TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Santaupos pradiniam įnašui už būstą - ant kortos

2008 12 08 0:00
Išsirinkę būstą ir sumokėję vadinamuosius rankpinigius žmonės vėliau atsisako pirkti norimą objektą vien dėl to, kad negavo iš banko būsto paskolos.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu nusprendęs pirkti būstą imdamas paskolą iš banko rizikuojate prarasti net ir santaupas, sukauptas pradiniam įnašui. Mat bankai dabar dažnam netikėtai atsisako suteikti paskolą, tad iš anksto būsto pardavėjui sumokėtas pradinis įnašas prarandamas.

Kai nekilnojamojo turto rinkoje paklausa viršijo pasiūlą, o bankai skolino lengva ranka, svarbiausia buvo rasti dar nenupirktą būstą ir kuo greičiau pardavėjui sumokėti sutartą pradinį įnašą. Tik paskui reikėjo skubėti į bankus pasiskolinti pinigų ir galutinai atsiskaityti su pardavėju.

Dabar situacija iš esmės pasikeitė dėl sugriežtėjusių bankų būsto paskolų išdavimo sąlygų ir nenuspėjamų bankininkų sprendimų. Vieną dieną pažadėję duoti paskolą ir su klientu net pasirašę šį sprendimą patvirtinančius dokumentus, kitą dieną bankininkai gali atsisakyti suteikti paskolą.

Bankų politikos įkaitai

"Įvertinome savo finansines galimybes ir gavome iš banko atsakymą, kad reikiamo dydžio paskola būstui tikrai bus suteikta. Nedelsdami pasirašėme preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su pasirinkto buto pardavėju. Šiam procesui vadovavo nekilnojamojo turto agentūra, per kurią ir radome savo svajonių namus. Sutarėme užstato sumokėti 6000 litų, kurie sudarys dalį perkamo buto kainos. Statybų bendrovės reikalauja 15-20 proc. pradinio įnašo, jeigu perkama iš jų, tad iš mūsų prašoma suma mums atrodė lengvesnė galimybė šiuo metu įsigyti nuosavus namus. Džiaugėmės sutarę gerą sandorį", - LŽ savo istoriją pasakojo Giedrius Banys.

Tačiau jau kitą dieną jį su žmona pribloškė skambutis iš banko. "Staiga buvo pasakyta, kad bankas reikiamos paskolos sumos mums nesuteiks - gali paskolinti trečdaliu mažiau, nei prašėme. Žinoma, toks variantas mums netiko. Tada susisiekėme su būsto pardavėju. Tačiau jis pareiškė, kad jeigu per savaitę nenupirksime iš jo buto, mūsų sumokėti 6000 litų pradings. Apėmė ne tik nusivylimas, bet ir pyktis. Jautėmės apgauti", - pasakoja vyriškis.

Jauna šeima iš karto suskubo į kitus bankus, bet kol buvo rastas tas, kuris sutiko paskolinti jiems reikiamą pinigų sumą, praėjo dvi savaitės, o pardavėjas butą pardavė kitiems pirkėjams, tad šių žmonių pradinis įnašas tiesiog pradingo.

Praranda daugiau ir dažniau

Rinkos dalyviai ir specialistai neslepia, kad šiuo metu ieškantiems būsto pirkėjams gali nutikti tokių ir dar liūdnesnių istorijų, nes pardavėjai dažnai reikalauja daug didesnio užstato, kurį sumokėjus iš santaupų ar skolintų lėšų kartais rizikuojama prarasti nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės "Resolution" Pardavimo departamento vadovas Giedrius Ragaišis LŽ sakė, kad daugėja atvejų, kai išsirinkę būstą ir pasirašę preliminarias sutartis bei sumokėję vadinamuosius rankpinigius žmonės vėliau atsisako pirkti norimą objektą vien dėl to, kad negavo iš banko būsto paskolos.

"Ši tendencija ryški. Ypač jeigu objektai buvo pradėti pardavinėti tada, kai nekilnojamojo turto rinka dar išgyveno gana gerus laikus. Šiuo metu pirkėjams reikia sumokėti visą likusią sumą, kuri anksčiau buvo sutarta gana didelė ir užfiksuota sutartyse. Dabartinės bankų paskolų išdavimo sąlygos mažina gaunamos paskolos dydį, ją gauti darosi vis sunkiau, o kartais ir išvis neįmanoma. Matoma ir tokia tendencija, kad pirkėjai savo noru atsisako jau anksčiau pasirašytų sutarčių dėl to, kad rinkoje šiuo metu yra patrauklesnių variantų arba pasikeičia poreikis. Pavyzdžiui, atsisakoma didesnio būsto dėl mažesnio arba perkamas ne namas, o butas", - pastebėjo G.Ragaišis.

Pasak jo, standartinis perkamo būsto užstato pardavėjui dydis - 15-20 proc. jo rinkos vertės, taigi, pavyzdžiui, už 200 tūkst. litų įvertintą būstą gali tekti iš anksto sumokėti iki 40 tūkst. litų, tačiau neva visada galima tartis dėl užstato dydžio.

"Žmonės prieš pasirinkdami būstą dažnai jau yra bendravę su bankais ir turi bent preliminarius jų atsakymus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai bankai atšaukia net savo priimtus sprendimus duoti būsto paskolą. Jeigu žmogus, turėjęs tokį banko patvirtinimą, sumokėjo būsto pardavėjui sutarto dydžio užstatą, bet jo nebegali pirkti, dėl banko kaltės jis sumokėtus pinigus dažniausiai praranda", - sakė G.Ragaišis.

Jo manymu, ne nuo turto pardavėjo priklauso žmogaus mokumo bankui galimybės. "Esamai situacijai rinkoje daugiausia įtakos turėjo pasauliniai įvykiai, tačiau gerokai prisidėjo ir bankai. Prieš metus lengvai daliję paskolas, šiandien jų jau nebeteikia. Norintieji gauti kreditus šiuo metu jau nebeatitinka keliamų reikalavimų. O nuo to nukenčia tiek pirkėjas, kuris praranda savo jau sumokėtos įmokos dalį, tiek nekilnojamojo turto plėtotojas, kuris jau yra investavęs į objektą", - teigė pašnekovas.

Faktai

Lietuvos banko du kartus per metus vykdomos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų naujausioje spalio mėnesio apžvalgoje rašoma, kad visi apklausti 9 šalies komerciniai bankai ir 4 užsienio bankų filialai per pastarąjį pusmetį vis labiau griežtino skolinimo namų ūkiams sąlygas.

Vertindami paskolų suteikimą lemenčiaus veiksnius, bankai nurodė, kad paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų griežtinimą labiausiai lėmė tai, kad bankai numatė didėjančią bendros ekonominės padėties ir būsto rinkos perspektyvų riziką. Bankų konkurencija taip pat skatino skolinimo sąlygų griežtinimą.

Bankų vertinimu, paskolų būstui paklausa iki šiol sparčiai didėjusi antrą pusmetį iš eilės mažėjo. Svarbiausi veiksniai, turėję įtakos paskolų būstui įsigyti paklausos sumažėjimui, yra šie: prastėjančios būsto rinkos perspektyvos, smunkantis vartotojų pasitikėjimas ir padidėjusios vartojimo išlaidos.

Gyventojų santaupų pokyčiai taip pat skatino paskolų būstui įsigyti paklausos mažėjimą.

Bankai mano, kad per ateinančius metus būsto kaina ir toliau mažės. Pusė apklaustų bankų nurodė, kad kainos kris 10-20 proc., beveik trečdalis bankų teigė, kad kaina mažės 20-30 procentų. Dauguma bankų mano, kad sąstingis šalies nekilnojamojo turto rinkoje truks 2-3 metus.

Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiams šalies komerciniai bankai spalį paskolino 121,6 mln. litų - 12 proc. mažiau nei rugsėjį ir net 45 proc. mažiau nei pernai spalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"