TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saugai aplinką - uždirbi

2007 12 13 0:00
L.Čekanavičiaus nuomone, išlošia tos įmonės, kurios neabejingos aplinkosaugai.
Autorės nuotrauka

Griežtėjant Europos Sąjungos reikalavimams saugoti aplinką, Lietuvos verslas neturėtų likti abejingas. Užuot baiminęsi investicijų, verslininkai turėtų žvelgti toliau - saugodami aplinką jie gali tikėtis didesnio pelno ateityje, pritraukti investuotojų ir užsitarnauti vartotojų palankumą.

"Po 50 metų visiems reikės išmokti plaukti, nes ištirps ledynai". "Jeigu visi vartotų tokiais kiekiais, kokiais vartoja ekonomiškai pažengusios šalys, reikėtų ne vienos, o trijų Žemių". "Iki 1986 metų bus baigti naftos ištekliai".

Nors tokie pranešimai yra propagandiniai, jie gali turėti teigiamos įtakos "žaliajam verslui" augti. Šiuo metu pasaulinis "žaliasis verslas" sudaro 2 proc. bendrojo globalinio produkto (BGP), arba 700 mlrd. dolerių per metus.

Apie būtinybę verslui rūpintis aplinka vakar Vilniuje buvo diskutuojama konferencijoje "Pramonės dialogas su aplinka: kaip suderinti konkurencingumą ir rūpinimąsi aplinka". Ją organizavo bendrovės "Achema", "Mažeikių nafta", "Lifosa", partneriai - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija.

Aplinkosauga apsimoka

Linas Čekanavičius, Vilniaus universiteto docentas, kalbėdamas konferencijoje akcentavo, kad aplinkos saugojimas svarbus įmonės ilgalaikiam pelningumui, gali pritraukti investicijų, pirkėjų.

Jo teigimu, požiūris, kai kompanija pagrindinę atsakomybę jaučia vien savo akcininkams yra šiek tiek pasenęs. "Įmonėms svarbu ne tik trumpalaikis pelnas, bet ir prestižas, ir darbuotojų pasitenkinimas", - teigė jis.

Vienas iš motyvų, kodėl įmonėms verta saugoti aplinką, pasak jo, yra išlaidų mažinimas. Tarkime, tokia kompanija kaip "Chevron", mažindama atliekų išmetimą į aplinką, taupo pinigus. "Iš tokio ilgalaikio projekto susižeriama nemažai gražaus pinigėlio, o visuomenės akyse jos ("Chevron") reitingai gerokai pakyla", - kalbėjo L.Čekanavičius. Pasak jo, įmonėms saugoti aplinką gali kainuoti mažiau nei kovoti su žaliaisiais. Pranešėjas minėjo, kad įmonės, nekreipiančios dėmesio į aplinkosaugą, gali prarasti užsakymus, pirkėjus, investuotojus ir tai gali kainuoti visuomenės nepalankumą.

L.Čekanavičius sakė, kad investicijų gali pritraukti ne tik gerą, bet ir prastą aplinkosauginę reputaciją turinti bendrovė.

"Kai kurie investuotojai pasaulyje vadovaujasi principu investuoti tik į gerą reputaciją turinčias bendroves, tačiau yra ir priešingai - kai kas gali investuoti į blogą aplinkosauginę reputaciją turinčią bendrovę tam, kad pakeistų jos vidinę aplinkosaugos politiką", - sakė jis. Ir pridūrė, kad, pastarųjų 30 metų duomenimis, investicijoms patrauklesnis yra pirmasis variantas, ypač kai kalbama apie moralius investuotojus.

L.Čekanavičiaus žodžiais, tenkinti ekologiškus produktus vertinančių vartotojų poreikius įmonei gali būti pelninga ilgalaikės perspektyvos požiūriu. "Tačiau gali būti, kad ta pati prekė toje pačioje parduotuvėje bus padėta ir ant ekologiškų prekių lentynos, ir kitur", - užsiminė jis.

"Žaliasis vartotojas", docento žodžiais, gali būti suviliotas padengti dalį aplinkosaugos sąnaudų. "Pavyzdžiui, pardavėjai paskelbia, kad kažkiek procentų kiekvienos parduotos prekės sumos bus pervesta aplinkosaugos fondui - taip pirkėjas už aplinkos saugojimą "balsuoja pinigais", - sakė L.Čekanavičius.

Pasaulyje - ne naujiena ir "ekoauka". "Tarkime, paskelbiama, kad pirkėjas perka 10 litų vertės prekę, už ją sumoka 10,5 lito, tokiu atveju gamintojas ar pardavėjas taip pat įsipareigoja prisidėti 50 centų, ir 1 litas pajuda į aplinkosaugos fondą", - pavyzdžius žėrė L.Čekanavičius.

Tos įmonės, kurios anksčiau susigriebia kurti ekologišką produkciją, orientuojasi į "žaliąsias investicijas", pasak jo, užsiima didesnę dalį rinkoje, kur vėliau kitoms įmonėms įsitvirtinti gali būti nelengva.

Reikalavimai griežtėja

Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerijos sekretorius, primena, kad ES yra įsipareigojusi iki 2020 metų sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20-30 proc., palyginti su 1990 metais.

ES energetikos strategija numato iki 2020 metų padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, tiek pat - energijos efektyvumą. 10 proc. padidinti biodegalų dalį bendrame vartojamų degalų balanse.

Išmetamas Lietuvoje šiltnamio dujų kiekis pasauliniu mastu yra 0,05 proc., ES mastu - 0,4 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"