TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Santaupas pravalgome

2011 06 03 0:00
Didėjant pajamoms žmonės nesiruošia atvejams, kai prireiks finansinės apsaugos.
LŽ archyvo nuotrauka

Gerėjant gyvenimui krašte žmonės nepradeda labiau taupyti pinigų, o priešingai - išsiima indėlius ir išleidžia vartojimui.

71 proc. Lietuvos gyventojų nėra numatę finansinės apsaugos šeimoje, o 57 proc. jų apie tai net negalvoja. Tai rodo banko "Swedbank" užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta gyventojų apklausa. "Iš ankstesnių patirčių žinome, kad didėjant žmonių pajamoms labai padidėja ir jų išlaidos. Taisyklė tokia: didėjant pajamoms, žmonės daugiau vartoja, bet nedidina įmokų taupymui ir rezervams. Apklausa patvirtina mūsų prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų. Tačiau mus nustebino problemos mastas. Ypač jauni žmonės vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti", - pažymi Mindaugas Jusius, "Swedbank Life Insurance" SE valdybos pirmininkas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010 metų balandį fizinių asmenų terminuotieji indėliai sudarė 17,2 mlrd. litų - 5 proc. daugiau negu šių metų balandį, dabar jie siekė 16,4 mlrd. litų. Juridinių asmenų indėliai pernai lyginamuoju laikotarpiu siekė 5,6 mlrd. litų - buvo 4 proc. didesni negu šiemet (5,4 mlrd. litų).

Daugiau pinigų einamosiose sąskaitose

"Nordea Bank Lietuva" Taupymo ir investavimo produktų vadovas Modestas Plakys sako, kad jaučiamas pinigų judėjimas iš terminuotųjų indėlių į einamąsias sąskaitas. "Lėšos mažėja indėliuose, nes jų palūkanos mažos. Atrodo, dabar žmonės perveda pinigus iš indėlių į einamąsias sąskaitas ir svarsto, ką nusipirkti. Tikimės, kad klientai grįš pakilus indėlių palūkanoms", - sako M.Plakys.

Šiuo metu bankų siūlomos palūkanos nekompensuoja net infliacijos dydžio.

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, teigia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį stebimas lėšų terminuotųjų indėlių sąskaitose stabilizavimasis, o didesni lėšų svyravimai fiksuojami einamosiose gyventojų sąskaitose. Tai esą susiję su gerėjančiais gyventojų lūkesčiais dėl ateities, atsigauna vartojimas, todėl būtinybė kaupti pinigus juodai dienai šiuo metu jau sumažėjusi.

Darius Kuzmickas, "Danske" banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius, nesietų pinigų mažėjimo indėliuose su mažesnėmis jų palūkanomis. "Greičiau tai susiję su geresnėmis finansinėmis perspektyvomis: žmogus atgavo darbą, darbdavys moka didesnį atlyginimą, todėl jis pradeda daugiau vartoti, - svarsto bankininkas. - Pastebime, kad artėjant vasaros sezonui gyventojai skiria dalį santaupų ir atostogoms, būsto atnaujinimui, vartojimui. Tai, be abejo, taip pat daro įtaką santaupų mažėjimui."

Ieško kitokio taupymo

Tiesa, nėra taip, kad niekas nebetaupytų - fiziniai asmenys, nusivylę indėliais, aktyviai domisi bei perka kitus taupymo ir investavimo produktus. "Populiarumo sulaukė nuo vasario leidžiamos metų trukmės fiksuoto pajamingumo obligacijos", - nurodo Tomas Vaišvila, banko "Snoras" atstovas.

J.Varanauskienė mano, kad taupymo sprendimo pasirinkimas priklauso nuo šeimos finansinių poreikių, taupymo tikslo. Jei tai yra lėšos, kurių gali prireikti bet kuriuo metu artimiausioje ateityje, rekomenduojama rinktis terminuotąjį indėlį. "Kitais atvejais, kai lėšų per artimiausius 3-5 metus neprireiks arba yra atidėta dalis galimam pelningesniam taupymui, toleruotinos finansinės rizikos, galima rinktis įvairius investavimo sprendimus", - sako J.Varanauskienė.

Pasak bankininkų, už nedidelį indėlį galima gauti 2-5 proc. metinių palūkanų. Kai santaupų suma siekia 7000-10 000 litų, esą verta pradėti ilgalaikį taupymą, tikintis gauti didesnę grąžą. "Stebuklų nebūna, jeigu bus siūloma didesnė grąža negu indėlio, atitinkamai bus didesnė ir rizika", - perspėja D.Kuzmickas. Bet, M.Plakio manymu, investicijos į akcijas taip pat nėra labai rizikingos, tiesiog reikia išlaukti rinkos nuosmukį. Be to, tiems, kas apsisprendęs investuoti ilgam, siūlomos susietos obligacijos, į kurias investavus bankas garantuoja, kad žmogus, pasibaigus investavimo terminui, atgaus nemažiau lėšų negu įdėjo.

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė perspėja, kad didėjant pajamoms žmonės nesiruošia atvejams, kai prireiks finansinės apsaugos, pavyzdžiui, netekus darbo. Anot jos, finansinė apsauga yra sukaupti pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekusi reikšmingos dalies pajamų.

"Žmonės finansines problemas sprendžia tik tada, kai su jomis susiduria: užlieja kaimyno butą, škvalas nuneša stogą ir t. t. Tik ekonominės recesijos metu padaugėjo indėlių - ištikus finansų krizei gyventojai suprato, kad jie turi turėti tam tikrus rezervus. Lietuvoje finansai nėra pati geidžiamiausia tema šeimose. Ji - viena iš vengtinų. 57 proc. išsiskyrusių šeimų pagrindine skyrybų priežastimi nurodo pinigus. Tėvai šeimose yra daugiau linkę kalbėti apie žalingus įpročius negu apie pinigų taupymą. Kalbos apie pinigus būna susijusios su emocijomis, neigiamais dalykais, todėl šeimose nėra ilgalaikio finansinio planavimo. Šeimoje tenka galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kito žmogaus norus, tikslus, taip pat apie finansinę atsakomybę - juk perpus dalijamos ne tik pajamos, išlaidos, bet ir finansiniai įsipareigojimai", - sako O.Bložienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"