TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sankcijos baudžia ir stingdo Rusijos uostus

2014 08 13 7:30
Šaldytų produktų tranzitas į Rusiją buvo nutrūkęs - padėtis nesikeičia nuo kovo. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rusijos ekonomines sankcijas pajus viso regiono transportininkai, neišskiriant pačių rusų, kenčiančių dėl biurokratinės sumaišties pasienyje.

Dar nuo kovo Klaipėdos uosto šaldytuvuose laikomi maisto produktai, skirti Rusijos rinkai ir neįleisti dėl veterinarinių reikalavimų, dabar nepajudės į rytus dėl žemės ūkio ir maisto produkcijos embargo. Tačiau Klaipėdos uostas prie tokios situacijos jau prisitaikė, nes įvairių draudimų patyrė nuolat.

Šaldyti produktai liko "įšalę"

Šaldytų produktų tranzitas į Rusiją nuosekliai mažėja jau kelerius metus. Laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška teigė, kad ir iki šiol šaldytuvams galiojo sankcijos, pavyzdžiui, reikalavimas, kad uoste negali būti pažeista konteinerio plomba. Todėl šaldytų produktų tranzitas į Rusiją buvo nutrūkęs. Du įmonės sandėliai šaldytiems kroviniams šiuo metu apkrauti trečdaliu, padėtis nesikeičia nuo kovo.

Tąkart atvykę tikrintojai iš Kazachstano ir Baltarusijos šioms šalims skirtus krovinius iš šaldytuvų leido išvežti, o Rusijos tarnybų atstovai atsakymo iki praėjusios savaitės, kai paskelbtas embargas, taip ir nepateikė. Sandėliuose įstrigo beveik 6 tūkst. tonų šaldytos produkcijos.

„Jau nesitikime gero šių metų krovos sezono, dabar turime siekti išsaugoti klientus ateičiai. Per 7 mėnesius esame perkrovę 40 proc. pernykščio kiekio, maždaug 50 tūkst. tonų. Nuostoliai yra ne tik ekonominiai - negautos pajamos, bet ir socialiniai, nes žmonės neturi darbo“, - sakė R. Juška.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Klaipėdos Smeltės“ bendra krovos apyvarta pasiekė 1,48 mln. tonų. Rezultatas yra 56 proc. didesnis nei 2013 metais (0,94 mln. tonų.). Tačiau iš dalies dėl to, kad savo krovinius iš bendrovės Konteinerių terminalo perkėlė kompanija „Maersk“. Planuotas konteinerių perkrovimas („transshipment“) dar nevyksta, atliktas tik vienas bandymas, visi kiti kroviniai yra importas ir eksportas.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos vadovas ir Klaipėdos konteinerių terminalo direktorius Vaidas Šileika neabejoja, kad krovinių uoste mažės, bet padėties nedramatizuoja. „Visos įmonės vertina situaciją ir kuria įvairius scenarijus, kaip sušvelninti sankcijų poveikį. Konkrečiai mes turime keletą naujų projektų su Rusijos partneriais dėl įrangos tranzito į Kalugą. Išėjus „Maersk“ į „Smeltę“, konteinerių apyvarta dėl to nekrito, džiugina, kad išlaikome praėjusių metų lygį“, - sakė V. Šileika.

Per pirmąjį pusmetį šios bendrovės krovinių apyvarta sudarė 1,9 mln. tonų, ypač gerų rezultatų pasiekta kraunant negabaritinius krovinius. Rekonstruojant Konteinerių terminalo vartus dvi juostos išplatintos iki 9 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad artimiausiu laikotarpiu Klaipėdos uostas sankcijų poveikio nepajus, bet ilgainiui nuosmukis gali išryškėti, nes visi sektoriai yra vienas su kitu susiję. „Nuo 2000-ųjų, kai dėl padidintų Rusijos geležinkelių tarifų praktiškai buvo uždarytas geležinkelis, išmokome dirbti be Rusijos krovinių. Mūsų ginklas – konkurencingos veiklos įrankiai, mes juos stipriname, bet daryti poveikio politikai negalime“, - pažymėjo A. Drungilas.

Rusai neleidžia iškrauti laivų

Klaipėdoje kol kas nekilo tokių rūpesčių kaip Rusijos uostuose, kur, kaip skelbia naujienų agentūra „Portnews“, sulaikytų krovinių siuntėjai patiria didžiulių nuostolių.

Į Sankt Peterburgą šiomis dienomis atplaukusių laivų su draudžiama įvežti į Rusiją produkcija neleidžiama iškrauti. Nurodoma, kad krovinių grąžinimo procedūra krovinio savininkui gali trukti ne mažiau kaip du mėnesius, o vieno konteinerio uoste sulaikymas kainuoja 7 tūkst. dolerių per mėnesį.

Pranešta, kad iš Suomijos į Rusiją savaitgalį neįleistos kelios dešimtys krovininių automašinų, jas atgal grąžino rusų pasieniečiai.

Rusija jau paskelbė sąrašą šalių, iš kurių bus importuojami maisto produktai, uždraudus juos įvežti iš Europos Sąjungos, Norvegijos, Kanados, JAV ir Australijos. Pirmiausia - tai anksčiau Rusijos veterinarijos tarnybos nepatikimomis laikytos Lotynų Amerikos valstybės, Egiptas, Marokas, Iranas, Serbija ir Turkija. Lenkiškus obuolius numatoma keisti vaisiais iš Azerbaidžano ir Vidurinės Azijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"