TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saugioji trejybė: draudikas, kaimynas ir šuo

2012 07 16 8:39
1lawyersource.com nuotrauka/Vagysčių pikas pasiekiamas liepą, kai atostogauja didžioji dalis gyventojų.

Gyventojų būstai apvagiami daugiausia vasarą, ypač liepą. Tačiau ir draudimas nėra sargas nuo vagies, ne visada kompensuoja praradimus. Savo turto sauga turi pasirūpinti pats savininkas.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vagysčių buvo 5 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau išnešto turto vertė padidėjo. Pernai per visus metus bendrovė dėl vagysčių savo klientams atlygino nuostolių už 1,8 mln. litų, o šiemet iki liepos - 1 mln. litų.

Specialistai primena: vasarą vagysčių tikimybė yra dvigubai didesnė nei kitais metų laikais, nes gyventojai dažniau išvyksta ilsėtis ir palieka namus be priežiūros. Vagysčių pikas pasiekiamas liepą, kai atostogauja didžioji dalis gyventojų. Birželį, palyginti su geguže, vagysčių skaičius padidėja 3-5 proc., o liepą gali išaugti net 10 procentų.

Nesaugiausia - didmiesčiuose

"Lietuvos draudimo" ekspertai, išanalizavę pastarojo dešimtmečio (2002-2012 m.) vagysčių nuostolių statistiką, sudarė "Vagysčių žemėlapį", kuriame išryškinti rizikingiausi ir saugiausi rajonai.

Saugiausia yra gyventi Skuodo, Naujosios Akmenės, Joniškio, Telšių, Šilalės, Šakių, Anykščių, Širvintų, Lazdijų ir Švenčionių rajonuose. Dažniausiai vagišiai aplanko vilniečių, kauniečių ir panevėžiečių butus. Šiuose miestuose ir draudimo išmokos didžiausios.

"Vagystės metu gyventojams padaroma žala gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų, o grobiama dažniausiai tai, ką lengva realizuoti - modernius elektronikos prietaisus, išmaniuosius telefonus, naujausius planšetinius kompiuterius", - vardijo bendrovės privataus turto draudimo portfelio valdytoja Audronė Ananevienė.

Šaukštai po pietų

Neretai apsidrausti susigriebiama jau po įvykio arba - geriausiu atveju - pasimokius iš kaimyno nelaimės. Retas vagišius į "darbą" išsiruošia pasiėmęs navigatorių, todėl užklysta ir į "saugiausius" rajonus.

Draudimo rinkos statistika rodo, kad Lietuvoje apdrausta vos penktadalis butų ir beveik pusė individualių gyvenamųjų namų. Lietuviai - optimistai. Nuoširdžiai tiki, kad iš jų namų arba nėra ko vogti, arba apiplėšinėjami tik kiti.

UAB "PZU Lietuva" atlikto tyrimo duomenimis, net 10 proc. turtą apdraudusių žmonių tai padarė po skaudžios patirties. Ateityje vagystė paskatintų apsidrausti 4 proc. gyventojų.

"Nelaimės ir praradimai paskatintų draustis mažesnes ir vidutines pajamas gaunančius gyventojus. Šie žmonės įvertina savo finansines galimybes ir supranta, kad prarasto turto greitai nebeįsigis. Tik draudimas galėtų jiems atkurti tą turto vertę, kuri bus prarasta dėl gaisro, užliejimo ar įsisukus vagims, - tyrimą komentavo bendrovės generalinis direktorius Marius Jundulas. - Beje, mažesnes ir vidutines (iki 1500 litų) pajamas gaunantys žmonės kur kas dažniau sako turintys turto, kurį reikėtų saugoti. O daugiau uždirbantys žmonės teigia, esą neturi ką drausti. Tai liudija, kad geriau finansiškai gyvenantys žmonės nesuteikia savo turtui reikiamos vertės, taigi ir nesiima jo saugoti."

Kas lemia kainą

Apdrausti standartinį dviejų kambarių butą nuo užpylimo, gaisro, stichinių nelaimių ir plėšimo 30 tūkst. litų suma kainuoja apie 200 litų.

Draudimo kaina gali būti ir didesnė. "Draudimo įmokos kaina priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos bei išskaitos dydžio. Draudimo bendrovė taip pat vertina, ar draudžiamame objekte nuolat gyvenama, ar ne, ar būste yra įrengta signalizacija ir ar ji prijungta prie saugos firmos pulto", - aiškino ERGO draudimo grupės rinkodaros direktorius Baltijos šalyse Irmantas Šerys.

"Skaičiuojant įmoką, atsižvelgiama į apdraudžiamo pastato plotą, konstrukciją, draudimo vertę, pasirenkamas rizikas ir kitus faktorius. Taigi draudimo įmoka kiekvienam konkrečiam objektui gali būti skirtinga, todėl visuomet reikia įvertinti ir būtinai pasikonsultuoti su draudikais, nuo ko ir ką jums verta drausti", - dėstė A.Ananevičienė.

"Kai žmogus nepasirūpina turto apsauga pats, draudimas nėra tinkamas sprendimas apsisaugoti, nes tai kainuos labai brangiai", - konstatavo draudimo brokerių UAB "Balto link" generalinis direktorius Robertas Šaltis.

Kokia apsauga geriausia

Teigdami, kad daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų įvyksta vasarą, draudikai pasako tik pusę tiesos, nes būna ir priešingai. Viena gyvenamojo nekilnojamojo turto rūšis dažniausiai vasarą "švarinama" kur kas rečiau nei žiemą. Tai sodybos kaime, kurias turtingesni miestiečiai yra įsigiję daugiausia vasaros poilsiui.

"Kaime niekas nuo vagysčių nesidraudžia. Draudžiasi nuo stichinių nelaimių, gaisro. Yra sodybų, kurių net nerakina, nes žino, kad jeigu kas panorės, būtinai išneš. Kiti tokias stengiasi parduoti. Yra buvę, kad atvažiavę apsižiūrėti pavasarį rado sodybą be grindų - visos grindlentės išluptos", - apie savo vasaros kaimynus LŽ porino nepanorusi būti įvardyta dama. Mat nenorinti, kad vagys apsilankytų ir jos sodyboje.

Ką daryti? Matyt, geriausia arba nepirkti sodybos vienkiemyje, arba gyventi joje visus metus, arba samdytis apsaugą - kiekvienam pagal kišenę. Antraip sodyba vienkiemyje blogame rajone - beveik garantuoti nuostoliai.

Turėti sodybą - beveik garbės reikalas dažnam Seimo nariui. Ar jie šį turtą apdraudžia?

Petras Auštrevičius sodybą Vilniaus rajone, gatviniame kaime paveldėjo iš tėvų. Nuo seno ji buvo draudžiama. "Ir tėvai draudė, ir aš tai darau, nes manau, kad tai civilizuotas būdas saugotis nuo rizikų, - LŽ sakė politikas. - Stengiuosi lankytis kuo dažniau: vasarą - nuolat, o žiemą - reguliariai. Mano santykiai su kaimynais labai glaudūs, nuo vaikystės ir aš juos pažįstu, ir jie mane pažįsta. Kaimynų akis arba užmestas žvilgsnis yra geriausia apsauga. Manau, valdžia turėtų visaip skatinti, ieškoti būdų žmonėms įtikinti, kad vieni kitiems turi padėti. Blogos valios žmones geri kaimynai turėtų nurungti. Į pastatą nėra bandyta įsilaužti. Kartais gal dingsta vienas kitas daiktas iš kiemo, bet nelabai kreipi į tai dėmesį, nes kaip ir visur, socialinės degradacijos paveiktiems žmonėms, matyt, ir puodas, nešamas į metalo laužą, yra vertybė. Bet norėdamas susirasti žmogų vienetiniam darbui, greitai nerasi - stengiasi uždirbti nelegaliais būdais."

Broniaus Bradausko sodyba Trakų rajone apdrausta. Ji vienkiemyje, bet bandymų apvogti nebuvo. "Yra signalizacija, yra draudimas. Nuo Trakų apie 10 kilometrų. Artimiausias kaimynas gyvena už tvoros, kiti tai būna, tai nebūna. Bet kaimynu ne visada gali pasitikėti, nes nelabai kas skubės vidury nakties šokti iš lovos ir žiūrėti", - svarstė jis.

Dalios Teišerskytės sodyba yra Kauno rajone, vienkiemyje, apdrausta ir nuo vagysčių. "Problemų nebuvo. Yra ir piktas šuo. Bet svarbiausia - sodyboje jau 10 metų gyvena mano brolis. Jis kaime labai gerbiamas ir mylimas, visų vadinamas Rimučiu. Bičiuliški santykiai su kaimynais nuo vagių apsaugo ne prasčiau negu draudimas", - džiaugėsi Seimo narė.

Ne apsaugos, o padės

Draudimas nėra nei sargas, nei neperžengiama siena, nei aerozolis, ginantis nuo užpuolikų. Draudikų paskirtis - pagal draudimo sutartį kompensuoti tai, kas jau prarasta. Todėl ekspertai atidžiai išanalizuoja tikimybes - apdraudžiamas pastatas gali užsidegti, nukentėti nuo viesulo ar būti apiplėštas. Pagal tai nustatoma ir draudimo sutarties kaina.

"Draudimo bendrovė nuo vagystės rizikos draudžia beveik visus objektus. Bet kartais gali ir atsisakyti. Pavyzdžiui, nesiimtume drausti apleisto pastato", - pripažino I.Šerys.

Pasak jo, neatsisakoma apdrausti ir turto vienkiemiuose, bet kuo didesnė nelaimės rizika, tuo didesnis ir draudimo tarifas.

"Pavyzdžiui, jeigu vienkiemyje gyvenama ne nuolat ir nėra įrengtos prie saugos bendrovės pulto prijungtos signalizacijos, draudimo įmoka, palyginti su butu, kuriame gyvenama nuolat ir įrengta signalizacija, bus tikrai didesnė", - tvirtino I.Šerys.

"PZU Lietuva" produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas sakė, kad sodybos, į kurią atvykstama tik ilsėtis, ir nuolat gyvenamo namo draudimo įmokos skiriasi maždaug dvigubai. "Tai racionalu, nes ir rizika daug kartų didesnė. Atsižvelgiame ir namo konstrukciją, stogo dangą, statybos metus, signalizaciją, kitas apsaugos priemonės. Visa tai įvertinama nustatant draudimo kainą", - aiškino jis.

Vis dėlto, matyt, draudikai pasako tik pusę tiesos, nes būtų naivu tikėtis, kad net ir už dvigubą kainą jie imtųsi rizikuoti patirti dešimteriopai didesnių nuostolių. LŽ duomenimis, tik išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, Seimo nariams arba ypač lojaliems draudimo bendrovės klientams) pavyksta pasirašyti retai lankomos sodybos draudimo nuo vagystės sutartį.

"Tai, kad draudimo bendrovės vengia apdrausti nesaugomas sodybas vienkiemiuose, yra Lietuvos problema. Draudikai gali ir neatsisakyti, bet tokiu atveju įmoka bus nustatyta ne mažesnė už sodyboje esančio turto vertę", - pabrėžė draudimo brokeris R.Šaltis.

Faktai

* Draudimo bendrovės "PZU Lietuva" užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausia bijo vagių. Net 62 proc. mūsų krašto žmonių mano, kad didžiausia grėsmę jų sukauptam turtui kelia apsukrūs ilgapirščiai.

* Šarvuotas duris ir spynas kaip apsaugos priemonę buvo pasirinkę daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o šunį kaip sargą namie laiko 25 proc. apklaustųjų. Tik 10 proc. gyventojų draudimą įvardijo kaip būdą apsaugoti sukauptą turtą. Dar 15 proc. sakė savo turto nesaugantys jokiais būdais.

* Turto apsaugai nemažą įtaką daro tradicijos ir kaimo vietovėse pastebimas kur kas aukštesnis pasitikėjimo kitais žmonėmis lygis. Neretai tai lemia didesnį įvairių vagysčių ir plėšimų skaičių kaimuose.

* Miestiečiai savo sukauptą turtą linkę saugoti tvirtomis fizinėmis priemonėmis - aptverti tvoromis ir užsidaryti metalinėmis durimis, o kaimo žmonės ir toliau pasikliauja tradiciniais būdais - tvirtesne spyna ir šunimi kieme. Trečdalis kaimo žmonių visiškai nesaugo savo turto.

* Didmiesčių gyventojai dukart dažniau nei kaimo gyventojai paminėjo turintys aukštą tvorą. Dukart daugiau miestiečių turi metalines duris (54 proc. didmiesčių gyventojų ir 28 proc. kaimo gyventojų). Miestiečiai pasirūpina ir saugesnėmis bei tvirtesnėmis spynomis (48 proc. miestiečių ir 32 proc. kaimo gyventojų). Tačiau kaime apsaugai dažniau laikomas sarginis šuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"