TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Saugumo – daugiau, nepriklausomybės – mažiau

2016 01 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad naujosios tarptautinės elektros jungtys su Lenkija ir Švedija Lietuvos energetinį saugumą padidina, o energetinės nepriklausomybės – ne, nes sunaikinę savo generaciją beveik visą elektrą importuosime iš užsienio.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės, pasak M. Nagevičiaus, nestiprina ir daugiau negu metus eksploatuojamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Mat Lietuvos dujų rinkai akivaizdžiai per didelio terminalo našta mažina šalies konkurencingumą, tad būtų idealiausia šį brangų įrenginį užkonservuoti ir laikyti kaip prevencijos priemonę.

„Statant terminalą padaryta labai daug klaidų, tačiau net neišeina jų įvardyti. Nes Lietuvoje tie, kurie pradeda kritikuoti SGD terminalo projektą, apšaukiami kenkėjais ir išdavikais. Valdžia deda lygybės ženklą: kas įvardija terminalo klaidas, pasisako prieš prieš patį projektą. O reikėtų tai atskirti: terminalas nėra šventa karvė, apie kurią nieko blogo sakyti negalima“, – pažymi energetikas.

M. Nagevičius įsitikinęs, kad dujų tiekimo sutartis su norvegų bendrove „Statoil“ buvo klaida – paskirtasis tiekėjas „Litgas“ pasirašė sutartį itin blogomis sąlygomis. „Penkerių metų sutartis yra nenaudinga, nes šios dujos yra beveik dvigubai brangesnės negu rusiškos. 2016 metais terminalo sąnaudas apmokės visi dujų vartotojai pagal vadinamąjį galios mokestį. Tai negerai, nes mokame ne už energetinę nepriklausomybę, o už klaidas“, – aiškina energetikas.

„Lietuvos žinių“ pokalbis su M. Nagevičiumi – apie jau įgyvendintus ir būsimus didžiuosius energetikos projektus.

Įvarėme save į kampą

– Kodėl, jūsų nuomone, apsirinkta dėl SGD terminalo galios? Dabar net 540 mln. kubinių metrų dujų kiekis, būtinas terminalo minimaliai veiklai, yra per didelis – 2016 metais perteklius gali siekti net 280 mln. kubinių metrų. Kita vertus, jeigu terminalas sumanytas kaip regioninis, kodėl prie jo statybos ir išlaikymo neprisidėjo Estija ir Latvija?

– Šis projektas iš pradžių plėtotas kaip nacionalinis ir komercinis. Paskui, kai pasidarė akivaizdu, kad jis per didelis, pradėta kalbėti, kad bus regioninis. Bet kai terminalas projektuotas, su regiono valstybėmis nesiderėta. Dabar paveikslas toks: investavome vieni, turime krūvą įsipareigojimų, bandome gretimas šalis įkalbinti, kad pirktų dujas. Turbūt siekiama, kad kaimynės padengtų dalį terminalo sąnaudų, bet greičiausiai bus taip, jog mes pirksime dujas brangiai, parduosime pigiai, o skirtumą padengs Lietuvos vartotojai.

Natūralu, kad vykdant regioninį projektą su partneriais reikia tartis iš anksto, o ne tada, kai įvarai save į kampą. Mūsų derybinė pozicija dabar labai prasta ir neperspektyvi. Juk Latvija ir Estija gali mus spausti, kad parduotume dujas pigiau pagal rinkos kainą, nes kitaip iš viso nepirks. Kaimynai mato, kad mes save įvarę į kampą.

– Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje per ketverius pastaruosius metus krito beveik 1 mlrd. kubinių metrų. 2015 metais dujų Lietuva suvartojo kiek daugiau negu 2 mlrd. kubų, o 2016 metais suvartos dar mažiau. Iš jų daugiau kaip pusę pirks Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. Prognozuojama, kad 2020-aisiais dėl atsinaujinančių išteklių plėtros dujų vartojimas Lietuvoje turėtų kristi iki 1,4 mlrd. kubų per metus ir net 75 proc. jų suvartos vienintelė „Achemos“ gamykla. O SGD terminalo metinis pajėgumas yra 4 mlrd. kubinių metrų. Ar šių skaičių nebuvo įmanoma prognozuoti?

– Nesuprantama, kodėl taip apsirikta. Jau planuojant terminalą buvo akivaizdi būsima biokuro plėtra. 2012 metų Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje prognozuojami dujų kiekiai nuo apatinės iki viršutinės ribos skiriasi kone 4 kartus. Koks čia prognozavimas?

Mažina energetinę nepriklausomybę

– SGD terminalas – šalies energetinio saugumo garantas, bet juo džiaugtis, kaip džiaugiasi energetikos ministras, niekaip neišeina.

– Mūsų tikslas dabar turėtų būti, kad jis stovėtų nenaudojamas – kaip prevencijos priemonė. Susidarė tokia keista padėtis, jog pasistatę terminalą kaip nepriklausomybę didinantį projektą bandome pasiekti, kad jis būtų kuo mažiau komerciškai nuostolingas. Tam reikalingas didelis dujų vartojimas Lietuvoje, kad terminalo sąnaudas būtų galima paskirstyti didesniam vartotojų skaičiui.

O tai Lietuvos energetinę nepriklausomybę mažina, nes lėtina dujų vartojimo mažėjimą. Tai negerai. Bet blogiausia tai, kad SGD projektas yra „neliečiamas“, apie jį ramiai diskutuoti negalima.

Martynas Nagevičius: „Naujosios tarptautinės jungtys Lietuvos energetinį saugumą padidina, o energetinės nepriklausomybės – ne.“

– Lietuvoje, regis, vis labiau įsivyrauja nepakantumo kritikai atmosfera: ypač apie didžiulio masto milijardinės vertės projektus viešai kalbėti „nekorektiška“, o bandantiems tai daryti ir skaičiuoti lipdomos išdavikų ir rusofilų etiketės.

– Taip dabar prie sienos kalama „Vilniaus energija“, gruodžio mėnesį padidinusi šilumos kainą 26 proc. dėl to, kad yra verčiama pirkti brangias dujas iš SGD terminalo. Tas padidinimas būtų praėjęs tyliai kaip Klaipėdoje, kur šilumos kaina dar labiau išaugo, bet „Vilniaus energijos“ vadovai neatsargiai pasakė, kad kaina kyla dėl terminalo, ir prasidėjo visuotinis smerkimas bei puolimas. (Šypsosi.)

– Sukaltas net naujas terminas – „siekia diskredituoti teigiamą terminalo įvaizdį“.... Gal net Baudžiamojo kodekso straipsnį sugalvos?

– (Juokiasi.) Nėra skiepų nuo klaidų, kai žmonės įbauginti ir nesako, kad kažkas blogai.

Paspirtis atsinaujinančiai energetikai

– Gruodžio mėnesį simboliškai įjungtos naujos tarptautinės elektros jungtys su Švedija ir Lenkija. Kuo šie projektai svarbūs Lietuvai?

– Dėl šių projektų kyla mažiau klausimų. Jungtis su Švedija atpigins elektrą, padidins Lietuvos saugumą ir sukurs geresnes sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai, ypač vėjo ir saulės. Elektros gamyba iš šių išteklių yra nepastovi, todėl mums atsiranda galimybė, esant labai didelei elektros gamybai, perteklių atiduoti į gretimas šalis.

Pavyzdžiui, apie 40 proc. suvartojamos elektros iš vėjo gaminanti Danija kartais pagamina 1,5 karto daugiau elektros, negu suvartoja. Tada ji šią elektrą perduoda į Norvegiją, ši tuo metu sustabdo hidroelektrines ir vartoja danišką elektrą. Kai vėjas Danijoje nustoja pūsti, norvegai vėl paleidžia savo hidroelektrines, ir elektra teka atgal į Daniją. Jeigu tokių galimybių nebūtų, danams vėjo energetiką plėtoti būtų gerokai sunkiau.

Dabar panašias galimybes turėsime ir mes. Deja, apie šį jungčių aspektą kalba tik Europos Komisija (EK), Lietuvoje daugiausia kalbama tik apie galimybę atsigabenti pigesnės elektros ir saugumą. Tai keista. Nes, pavyzdžiui, jungtis su Lenkija elektros neatpigins.

Valdžios sprendimai brangins elektrą

– Koks bus investicijų į „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis Lietuvos pramonei, ypač įmonėms, kurios yra imlios energetikai? Ar prognozuojamas elektros pigimas atsvers dėl šių projektų brangstančias kitas paslaugas, pavyzdžiui, beveik 60 proc. didėsiančias VIAP įmokas įmonėms, kurios gamina elektrą savoms reikmėms, ar net 3,8 karto nuo šių metų brangstančias „Litgrid“ sistemines paslaugas?

– Elektros jungtys mažina elektros kainą, bet kiti valdžios sprendimai elektrą brangina. Pagal pakeistą SGD terminalo finansavimo modelį apie 32 mln. eurų terminalo sąnaudų prisiims Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Dalis šių pinigų įtraukiama į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, kurį suneša visi elektros vartotojai, dalis – į perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ paslaugas. Tokiu būdu kuriamas kryžminis subsidijavimas, kai dalį dujų terminalo kaštų sumokės elektros vartotojai.

Be to, didėja vėjo energetikos plėtra, kuri vis dar remiama per VIAP. Naujausioms vėjo jėgainėms nustatytas gerokai mažesnis tarifas, negu buvo anksčiau, tačiau pačių jėgainių daugėja, o iš anksčiau pastatytųjų elektra superkama pagal ankstesnį didesnį tarifą (subsidijavimo terminas yra 12 metų). Mažėjant elektros rinkos kainai, skirtumas tarp nustatyto tarifo ir rinkos kainos didėja, vadinasi, VIAP lėšų reikės surinkti daugiau. Tai mažins elektros pigimo mastą dėl naujųjų jungčių.

Nuo kitų metų nebeveiks arba mažesniu pajėgumu dirbs Vilniaus, Panevėžio ir Kauno termofikacinės elektrinės, nes valdžia nustojo remti jose gaminamą elektros energiją. Dėl to didės elektros importo poreikis. Tad elektra iš Švedijos pakeis ne rusišką, o kompensuos mūsų pačių nepagamintą elektros energiją. Užuot patys gaminę elektrą, ją pirksime iš Švedijos. O srautas iš Estijos ir Rusijos beveik nesumažės.

Elektros kainos biržoje struktūra yra tokia, kad šią kainą formuoja ne koks vidurkis, o paties brangiausio importuotojo, kurio pasiūlytos kilovatvalandės dar kam nors reikia, sutarta kaina, kuri galioja visiems sandoriams. Tai yra jeigu vienas tiekėjas parduoda už 20 eurų, o kitas siūlo už 50 eurų, ir ją kas nors perka, elektros rinkos kaina yra 50 eurų. Tad tas, kuris importuotų už 20 eurų, irgi moka 50 eurų. Sumažindami elektros gamybą Lietuvoje, nesumažiname elektros rinkos kainos tiek, kiek galėtume.

Saugumas ar nepriklausomybė

– Kaip vertinate tai, kad naikiname savo elektros generaciją ir rengiamės gyventi iš importo?

– Šiaip protingas šeimininkas negriauna seno namo, kol nepasistato naujo. Mes uždarome senąsias elektrines dar nežinodami – statyti ar nestatyti naujas. Mano supratimu, namą griauname per anksti. Amerikiečių supratimu, energetinė nepriklausomybė pirmiausia pasiekiama importo mažinimu. O energetinis saugumas užtikrinamas turint galimybę pasigaminti arba importuoti pigią elektrą. Tad naujosios jungtys Lietuvos energetinį saugumą padidina, o energetinės nepriklausomybės – ne.

Kitais metais Lietuvoje veiks tik atsinaujinančių išteklių elektrinės. Būsime labai žali. Pagal atsinaujinančios energetikos dalį elektros gamyboje priartėsime prie norvegų lygio, nes kiti įrenginiai neveiks. Tuo būtų galima labai džiaugtis, bet mes suvartosime tik 15 proc. savos elektros, visa kita – importuosime. Energetinis saugumas bus puikus, o energetinės nepriklausomybės – mažoka. (Šypsosi.)

– Ar tai blogai?

– Mano supratimu, gaminti elektros energiją Lietuvoje reikia. Tai mažina importuojamos elektros vidutinę metinę kainą. Jeigu gamintume elektros tiek, kad užtektų tik elektros iš Švedijos, o iš Estijos ir Rusijos nebereikėtų, Lietuvos ir Švedijos elektros kaina susilygintų, nes biržoje paskutinę brangiausią elektrą nustatytų Švedija.

– Didžiulių energetikos objektų statybų pabaigos nematyti. Planuose – atominė elektrinė, dujų jungtis su Lenkija. Beje, ar, ją nutiesus, dujos tekės iš Lietuvos, ar į Lietuvą?

– Nutiesus jungtį į Lenkiją, Lietuvai SGD terminalo nebereikės – net kaip saugumo garanto. Mat ši jungtis bus tokia pat prevencijos priemonė. Kokia prasmė tada terminalą išlaikyti viešaisiais pinigais? Nebus kaip jo „apginti“.

Juk lenkai importuoja dujas iš tos pačios SGD rinkos kaip ir mes. Kaip mums nukonkuruoti lenkus, kai jie terminalą pasistatė gerokai pigiau už ES pinigus, kai jų rinka gerokai didesnė ir kai jie gali importuoti per savą terminalą? Neturime jokio konkurencinio pranašumo.

Manau, kad 2019 metais kils labai aštrus klausimas, ką daryti su SGD terminalu. Problema ta, kad įsipareigojome jį nuomoti 10 metų. Ar jį laikysime kaip paminklą iki 2025-ųjų, ar bandysime jį išnuomoti tiems, kuriems jis reikalingesnis?

Kenkia net kalbos apie atominę

– Gal atominė elektrinė padidintų mūsų energetinį saugumą ir nepriklausomybę?

– Ji nei padidintų saugumą, nei ekonomiškai atsipirktų. Stebuklų juk nebūna. Kam statyti įrenginį, kuris gamintų dvigubai brangesnę elektrą negu vėjo ir trigubai brangesnę negu rinkos. Dalis lėšų grįžtų per ekonomiką, statybas, mokesčius į biudžetą, bet tai tik keli procentai viso projekto vertės.

Visus atominę elektrinę valdysiančios valstybinės bendrovės nuostolius turės padengti mokesčių mokėtojai. O kur dar saugumo klausimai, terorizmo grėsmė, radioaktyviųjų atliekų laidojimas ir kiti veiksniai.

Iš viso nesuprantu, kodėl apie atominę vis dar kalbama. Šis projektas tiesiog kenkia, nes kol jo galutinai neatsisakome, neapsisprendžiame ir neplėtojame kitos energetikos.

– Kaip galėtų atrodyti būsima nebranduolinė Lietuvos energetika, pavyzdžiui, pagal amerikiečių nepriklausomybės sampratą?

– EK vertinimu, Lietuvoje sąlygos plėtoti atsinaujinančią energetiką yra vienos geriausių ES. Turėtume taip dėlioti planus, kad atsinaujinančios energetikos iki 2030 metų pas mus daugėtų. Jūros ir sausumos vėjo energetika, biokuro ir biodujų elektrinės, nedidelės namų ūkių saulės jėgainės, EK vertinimu, Lietuvoje galėtų pagaminti trigubai daugiau elektros, negu mes suvartojame.

Taip pat reikėtų Lietuvoje vystyti technologijų gamybą, kad importuojamas norvegiškas ar rusiškas dujas nepakeistume importuojamomis vokiškomis technologijomis. Mums reikia savų technologijų.

Turime investuoti į žaliosios energetikos mokslinius tyrimus ir technologijų gamybą. Tik tokiu būdu Lietuva gali tapti turtinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"