesnės“, - sakė pašnekovas.

Sukčiai labiau matomi

Darius Buta, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai, pažymėjo, kad įsigydamas NT gyventojas tik atkreipia dėmesį į savo pajamas - jis patenka į NT registro sąrašus, taigi VMI sužino, kas ir už kokią pinigų sumą perka būstą. Todėl nelegaliomis lėšomis pirkdamas NT gyventojas veikiau atskleidžia kojinėje laikomus "juodus" pinigus, nei juos legalizuoja.

VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė paaiškino, kad VMI nuolat vykdo gyventojų turto ir pajamų rizikos analizę ir nustato asmenis, kurių išlaidos, įskaitant ir įsigytą NT, galbūt neatitinka gaunamų pajamų. Informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas bei gyventojų patirtas išlaidas VMI gauna iš trečiųjų šaltinių: juridinių vienetų, individualią veiklą vykdančių gyventojų, taip pat vertindama notarų informaciją apie sudarytus sandorius, tikrindama iš užsienio gautą informaciją ir kt. Vertinami ir gyventojų metinėse pajamų deklaracijose, turto deklaracijose bei privačių interesų deklaracijose pateikti duomenys.

„Jei kyla įtarimas, kad turtas įsigytas ar paskolos suteiktos iš galbūt neapmokestintų pajamų, o asmuo neturi prievolės deklaruoti pajamų, mokesčių administratorius turi teisę nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti“, - sakė V.Kulvinskienė. Anot jos, kontrolės veiksmams – mokestiniams tyrimams ir patikrinimams - atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias.

Jei gyventojas negali pagrįsti, kad pajamos uždirbtos legaliai, o mokesčiai – sumokėti, jam gresia ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo bei turto konfiskavimas.

Nuo 2011 metų pradžios iki 2013 metų pabaigos VMI iš viso nustatė apie 280 neteisėto praturtėjimo atvejų. Surinkta informacija perduota teisėsaugos institucijoms. Turto, kurio įsigijimui pagrįsti trūksta teisėtų pajamų, vertė siekia beveik 113 mln. litų. „Tarp įtariamųjų yra ir rezonansinių bylų dalyvių, nusikalstamų susivienijimų narių ir vadovų, kontrabandininkų, taip pat aukštas pareigas einančių valstybės tarnautojų bei politikų“, - teigė V.Kulvinskienė.

Atrado namų „vaiduoklių“

Pernai vykdyto ir šiemet pratęsto projekto „Būstas be mokesčių“ metu VMI vertino gyventojų turimą galbūt neįregistruotą gyvenamąjį būstą ir lėšas, kuriomis šis būstas įsigytas. Per praėjusius metus VMI baigė 19 gyventojų mokestinių tyrimų, o kontrolės veiksmus taikė 79 susijusiems asmenims. Taip pat nustatė 6 galimo neteisėto praturtėjimo atvejus bei 2,3 mln. litų nedeklaruotą apmokestinamų pajamų sumą. Gyventojai papildomai deklaravo 296 tūkst. litų mokesčių. Nustačius galimus mokesčių vengimo ar slėpimo atvejus, VMI inicijavo 14 gyventojų mokestinių patikrinimų.

Pagrįsdami įsigytą turtą, kurio vertė siekia beveik 16 mln. litų, gyventojai pateikė dokumentų apie dovanotas ir iš kitų gyventojų skolintas lėšas, kurių vertė beveik 12 mln. litų.

Kaip įdomesnius projekto metu nustatytus atvejus VMI paminėjo su priemone „Google Maps Street View“ Palangoje aptiktą poilsiautojams nuomojamą kaimo turizmo sodybą „vaiduoklį“ ir ištisus namų kvartalus „vaiduoklius“ Vilniuje bei Kaune. Mokesčių inspektoriai aptiko neregistruotą buvusio banko „Snoras“ vadovo R.Baranausko kotedžą Vilniuje, taip pat nustatė 20-metį jaunuolį, kuris, gaudamas pajamų tik iš darbo užmokesčio, sugebėjo už beveik 0,5 mln. litų įsigyti namą su žemės sklypu Alytuje ir butą sostinėje. O aiškinantis, iš kokių lėšų jonavietė įsigijo 0,5 mln. litų vertės butą Vilniuje, paaiškėjo, kad moteris milijoną užsidirbo užsienio striptizo klube, tačiau pajamas „pamiršo“ deklaruoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"