TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saugosi pats - padės ir draudikai

2012 11 10 6:01
LŽ archyvo nuotrauka/Vežėjai susirūpinę dėl krovinių saugumo pasienyje.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad šiemet krovinių vežėjams automobilių transportu išmokėta 65 proc. daugiau kompensacijų už pagrobtus krovinius, o vežėjai bylinėjasi su draudikais dėl nekompensuojamos žalos.

Šiemet dėl krovinių vagysčių patiriama žala išaugo net 65 procentais. Taip rodo draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" duomenys.

Draudikai pastebi, kad krovinio vagystės būna gerai organizuotos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai jį pradangina ir fiktyviai įsteigti vežėjai ar ekspeditoriai.

Draudimo ekspertai krovinio savininkus, vežėjus ir ekspeditorius ragina būti budrius ir įsitikinti, kad krovinys atiduodamas į saugias rankas, o vežėjo ar ekspeditoriaus civilinė atsakomybė (CMR) apdrausta ir draudimo sutartis yra galiojanti.

"ERGO Lietuvos" Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, CMR draudimu apdraudžiama vežėjo atsakomybė už gabenamus krovinius. Draudimo išmoka mokama tais atvejais, kai dėl krovinio apgadinimo pripažįstama vežėjo atsakomybė už padarytą žalą kroviniui ir nepažeistos CMR draudimo sąlygos.

"Dažniausiai CMR draudime žala konstatuojama dėl krovinių apgadinimo, pavyzdžiui, suvirtus kroviniui ar dėl į priekabą patekusios drėgmės apgadintų prekės ir jų pakuočių; gana dažnos vagystės bei eismo įvykiai, taip pat šaldytų krovinių nuostoliai, kai dėl refrižeratoriaus gedimo sugadinamos temperatūrinio rėžimo prekės. Vežamų prekių gaisrų pasitaiko rečiau, tačiau liepsnų padariniai labai skaudūs", - pasakoja T.Nenartavičius.

Masina vartojimo prekės

Pasak draudimo eksperto, šiemet gerokai išaugo vidutinė dėl vagysčių patiriama žala. Draudimo bendrovės statistika rodo, kad per pirmus aštuonis mėnesius vidutinė dėl vagysčių patiriama žala išaugo iki 8,2 tūkst. litų. "Jau kelerius metus daugiausia krovinių vagysčių registruojama Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje", - tvirtina T.Nenartavičius.

Dažniausiai, anot jo, vagiamos plataus vartojimo prekės - drabužiai, avalynė, alkoholis, kompiuterinė technika, elektronikos gaminiai. "Ispanijoje buvo apvogtas automobilis, gabenęs avalynę į Rusiją. Pavogta 810 porų batų, krovinio draudimo išmoka siekė 127 tūkst. litų. Belgijoje, nesaugojamoje aikštelėje šalia degalinės, buvo apvogtas automobilis, gabenęs elementus iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Buvo pavogtos 549 dėžės elementų, o patirta žala siekė 62,6 tūkst. litų. Nemažus nuostolius registravome, kai nasaugomoje Lenkijos aikštelėje buvo apvogtas automobilis, iš Vokietijos į Rusiją gabenęs rinktinį krovinį: drabužius, avalynę, laikrodžius. Buvo pavogta 305,07 kg krovinio, pretenzijos suma siekė 230 tūkst. litų", - teigia T.Nenartavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai dėl vagysčių patirta žala pripažįstama nedraudžiamaisiais įvykiais dėl to, kad vežėjai ilsisi nesaugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokiu atveju krovinio savininkui nuostolius vežėjas atlyginti privalo pats. Jo teigimu, nors verslo rizika ir nemenka, 25-30 proc. vežėjų savo atsakomybės dėl krovinio nedraudžia.

Draudikais nusivylė

"Krovinių grobimai - iš tiesų didelė problema, bet ne mažesnė bėda ir pernelyg didelė draudimo bendrovių savisauga", - LŽ sakė vežėjų asociacijos "Linava" atstovas Gytis Vincevičius. Jis pritaria, kad vežėjai iš tiesų patiria didžiulių nuostolių dėl pagrobiamų ar sugadinamų krovinių, nes automobilių transportu gabenamos iš tiesų didelės vertės prekės. Tokio krovinio praradimas neretai gali reikšti mažesnės vežėjų bendrovės bankrotą.

Tačiau gauti iš kai kurių draudikų kompensaciją, anot "Linavos" atstovo, irgi nėra lengva. Mat draudimo sąlygose nedraudžiamuoju įvykiu neretai laikomas krovinio pagrobimas iš nesaugomos aikštelės. Tokiais atvejais draudikai vengia mokėti kompensaciją.

"Iš tiesų yra daug nesaugių zonų net, pavyzdžiui, aplink Paryžių. "Linava" jau seniai kelia šį klausimą, - sako G.Vincevičius. - Draudimo sutartyse neretai įrašoma visiškai nerealių reikalavimų - kad vežant krovinį turi būti sustojama tik policijos saugomose aikštelėse. Lietuvoje tokių iš viso nėra."

Pasak jo, galima svarstyti, kas dažniau gudrauja - vežėjai ar draudikai. Mat Tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU) yra patvirtinusi saugomų aikštelių sąrašą, tačiau reikalavimų turėti tokių aikštelių valstybėms nekeliama, o draudimo bendrovių nustatyta atsakomybė vežėjams yra maksimali - jeigu vairuotojas nueina, pavyzdžiui, į dušą ar atlikti gamtinių reikalų, draudikai gali traktuoti, kad jis paliko automobilį neprižiūrimą, ir krovinio ar jo dalies grobimą laikyti nedraudžiamuoju įvykiu.

"Vežėjams patariame labai atidžiai skaityti su draudikais pasirašomas sutartis, ypač atkreipti dėmesį į sąlygas, kurios tokiais atvejais gali būti lemtingos", - perspėja G.Vincevičius.

Anot jo, asociacija siekia inicijuoti diskusiją ir valstybiniu lygiu, pavyzdžiui, dėl krovinių saugumo pasienyje. Dabar visi eilėje prie sienos su trečiosiomis šalimis - Rusija ir Baltarusija - laukia šalikelėje. Taip sudaromos puikios sąlygos veikti nusikalstamoms struktūroms. Net dalinis krovinio pagrobimas yra nuostolis, o tokių atvejų vis daugėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"